- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1168-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01294-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2025 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 1SD-41827-(15.8.48 Mr.) „Dėl paaiškinimo pateikimo dėl (duomenys neskelbtini) tvenkinio žvejybos ploto naudojimo“ (toliau – ir 2025 m. balandžio 10 d. raštas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT 2026 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SDds-32731-(15.3.48 Mr) (toliau – ir 2026 m. balandžio 8 d. raštas) išaiškinta, jog į pareiškėjo prašymą priimti sprendimą be aukciono suteikti teisę naudoti žvejybos plotą – dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio, 5,45 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žvejybos plotas), jau yra atsakyta NŽT 2025 m. balandžio 10 d. raštu. Kadangi pareiškėjas nuosekliai atsakovo tiesiogiai ir per teismus reikalavo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą, o atsakovas suklaidino pareiškėją priimtą sprendimą, be kita ko, pavadinęs raštu dėl paaiškinimo pateikimo, nors pareiškėjas neprašė iš atsakovo jokių paaiškinimų, o prašė atlikti konkretų veiksmą, tai skundo padavimo terminas yra atnaujintinas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti jo skundą, nurodė grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas ginčija NŽT 2025 m. balandžio 10 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, jog jis skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių nustatyta tvarka. Aptaręs minėtų teisės aktų nuostatas, teismas pažymėjo, jog NŽT 2025 m. balandžio 10 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies sąlygų, todėl sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą be aukciono negali būti priimamas ir pareiškėjui atsisakyta suteikti teisę be aukciono naudoti žvejybos plotą.
Teismas sprendė, jog NŽT 2025 m. balandžio 10 d. rašte įformintam sprendimui netaikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir šis aktas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas gali būti skundžiamas teismui. Tai, jog 2025 m. balandžio 10 d. rašte nurodyta neteisminio ginčo nagrinėjimo ir akto apskundimo tvarka, nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ir jo nekeičia.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-15870-362/2025 reiškė reikalavimą įpareigoti NŽT per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo datos be aukciono priimti sprendimą suteikti teisę pareiškėjui naudoti žvejybos plotą. Tiek pirmosios instancijos teismo nutartyse, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1104-556/2025 nustatyta, kad pareiškėjas bandė inicijuoti ginčą dėl NŽT vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau iš skundų turinio ir pateiktų dokumentų matyti, jog NŽT 2025 m. balandžio 10 d. raštu patvirtino, jog pareiškėjo 2024 m. liepos 26 d. prašymas buvo gautas bei informavo apie prašymo nagrinėjimo eigą. 2025 m. balandžio 10 d. rašte nurodyta, kad NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2025 m. sausio 17 d. raštu Nr. 1SD-6082-(15.3.48 Mr.) „Dėl (duomenys neskelbtini) tvenkinio žvejybos ploto naudojimo aukciono organizavimo“ informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą: pareiškėjui nebus suteikta teisė be aukciono naudoti žvejybos plotą, tačiau jis turi teisę dalyvauti aukcione ir gauti leidimą naudoti žvejybos plotą, jei laimės. Pakartotinai šis sprendimas nurodytas ir 2025 m. balandžio 10 d. rašte, nurodyta jo apskundimo tvarka.
Teismas aptarė apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl pagrindinio ir išvestinio pareiškėjo reikalavimų ir nurodė, kad pareiškėjui tiek pačio akto turinys, tiek teisminės gynybos realizavimo tvarka buvo išaiškinta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2026 m. balandžio 28 d., taigi net vertinant, kad akto turinys, teisinės pasekmės ir apskundimo tvarka jam tapo žinoma tik 2025 m. lapkričio 12 d., jis su skundu į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo aptariamo juridinio įvykio pradžios, praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti NŽT 2025 m. balandžio 10 d. raštą.
Kadangi pareiškėjui buvo išsamiai išaiškinta teisės į teisminę gynybą realizavimo tvarka, kuria jis nepasinaudojo bei praleido skundo padavimo terminą kreiptis skundu į administracinį teismą, teismas akto apskundimo termino praleidimo priežastis įvertino kaip subjektyvias, lėmusias pareiškėjo apsisprendimą procesines teises realizuoti būtent tokiu būdu, kas nulėmė skundo padavimo termino praleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, o taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį. Pareiškėjas atskirajame skunde aptaria byloje susiklosčiusią situaciją, susijusią su jo nuosavybės teise, Mėgėjų žvejybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, NŽT 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu, 2014 m. birželio 15 d. leidimu, suteikusiu pareiškėjui teisę naudoti žvejybos plotą, kuris nebuvo panaikintas, laikosi pozicijos, jog yra pagrindas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atsakovui priimti sprendimą suteikti teisę pareiškėjui naudoti žvejybos plotą, nes atsakovas nepriėmė sprendimo dėl jo 2024 m. liepos 26 d. prašymo, buvo kreiptasi į bendrosios kompetencijos ir administracinius teismus, o 2025 m. balandžio 10 d. raštu atsakovas suklaidino pareiškėją priimtą sprendimą pavadinęs raštu dėl paaiškinimo pateikimo, todėl skundo padavimo terminas atnaujintinas. Aptaręs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios teisės normos taikymo aspektu, pareiškėjas teigia, jog 2025 m. balandžio 10 d. raštas yra visiškai nemotyvuotas, pareiškėjas atitinka visas sąlygas naudoti žvejybos plotą, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo PRS1 prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti bei skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti NŽT 2025 m. balandžio 10 d. raštą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas informuotas, jog jam nebus suteikta teisė be aukciono naudoti žvejybos plotą, tačiau jis turi teisę dalyvauti aukcione ir gauti leidimą naudoti žvejybos plotą, jeigu laimės aukcione.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinius teismus ir reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos be aukciono priimti sprendimą suteikti teisę pareiškėjui naudoti žvejybos plotą. Bylą nagrinėję teismai, be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1104-556/2025 išaiškino pareiškėjui tiek skundžiamo akto turinį, tiek teisminės gynybos realizavimo tvarką.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kurių pareiškėjas atskirajame skunde neginčija, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas 2026 m. balandžio 28 d. su skundu į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti NŽT 2025 m. balandžio 10 d. raštą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-356-662/2020).
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundo padavimo terminas turi būti atnaujintas, nes atsakovas nepriėmė sprendimo dėl jo 2024 m. liepos 26 d. prašymo, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atsakovui priimti sprendimą suteikti teisę pareiškėjui naudoti žvejybos plotą, o 2025 m. balandžio 10 d. raštu atsakovas suklaidino pareiškėją priimtą sprendimą pavadinęs raštu dėl paaiškinimo pateikimo. Tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad NŽT 2025 m. balandžio 10 d. raštu informuota, jog pareiškėjo 2024 m. liepos 26 d. prašymas buvo gautas bei nurodyta jo nagrinėjimo eiga, pareiškėjui teisminės gynybos realizavimo tvarka buvo išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1104-556/2025, o pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi daugiau nei po 5 mėnesių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-851-415/2026). Taigi, pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą dėl NŽT 2025 m. balandžio 10 d. rašto panaikinimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.