- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- eAS-264-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00125-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- N. S., G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Utenos apylinkės teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. S. (N. S.) ir G. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. ir G. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Utenos apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai N. S. (N. S.) ir G. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo pirmininko 2023 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. P-39 „Dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo“; 2) priteisti N. S. naudai iš Lietuvos Respublikos 58 314,48 Eur kompensaciją už padarytą turtinę žalą, 14 195,15 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 3) priteisti G. A. naudai iš Lietuvos Respublikos 106 449,93 Eur kompensaciją už padarytą turtinę žalą, 27 175,78 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) įpareigoti Utenos apylinkės teismą per 5 darbo dienas pasibaigus kiekvienam mėnesiui atlikti paskutinio mėnesio Utenos apylinkės teisme dirbančių teisėjų darbo krūvio pagal gautas naujas bylas ir jų vidurkio skaičiavimą tokia tvarka: a) kiekviena teisėjui perduota nauja byla turi būti padauginta į bylos sudėtingumo koeficientą, numatytą Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos aprašo priede, gauti rezultatai sumuojami; po to, gauta suma turi būti padalinta iš 0,048 konstantos, padaugintos į teisėjo dirbtų dienų skaičių; b) Utenos apylinkės teisme dirbančių teisėjų darbo krūvio pagal gautas naujas bylas vidurkis turi būti skaičiuojamas tokia tvarka: gauti teisėjų darbo krūvio pagal gautas bylas rezultatai turi būti sumuojami, o suma padalinta iš dirbančių teisėjų skaičiaus; 5) įpareigoti Utenos apylinkės teismą pasibaigus kiekvienam mėnesiui per 10 darbo dienų pateikti susipažinimui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjams Utenos apylinkės teisme dirbančių teisėjų darbo krūvio pagal gautas naujas bylas ir jų vidurkio skaičiavimą; 6) įpareigoti Utenos apylinkės teismą, nustačius Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjų darbo krūvio pagal gautas bylas per praėjusį mėnesį padidėjimą, lyginant su darbo krūvio pagal gautas naujas bylas vidurkiu, per 5 darbo dienas perskirstyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų naujas paeiliui gautas baudžiamąsias, civilines ir administracinio nusižengimo bylas (toliau – byla) kitiems rūmams priklausomai nuo darbo krūvio pagal gautas bylas padidėjimo dydžio ir tokia tvarka: a) esant daugiau kaip 66 % krūvio pagal gautas bylas padidėjimui – kas ketvirtą ir penktą bylą iš penkių; b) esant daugiau kaip 50 % krūvio pagal gautas bylas padidėjimui – kas trečią bylą; c) esant daugiau kaip 33 % krūvio pagal gautas bylas padidėjimui – kas ketvirtą bylą; d) esant daugiau kaip 25 % krūvio pagal gautas bylas padidėjimui – kas penktą bylą; e) esant daugiau kaip 17 % krūvio pagal gautas bylas padidėjimui – kas šeštą bylą; f) bylos perskirstomos iki datos, kuri nurodoma kitame sprendime dėl bylų perskirstymo; g) jeigu per praėjusį mėnesį buvo taikytas dalies bylų perdavimas kitiems rūmams ir nustatomas darbo krūvio pagal gautas bylas per praėjusį mėnesį padidėjimas daugiau kaip 10 %, perduodamų kitiems rūmams bylų santykinis skaičius padidinamas: jeigu buvo perduodama kas šešta byla – turi būti perduodama kas penkta byla ir t. t.; h) jeigu per praėjusį mėnesį buvo taikytas dalies bylų perdavimas kitiems rūmams ir nustatomas darbo krūvio pagal gautas bylas per praėjusį mėnesį sumažėjimas daugiau kaip 10 %, sumažinamas perduodamų kitiems rūmams bylų santykinis skaičius: jeigu buvo perduodama kas trečia byla – turi būti perduodama kas ketvirta byla ir t. t.; jeigu buvo perduodama kas šešta byla – bylų perdavimas gali būti panaikinamas; i) jeigu per praėjusį mėnesį buvo taikytas dalies bylų perdavimas kitiems rūmams ir nenustatomas darbo krūvio pagal gautas bylas per praėjusį mėnesį daugiau kaip 10 % padidėjimas ar daugiau kaip 10 % sumažėjimas, taikomas perduodamų kitiems rūmams bylų santykinis skaičius lieka toks pat; j) sprendimai dėl bylų perskirstymo pakeitimo priimami tik praėjus vienam pilnam kalendoriniam mėnesiui nuo ankstesnio sprendimo dėl bylų perskirstymo priėmimo.