Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ ir Kredito unijų narių asociacijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ ir Kredito unijų narių asociacijos skundą atsakovui Klaipėdos apygardos teismui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, konstatavus, kad jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia apskųsti Klaipėdos apygardos teismo pirmininko Raštą, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, nes jis iš esmės susijęs su procesine Klaipėdos apylinkės teismo veikla, ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytinas teismo administravimo dokumentu. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, kurio 103 straipsnyje yra reglamentuotas vidinis teismo administravimas. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo pirmininkas, įgyvendindamas jam priskirtas vidinio administravimo funkcijas, gali sudaryti teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimo komisiją, į kurią gali būti įtraukti kitų teismų teisėjai ar tarnautojai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai. Šių asmenų dalyvavimas įgyvendinant teismo administravimo funkcijas grindžiamas skaidrumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais. Šioje dalyje numatytos komisijos įgaliojimus ir sudarymo tvarką tvirtina Teisėjų taryba. Pažymėtina, kad Teismų įstatyme nustatytą administravimo teismuose tvarką – administravimo subjektų teises ir pareigas, administravimo rūšis ir formas, administravimo kontrolės įgyvendinimą, detalizuoja Administravimo teismuose nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) (su pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas skundžiamas Raštas. Taigi, pareiškėjų skundžiamas Raštas, o kartu ir siekiamas inicijuoti ginčas yra susiję su teismo administravimu.

Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjų atskirajame skunde nurodyta netiksli Rašto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; ir kt.). Kaip jau minėta, Raštas priimtas vadovaujantis Nuostatų 10².4 punktu, jame pareiškėjai taip pat informuoti, jog Klaipėdos apygardos teismo pirmininko veiklos vykdant išorinę apylinkių teismų administravimo priežiūrą atlieka Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas (Teismų įstatymo 104 str. 1 d. 3 p., Nuostatų 7.2 p.). Atsižvelgus į tai spręstina, kad vien Rašte nurodyta detali apskundimo tvarka nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai bylų dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus), kategorijai.

Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pateiktais išaiškinimais bei išvada, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme; teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodyta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamam ginčui, kadangi nagrinėjamos ir pareiškėjų nurodytos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjų siekiamo inicijuoti teisme ginčo pobūdį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ ir Kredito unijų narių asociacijos atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.