Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios NKA2 įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, NUT1 laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su NKA2;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, NUT1 laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su NKA2.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu NUT1 paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, NUT1 laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su NKA2.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės apribojimo bausme ir NUT1 skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, NUT1 laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su NKA2.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 205 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, BK 72² straipsniu, kaltinamajam NUT1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 (vienus) metus sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 23.46 val. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 14.49 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiosios nepilnametės NKA2 atstovės pagal įstatymą NKA1 patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista NKA2 naudai iš kaltinamojo NUT1 1 000,00 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Atstovei pagal įstatymą NKA1 paskirta nepilnametės nukentėjusiosios NKA2 priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki nepilnametės nukentėjusiosios NKA2 pilnametystės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Byloje nustatyta, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, teistas bei yra teisiamas ir šiuo metu ne vienoje byloje, nagrinėjamoje byloje įvykdė du nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, skundo autoriaus teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad NUT1 nusikalstamas veikas padarė neatsitiktinai, o siekė daryti nusikaltimus ir jų įvykdė ne vieną. Nurodoma, kad dar 2024 metais NUT1 kryptingai veikė siekdamas psichologiškai ir fiziškai paveikti savo artimus asmenis – šeimos narius, tai patvirtina baudžiamųjų bylų Nr. 1-26-634/2024, Nr. 1-4102-1132/2024 medžiaga. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis ilgą laiką kryptingai veikė su tikslu daryti nusikaltimus, ruošėsi jų darymui ir sistemingai juos vykdė prieš savo šeimos narius, nepilnamečius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikaltimus NUT1 nustojo daryti tik tuomet, kada buvo sulaikytas. Be to, skunde pažymima tai, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimus nuteistasis įvykdė veikdamas tyčia, siekdamas nusikalstamų rezultatų. Iš anksto ruošėsi įvykdyti bent vieną iš nusikaltimų. Teigiama, kad byloje nėra nustatyta nei vienos išskirtinės ar didesnę įtaką galinčios turėti aplinkybės kuri lemtų mažesnės bausmės nei įstatymo numatytas vidurkis skyrimo. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Tai sudaro pagrindą nuteistajam skirti didesnę bausmę negu įstatymo numatytas bausmės vidurkis.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi, kuria byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Pažymima, kad nukentėjusiosios patirtas smurtas nepraėjo be pasekmių, o sutrikdė jos sveikatą. Be to, smurtas buvo panaudotas ne prieš brandžią, suaugusią ir geriau su kilusiomis pasekmėmis galinčią susidoroti asmenybę, o prieš nepilnametę. Visos šios aplinkybės lemia, kad civilinis ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai. Teigiama, kad apylinkės teismo motyvai, nustatant neturtinės žalos dydį yra nepakankami ir visiškai atsieti nuo bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiosios NKA2 įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiosios NKA2 įgaliotasis atstovas advokatas Dalius Povilius apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nuteistojo NUT1 nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nukentėjusiosios NKA2 įgaliotojo atstovo advokato apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį skaičiuojant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Taip pat prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš nuteistojo priteisti 2 000,00 eurų neturtinės žalos. Tokie nukentėjusiosios NKA2 įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti iš dalies.

Dėl bausmės.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nukentėjusiosios NKA2 įgaliotojo atstovo advokato apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis NUT1 įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis bei nustatė tinkamus jų dydžius.

Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės rūšies bei jos trukmės, aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai).

Visų pirma, teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistajam skirtinos griežtesnės bausmės, atkreipia dėmesį, kad kaip jau minėta, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo buvo pakeistos kai kurios bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, tarp jų ir nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde minimas BK 61 straipsnis, kurio naujos redakcijos 2 dalyje panaikinta skiriamos bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklė. Šia galiojančia įstatymo redakcija vadovaujamasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-103-487/2025, 1A-173-966/2026).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad NUT1 padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, sprendė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti straipsnių sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatomas bausmes – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra ir paskiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam NUT1 bausmes už nusikalstamų veikų įvykdymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), NUT1 anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, taip pat Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje dar nėra priimtas procesinis sprendimas bei Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas skundas, kuriame taip pat nėra priimtas procesinis sprendimas, baustas administracine tvarka. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir aplinkybes susijusias su nuteistojo sveikatos būkle, t. y., jog nors NUT1 nustatyta onkologinė liga ((duomenys neskelbtini)) ir turi nustatytą 30 procentų darbingumą bei nustatytos gretutinės ligos, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad NUT1 diagnozuotos ligos neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2023 m. gruodžio 27 d. Nr. 1R-308/V-1247 įsakymo patvirtintų sunkių ir nepagydomų ligų sąrašo kriterijaus. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmes.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad NUT1 yra teistas, kas konstatuota ir skundžiame apylinkės teismo nuosprendyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad NUT1 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje nuteistas Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi, už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą ir jam paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad NUT1 nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje padarė 2024 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio priėmimo, kas reiškia, jog nuteistasis NUT1, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė dar būdamas neteistas. Šiame kontekste, teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl NUT1 skirtinos griežtesnės bausmės rūšies – laisvės atėmimo, atkreipia dėmesį, kad BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nors ši įstatymo nuostata nėra imperatyvi, t. y. neįpareigoja teismo pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą neskirti laisvės atėmimo bausmės, visgi, ši įstatymo norma suponuoja teismui svarstyti galimybę skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog NUT1 išties yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, kadangi tai patvirtina ir kiti jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Visgi, vien šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nuteistajam skirti pačią griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pažymėtina tai, kad nors NUT1 atžvilgiu yra priimta ir daugiau nuosprendžių, kuriais jis nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, visgi, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu vienintelis įsiteisėjęs nuosprendis buvo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendis, pakeistas Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, NUT1 atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama ir kita nuteistojo atžvilgiu baudžiamoji byla, tačiau nuosprendžio priėmimo metu, galutinis procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas. Be to, ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės neturėtų sudaryti absoliutaus pagrindo skirti nuteistajam pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, juolab, kaip jau ir minėta, nusikalstamų veikų padarymo metu, nuteistasis NUT1 nebuvo teistas.

