- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1130-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00701-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- PRS4, PRS2, PRS3, PRS1
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų PRS4 , PRS2 , PRS3 , PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų PRS4 , PRS2 , PRS3 , PRS1 skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjai PRS4 , PRS2 , PRS3 , PRS1 (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, teisme gautu 2026 m. balandžio 10 d., ir prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2026 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-47 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-167 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pakeitimo (toliau – ir 2026 m. vasario 24 d. sprendimas) dalį, kuria nuspręsta pakeisti Tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. T-167 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – ir 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas) dėl visuomenės poreikiams paimamo 739 kv. m. ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (Žemės sklypų, kurių dalys paimamos visuomenės poreikiams sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas); 2) panaikinti Tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuris buvo pakeistas Tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-533 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo T-167 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pakeitimo, (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimas) dalį, kuria pritarta paimti visuomenės poreikiams Žemės sklypą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nurodė grąžinti pareiškėjui PRS3 sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika skundų teismui padavimo terminų aspektais ir nustatė, kad nuo Tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuris buvo pakeistas Tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (toliau abu kartu – ir Sprendimai), dalies, kuria pritarta paimti visuomenės poreikiams Žemės sklypą, priėmimo yra praėjęs ilgesnis nei 10 metų laikotarpis.
Nors pareiškėjai, prašydami atnaujinti skundo padavimo terminą Tarybos Sprendimams apskųsti, nurodė, kad apie priimtus Sprendimus sužinojo tik 2026 m. kovo 27 d., teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs naikinamasis 10 metų terminas skundui paduoti.
Teismas nustatė, jog informacija apie Sprendimus patalpinta Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl nėra išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma teismų praktikoje pripažįstama išimtis išskirtiniais atvejais netaikyti naikinamojo 10 metų termino. Teismas priėjo prie išvados, jog vien tai, kad Sprendimai pareiškėjams nebuvo tiesiogiai įteikti, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė. Kadangi pareiškėjai kreipėsi į teismą praleidę naikinamąjį 10 metų skundo padavimo terminą, teismas jo neatnaujino, nenustatęs išimtinių aplinkybių.
Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Tarybos 2026 m. vasario 24 d. sprendimą, teismas nustatė, jog jų materialinių teisių apimtis buvo nustatyta Tarybos 2025 m. (neteisingai nurodyti metai laikytini rašymo apsirikimu ir taisyti į 2015 m.) balandžio 2 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams žemę, reikalingą žemės sklypui, skirtam (duomenys neskelbtini) suformuoti. Vėlesniais Tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2026 m. vasario 24 d. sprendimais pareiškėjų teisių apimtis nekito, t. y. nepriklausomai nuo atliktų vėlesnių sprendimo pakeitimų, pareiškėjams Tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatyta visuomenės poreikiams numatoma paimti Žemės sklypo dalis liko tokia pati, tik 2026 m. vasario 24 d. sprendimu paimamos žemės plotas nurodytas hektarais (0,0739 ha), o ankstesniuose sprendimuose (jų prieduose) paimamas plotas buvo nurodytas kv. m (739). Teismas nurodė, jog neatnaujinus termino skundui dėl Sprendimų paduoti, pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepakistų net ir palankaus sprendimo dėl Tarybos 2026 m. vasario 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atveju, nes liktų galioti anksčiau priimti Tarybos Sprendimai.
Teismas, atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, nurodė grąžinti pareiškėjui PRS3 sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsisakydamas priimti skundą. Nuosavybės – Žemės sklypo – paėmimas visuomenės poreikiams apie tai nepranešus turto savininkams 11 metų, nesiderina su teisinės valstybės statusu, nagrinėjamu atveju išskirtinės aplinkybės (neveikimas) egzistuoja, nes atsakovas nepradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, neatliko konkrečių veiksmų, todėl teismas skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo itin formaliai, visiškai nesigilindamas į skundo turinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsniu, atsakovo sprendimuose neatskleidžiama, kodėl gatvės įrengimas būtent nurodytuose sklypuose yra laikytinas išimtiniu atveju, kodėl konkrečiai ši nuosavybė yra būtina ir, kodėl numatytų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pareiškėjams nesuprantama, koks konkretus visuomenės poreikis yra svarbesnis nei nuosavybės teisės, o nagrinėjama situacija pažeidžia proporcingumo principą. Nekilnojamojo turto registre nėra atliktos atitinkamos žymos dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, priešingu atveju pareiškėjai nebūtų Žemės sklypo pirkę už rinkos kainą. 2026 m. kovo 27 d. laikytina pradžios momentu, nuo kurio skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, dėl to procesinis terminas nepraleistas. Jeigu teismas vertintų priešingai, egzistuoja akivaizdus pagrindas atnaujinti praleistą terminą – pareiškėjai nebuvo informuoti apie administracinių aktų priėmimą, o atsakovas neišviešino žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ir 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, o pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; kt.).
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Naikinamasis 10 metų terminas gali būti netaikomas byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-525/2026).
Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog nuo Tarybos Sprendimų priėmimo yra praėjęs ilgesnis nei 10 metų laikotarpis, taigi pareiškėjai dėl Sprendimų apskundimo į teismą kreipėsi praleidę ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 10 metų naikinamąjį terminą skundui paduoti. Nors pareiškėjai teigia, kad jie apie Sprendimus, kuriais pažeistos pareiškėjų teisės, sužinojo tik 2026 m. kovo 27 d., naikinamasis 10 metų terminas yra skaičiuojamas nuo ginčijamo akto priėmimo, o ne nuo sužinojimo apie aktą dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-968/2021; ir kt.), nes naikinamojo termino, įtvirtinto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019; ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, galėtų būti taikoma teismų praktikoje pripažįstama išimtis išskirtiniais atvejais netaikyti naikinamojo 10 metų termino. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą Tarybos Sprendimams apskųsti ir atsisakė priimti šį pareiškėjų skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Pareiškėjai skunde taip pat prašė panaikinti Tarybos 2026 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-47, kuria nuspręsta pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. T-167 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, dalį dėl visuomenės poreikiams paimamo 739 kv. m. ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypų, kurių dalys paimamo visuomenės poreikiams, sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodė, kad neatnaujinus termino skundui dėl 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo ir 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo paduoti, pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepakistų net ir palankaus sprendimo dėl 2026 m. vasario 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atveju, nes liktų galioti anksčiau priimti Tarybos Sprendimai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-748-602/2026).
Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepakistų net ir priėmus jiems palankų teismo procesinį sprendimą dėl Tarybos 2026 m. vasario 24 d. sprendimo, grindė materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su pareiškėjų teise į reikalavimo patenkinimą, vertinimu, kurios pagal paminėtą teisminę praktiką turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjų skundo reikalavimų dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų PRS4 , PRS2 , PRS3 , PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2026 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-47 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-167 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pakeitimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. T-167 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ dėl visuomenės poreikiams paimamo 739 kv. m. ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (Žemės sklypų, kurių dalys paimamos visuomenės poreikiams sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.