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad Utenos apylinkės teismas bylas Utenos apylinkės teismo teisėjams paskirsto tokiu būdu, kad teisėjams N. S. ir G. A. tenka žymiai didesnis nei vidutinis teisėjams tenkantis darbo krūvis. Utenos apylinkės teismas neužtikrino tolygaus darbo krūvio paskirstymo, pažeidė jų teises į vienodas darbo sąlygas, darbo krūvio tolygumą, teisę už vienodą darbo užmokestį dirbti vienodos vertės darbą, teisę į poilsį ir laisvalaikį. Utenos apylinkės teismo įpareigoti nagrinėti žymiai didesnį skaičių bylų nei kiti Utenos apylinkės teismo teisėjai turėjo mažesnes galimybes kelti kvalifikaciją, už vienodą bazinį teisėjo atlyginimą turėjo dirbti žymiai didesnės vertės (apimties) darbą nei kiti Utenos apylinkės teismo teisėjai, turėjo mažiau laiko poilsiui ir laisvalaikiui, todėl buvo diskriminuojami. Dėl diskriminacijos turėjo nagrinėti didelį papildomą skaičių civilinių, baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų, dėl šios priežasties proporcingai darbo krūvio padidėjimo mastui turėjo padidėjusias savo darbo laiko išlaidas, kurių neturėtų nesant neteisėto netolygaus darbo krūvio paskirstymo, todėl proporcingai darbo krūvio padidėjimo mastui jiems padaryta turtinė žala, kuri yra susijusi priežastiniu ryšiu su nurodytais neteisėtais veiksmais. Faktiškai dirbtas darbas turi piniginę vertę, todėl yra pagrindas visą jų darbo krūvį, kuris viršijo Utenos apylinkės teismo teisėjų darbo krūvio vidurkį, pripažinti turtine žala. Pareiškėjai patyrė nepatogumus: turėjo mažesnes galimybes kelti kvalifikaciją, mažiau laiko poilsiui ir laisvalaikiui, buvo diskriminuojami. Teisėjo darbas yra sunkus protinis darbas, todėl nuolatinis padidintas darbo krūvis nuolat sukeldavo padidintą nuovargį, o dirbti turėjo nuolat skubėdami, kas nuolat kėlė padidintą įtampą. Šių neigiamų pasekmių dydis yra proporcingas darbo krūvio padidėjimo mastui. Kuo didesnis dėl diskriminacijos buvo padidėjęs darbo krūvis, tuo mažesnės buvo galimybės kelti kvalifikaciją, mažiau laiko poilsiui ir laisvalaikiui, ir didesnis nuovargis. Nustačius pareiškėjų darbo krūvio pagal gautas bylas per praėjusį mėnesį padidėjimą, lyginant su darbo krūvio pagal gautas bylas vidurkiu, Utenos apylinkės teismas turėtų perskirstyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų gautas bylas kitiems rūmams priklausomai nuo padidėjimo dydžio.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnis apibrėžia bylas, kurios priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat konstatavo, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas, bei, įvertinus Teismų įstatymo nuostatas, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Todėl skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Teismas iš pareiškėjų skundo turinio nustatė, jog visi skunde keliami reikalavimai yra grindžiami Utenos apylinkės teismo administravimo trūkumais, kuriuos iš esmės prašoma taisyti pareiškėjų nurodyta tvarka ir iš kurių pareiškėjai kildina jų patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Pareiškėjai skunde akcentavo, kad jų teises ir interesus pažeidė būtent teismas, netinkamai vykdydamas teismo administracines funkcijas, organizuodamas darbą. Kadangi Utenos apylinkės teismas nelaikytinas viešojo administravimo institucija, o veikla, susijusi su Utenos apylinkės teismo administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ prasme, pareiškėjų skundo dalykas, siejamas su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Įvertinęs pareiškėjų skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus, nutartyje nurodytas ABTĮ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir grąžinti bylą spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundo pagrindas yra tai, kad Utenos apylinkės teismas neužtikrino tolygaus darbo krūvio paskirstymo, pažeidė jų teises į vienodas darbo sąlygas, darbo krūvio tolygumą, teisę už vienodą darbo užmokestį dirbti vienodos vertės darbą, teisę į poilsį ir laisvalaikį, vykdė diskriminaciją, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 2, 5 punktai, Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnis, 109 straipsnio 2 dalis. Skunde yra 3 skirtingų rūšių reikalavimai: vienas – panaikinti teismo pirmininkės įsakymą dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo, du – dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl diskriminacijos, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, trys – dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti diskriminaciją ateityje.
2. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas (ABTĮ 17 str. 1 d. 5 p.). Teisėjas yra valstybės pareigūnas (Teismų įstatymo 41 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas nenumato, kad administraciniam teismui teismingi tik tokie tarnybiniai ginčai, kai be valstybės pareigūno kita ginčo šalis yra būtinai „viešojo administravimo subjektas“. Atsakovai pagal šį reikalavimą yra valstybė ir valstybės institucija – teismas, kurioje pareiškėjai atlieka valstybės pareigūno pareigas. Reikalavimų pagrindas yra pareiškėjų diskriminacija atliekant tarnybines pareigas. Todėl ginčas šioje byloje yra tarnybinis ir teismingas išimtinai administraciniam teismui.
3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-704/2013 nurodyti išaiškinimai yra byloje ne pagal teisėjų ar kokių nors valstybės pareigūnų skundą, ne dėl reikalavimų panaikinti įsakymą dėl priemokos skyrimo, ne dėl reikalavimų atlyginti dėl teisėjų diskriminacijos teisme padarytą žalą, ir ne dėl reikalavimų, kuriais siekiama teisėjų diskriminaciją teisme pašalinti, todėl teismo nutartyje nepagrįstai remiamasi kaip teismo precedentu administracinėje byloje Nr. A-492-704/2013 nurodytais išaiškinimais.
4. Nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo (ABTĮ 33 str. 3 d.). Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, į kokią instituciją reikia pareiškėjams kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, todėl skundžiama nutartis neatitinka imperatyviai įstatymo normai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog Utenos apylinkės teismas nelaikytinas viešojo administravimo institucija, o veikla, susijusi su Utenos apylinkės teismo administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ prasme, pareiškėjų skundo dalykas, siejamas su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydami, kad pareiškėjų skunde yra trys skirtingų rūšių reikalavimai: vienas – panaikinti teismo pirmininko įsakymą dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo, du – dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl diskriminacijos, atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, trys – dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti diskriminaciją ateityje. Pareiškėjų teigimu, reikalavimų pagrindas yra pareiškėjų diskriminacija atliekant tarnybines pareigas, todėl ginčas šioje byloje yra tarnybinis ir teismingas išimtinai administraciniam teismui.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priimtinumo klausimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas, bei, įvertinus Teismų įstatymo nuostatas, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Todėl skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Pareiškėjai skundo 4, 5 ir 6 reikalavimais dėl Utenos apylinkės teismo įpareigojimo atlikti veiksmus siekia, kad Utenos apylinkės teismas jų nurodytu būdu organizuotų darbą, paskirstytų darbo krūvį teisėjams, taip pašalinant Utenos apylinkės teismo administravimo trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų 4, 5 ir 6 keliami reikalavimai susiję su teismų administracinės veiklos vertinimu ir nėra susiję su viešojo administravimo sritimi, todėl šie reikalavimai dėl Utenos apylinkės teismo įpareigojimo atlikti veiksmus nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo 4, 5 ir 6 reikalavimus dėl Utenos apylinkės teismo įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriais, kaip teigia pareiškėjai, siekiama užkirsti diskriminaciją ateityje, nes šie pareiškėjų skundo reikalavimai yra susiję su administravimu teismuose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo, kaip valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, darbe yra ir kitokios veiklos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su teisingumo vykdymu bei pagal Teismų įstatymo nuostatas įgyvendinamu teismų administravimu.
Pareiškėjai skunde taip pat suformulavo reikalavimus: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo pirmininko 2023 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. P-39 „Dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo“; 2) priteisti N. S. naudai iš Lietuvos Respublikos 58 314,48 Eur kompensaciją už padarytą turtinę žalą, 14 195,15 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 3) priteisti G. A. naudai iš Lietuvos Respublikos 106 449,93 Eur kompensaciją už padarytą turtinę žalą, 27 175,78 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti šiuos pareiškėjų pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį skundo reikalavimus: panaikinti teismo pirmininko įsakymą dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-556/2022).
Kaip minėta, pareiškėjai, be kita ko, prašo panaikinti teismo pirmininko įsakymą dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo, taip pat priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Šiais reikalavimais pareiškėjai kelia ginčą dėl teisėjų darbo apmokėjimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėtini teisme. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima spręsti, ar yra materialinis teisinis pagrindas ginti pareiškėjų manymu pažeistas jų teises ar įstatymo saugomus interesus pasirinktu teisminės gynybos būdu.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį skundo reikalavimus: panaikinti teismo pirmininko įsakymą dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šie reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis keistina, panaikinant teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti teismo pirmininko įsakymą dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, šios skundo dalies priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjų skunde suformuluoti procesinio pobūdžio prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu spręstini tik teismui išsprendus pareiškėjų skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų N. S. (N. S.) ir G. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį iš dalies pakeisti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų N. S. (N. S.) ir G. A. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti teismo pirmininko įsakymą dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.