Apeliaciniame skunde vertinant NUT1 padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pažymima tai, kad nuteistasis smurtinius veiksmus panaudojo prieš nepilnametę bei sudavė ne vieną, o visą eilę smūgių. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatytų aplinkybių išties matyti, kad nuteistasis panaudojo ne vieną fizinį smurto veiksmą prieš nukentėjusiąją nepilnametę, t. y. tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į pilvo sritį, vieną smūgį ranka į nugaros sritį, sugriebęs už plaukų juos tempė, stūmė ją pargriaudamas ant grindų ir gulinčiai spyrė ne mažiau kaip tris kartus įvairias kūno vietas. Visgi, visos šios nustatytos aplinkybės, kurios apeliaciniu skundu nėra ginčijamos, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, kartu su laisvės apribojimo bausme paskiriant nuteistajam įpareigojimus, o vieną iš jų – dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje. Be to, nors nuteistasis ir atliko ne vieną smurtinį veiksmą nukentėjusiosios atžvilgiu, visgi bylos duomenimis nustatyta, kad šie neteisėti nuteistojo veiksmai, nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko NUT1 veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad NUT1 paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per švelni, kadangi nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė nesilaikydamas jam skirtos kardomosios priemonės – nesiartinti prie nukentėjusiosios, visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus bylos medžiagą, nuteistąjį asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirti NUT1 griežtesnę bausmę, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju manytina, kad NUT1 paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Juolab, jog bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmes sušvelninti arba sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, tokių aplinkybių apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nenustatė.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės griežtumo, svarbu įvertinti ir tai, kad NUT1 turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje dirbo, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigimai (t. 3, b. l. 39). Manytina, kad NUT1 pirmosios instancijos teismo už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskirta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 al. iki 6.00 val. būt namuose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su NKA2, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei nėra per švelni bausmė. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė jam skirtas draudimas nesilankyti NKA1 gyvenamojoje vietoje, kur ir buvo įvykdyti nusikaltimai, visgi aukštesniojo teismo vertinimu, būtent nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra būtų pakankama priemonė sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo. Pažymėtina tai, kad paskiriant intensyvią priežiūrą, užtikrinamas nuteistojo asmens stebėjimas nustatytu laiku bei teismo paskirtų įpareigojimų laikymasis, be to, ši priemonė taip pat padeda užkardyti ir naujų nusikalstamų veikų darymą bei įstatymų laikymąsi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas NUT1 už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirdamas kiek didesnę nei sankcijoje numatytas minimalią 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei už BK 140 straipsnio 2 dalies padarymą, skirdamas artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, teisės taikymo klaidų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, iš esmės tinkamai nustatė jų dydį ir savo išvadas argumentavo. Nukentėjusiosios NKA2 įgaliotojo atstovo skundo argumentai neduoda besąlygiško pagrindo griežtinti nuteistajam NUT1 skirtų bausmių tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinės subendrintos bausmės. Manytina, kad nagrinėjamu atveju NUT1 skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę būtų neproporcinga bei tai neatitiktų bausmės keliamų tikslų, o dėl bausmių, jam paskirtų kitais teismo nuosprendžiais šioje nutartyje nesprendžiama. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti skundžiamą nuosprendį dėl NUT1 paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios NKA2 įstatyminė atstovė NKA1 ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42). Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, iki įrodymų tyrimo pradžios, nukentėjusiosios NKA2 įgaliotasis atstovas advokatas Dalius Povilius pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 168). Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė nukentėjusioji iki šiol patiria išgyvenimus susijusius su minėtais įvykiais, nerimą ir stresą, bei nenorą kalbėti apie išgyventas aplinkybes, prastai miega, dažnai sapnuoja košmarus, riboja savo vaikščiojimus ir tuo labiau bendravimą su naujais žmonėmis.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusioji išties patyrė išgąstį, šoką, dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą. Visgi, apylinkės teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 2 000,00 eurų, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes bei NUT1 turtinę padėtį bei tai, kad šiuo metu NUT1 yra atliekantis laisvės atėmimo bausmę, įvertinus ir formuojamą teismų praktiką, neatitinka proporcingumo principo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, mažinant civilinio ieškinio dydį iki 1000,00 eurų, tačiau toks sprendimas nėra teisingas.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad NUT1 įsibrovęs į buto vidų, panaudojo fizinį smurtą savo nepilnametės įdukros NKA2 atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nepilnametei NKA2 į pilvo sritį, vieną smūgį ranka sudavė į nugaros sritį, sugriebęs už plaukų juos tempė, o nukentėjusiajai ginantis ir priešinantis, stūmė ją pargriaudamas ant grindų ir gulinčiai spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju ginčo nėra.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pažymėtina tai, kad teismai paprastai turi atsižvelgti tiek į nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

Teismų praktikoje įprastai neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki 1 500,00 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2018 neturtinės žalos dydis nustatytas 700,00 eurų; byloje Nr. 2K-38-788/2020 priteista 800,00 eurų; byloje Nr. 2K-274-654/2022 priteista 1 500,00 eurų). Visgi, kiekvienu konkrečiu atveju, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą žalą dydžio, privalo vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus reikšmingus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Be to, pažymėtina ir tai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant tiek į byloje nustatytas aplinkybes, tiek į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl smurtinių NUT1 veiksmų, nukentėjusioji NKA2 patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad NUT1 atliko ne vieną smurtinį veiksmą, po ko 2024 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) NKA2 konstatuoti odos nubrozdinimas kakle ir poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje. Nors ir nenustatyta, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės liekamųjų padarinių ir ateityje, visgi, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog dėl NUT1 atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji išties juto ne tik fizinį skausmą, tačiau ir baimę bei stresą, patyrė dvasinius išgyvenimus. Itin svarbi aplinkybė šiame kontekste yra ir tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymą, svarbu atsižvelgti į tai, kad smurtiniai veiksmai buvo padaryti prieš nepilnametę nukentėjusiąją, jos gyvenamojoje vietoje, kuomet NUT1 į buto vidų, esantį (duomenys neskelbtini), pateko įsibrovęs pro antro aukšto balkoną, taip pažeisdamas bute gyvenančių asmenų, tarp jų ir NKA2, teises. Taigi, NUT1 įvykdė ne tik smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau taip pat neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad NUT1 neteisėti veiksmai itin jauno amžiaus nukentėjusiajai, kurios asmenybė vis dar besiformuojanti, sukėlė dvasinius sukrėtimus. Pažymėtina ir tai, kad NUT1 šias nusikalstamas veikas įvykdė kuomet jam kitame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – nesilankyti nukentėjusios NKA1 gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisydamas paskirtos kardomosios priemonės, NUT1 įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiajai išties galėjo sukelti nesaugumo jausmą, o patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos emocinei būklei, socialiniams santykiams bei psichologiniam saugumui. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, nuteisėtojo intensyvius neteisėtus veiksmus, neabejotina, kad tai turėjo bei gali turėti ir ateityje neigiamos įtakos nukentėjusiosios emocinei savijautai bei kasdieniam gyvenimui.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą civilinį ieškinį iš dalies atsižvelgė ir į nuteistojo finansinę padėtį bei į tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, kad privalu užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko pusiausvyrą. Visgi, teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito nuvertinti. Visais atvejais, teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus bei parinkti tokį neturtinės žalos dydį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Vien ta aplinkybė, jog kitose baudžiamosiose bylose, kuriose NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo iš jo nukentėjusiems asmenims yra priteista atlyginti žalą, tai nesudaro pagrindo sumenkinti šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog šiuo metu nuteistasis NUT1 atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį. Be to, nustatyta, kad NUT1 diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2023 m vasario 8 d. atlikta operacija, jis gydytas stacionare nuo 2024 m. vasario 9 d. iki vasario 14 d., turėjęs miokardo infarktą, turi nustatytą 30 procentų darbingumo lygį. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina apie nuteistojo turimas sveikatos problemas bei šiuo metu apribotas galimybes dirbti bei gauti oficialias pajamas. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie NUT1 turimą turtą tiek Lietuvoje, tiek ir Ukrainoje. Priešingai nei nurodoma skundžiame nuosprendyje, remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo išvadai apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį, dėl ko būtų pagrindas spręsti, jog prašomas neturtinės žalos dydis – 2 000,00 eurų yra neproporcingas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, prašomas neturtinės žalos dydis – 2 000,00 eurų yra teisingas, proporcingas ir adekvatus bei atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, yra tinkamas kompensacijos dydis atsižvelgiant į patirtus tiek fizinius, tiek ir dvasinius itin jauno asmens išgyvenimus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios nepilnametės NKA2 atstovės pagal įstatymą NKA1 pareikštas patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Konstatuotina, kad 2 000,00 eurų dydžio suma dėl neturtinės žalos atlyginimo bus tinkama kompensacija nukentėjusiajai už jos patirtus išgyvenimus dėl NUT1 nusikalstamų veiksmų. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. nustatė netinkamą jos dydį, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

nukentėjusiosios NKA2 įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai NKA2 priteistos neturtinės žalos dydžio pakeisti. Priteisti iš NUT1 nukentėjusiajai NKA2 2 000,00 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.