Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir NUT1 paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, tiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo NUT1 gynėjo apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ar nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, t. y. prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl minėto nuteistojo gynėjo prašymo.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam NUT1 už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bei taiko bausmių apėmimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmių apėmimas bendrinant nuosprendžiu paskirtas bausmes numatytas BK 63 straipsnio 5 dalyje, o ne BK 63 straipsnio 4 dalyje, kaip tai nurodoma skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimas taikomas kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo būdą – griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė BK 63 straipsnio 4 dalį, kas laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri apeliacinio teismo ištaisytina, nurodant, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu.

Apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama NUT1 paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo NUT1 gynėjas apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti paskiriant NUT1 įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti šį prašymą ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, NUT1 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023, 20 punktas). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-628/2024, 11 punktas).

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertinamos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, nuteistojo asmenybe, vertinamas nusikalstamos veikos pobūdis, laipsnis, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį poveikį. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, kadangi tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.3 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis NUT1 padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu bei platinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nėra nustatyta NUT1 atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Vertinant nuteistojo NUT1 asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškos veikos, numatytos BK 259 straipsnyje padarymą, tai, kad jis baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis šeimą.

Sutiktina, kad tam tikrų neigiamų aplinkybių visuma necharakterizuoja nuteistojo itin teigiamai ir parodo jo tam tikrą neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Visgi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu svarbu ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir atsižvelgti ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį viso baudžiamojo proceso metu bei nuteistojo asmenybės pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, NUT1 pripažino disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau teigė, jog tikslo platinti šias psichotropines medžiagas neturėjo. Skundžiamu nuosprendžiu nustačius, kad NUT1 narkotines medžiagas – kanapių dervą ir kokainą laikė ne tik savo vartojimui, tačiau ir turėdamas tikslą jas platinti, bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, baigiamųjų kalbų metu, NUT1 nurodė savo kaltę pripažįstantis visiškai. Ir nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, kad NUT1 siekė išvengti jam itin griežtos gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nepaisant to, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad iš esmės bylos duomenimis nenustatyta kiek iš rastų narkotinių medžiagų buvo skirta pačio NUT1 asmeniniam vartojimui, o kiek jų buvo skirta platinimui. Nors iš byloje esančių rašytinių duomenų, t. y. susirašinėjimų išklotinės matyti, kad į NUT1 kreipėsi asmenys dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, visgi, nėra nustatyta nei kam, nei kokį kiekį narkotinių medžiagų nuteistasis pardavė. Liudytojas LUD1 neneigė to, kad iš nuteistojo NUT1 siekė įsigyti narkotines medžiagas. Liudytojas nurodė, kad tarėsi su NUT1, jog šis parduos jam hašišo bei kokaino, tačiau nurodė, kad narkotinių medžiagų jam iš NUT1 nepavyko įsigyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nenustačius, kokį narkotinių medžiagų kiekį NUT1 išplatino bei vienareikšmiškai nenustačius finansinės naudos mąsto, kokį vartotojų kiekį šios narkotinės medžiagos galėjo pasiekti, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais nuteistasis išties padarė itin didelę žalą visuomenei.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo teigimu, narkotinių medžiagų platinimui turėjo įtakos tai, kad NUT1 pats vartojo narkotines medžiagas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu nuteistasis išties stengiasi suvaldyti šią priklausomybę. Iš „(duomenys neskelbtini) laboratorija“ atliktų tyrimų matyti, kad 2026 m. kovo 6 d. šlapimo tyrime narkotinių medžiagų nerasta (t. 3., b. l. 158). Taip pat pateikti ir 2026 m. kovo 25 d., 2026 m. balandžio 21 d., 2026 m. gegužės 12 d., 2026 m. gegužės 20 d. „(duomenys neskelbtini) laboratorija“ atlikti tyrimai, iš kurių taip pat matyti, kad NUT1 šlapime narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 3., b. l. 177–180). Šios aplinkybės išties patvirtina apie nuteistojo teigiamus pokyčius, siekiant nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas išties galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Vertinant nuteistojo asmenybę, svarbu atsižvelgti į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, nustatytas nusikalstamas veikas NUT1 įvykdė būdamas itin jauno amžiaus, kuomet nuteistojo asmenybė yra dar tik besiformuojanti. Bylos duomenimis, NUT1 turi deklaruotą gyvenamąją vietą, yra dirbantis bei darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pasižymintis pareigingumu, yra atsakingas, lengvai priima naujoves ir mėgsta mokytis (t. 3., b. l. 157). Nors kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo NUT1 ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau didžiąją paskirtų baudų yra sumokėjęs, be to, iš esmės NUT1 daromi administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, taip pat įvertino ir tai, kad NUT1 praeityje teistas ir už analogiškos BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu, NUT1 buvo laikomas neteistu. Pažymėtina tai, kad nors NUT1 Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už ką jam paskirta 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi buvo atidėtas 4 mėnesių laikotarpiui, tačiau šią nusikalstamą veiką NUT1 įvykdė būdamas nepilnametis. Be to, 2023 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu NUT1 pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kas teistumo asmeniui neužtraukia. Byloje nėra duomenų, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuteistojo NUT1 atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.

Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis padarė atitinkamas išvadas ir stengiasi keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme, šiuo metu dirba, gauna legalias pajamas, sprendžia turimą problemą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nors nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pilnai nepripažino savo kaltės, nesutikdamas su tuo, kad jis turėjo tikslą platinti laikomas narkotines medžiagas, vis tik NUT1 neginčijo aplinkybių dėl narkotinių medžiagų laikymo. Atliekamos kratos metu, NUT1 pripažino turintis su savimi narkotines medžiagas bei jas pateikė policijos pareigūnams, kas iš esmės rodo, kad nuteistasis NUT1 nuo pat pradžių nevengė atsakomybės dėl narkotinių medžiagų laikymo.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju manytina, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau iš esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog tai pasiektų tik vieną BK 41 straipsnyje numatytą bausmės tikslą – nubaudimą. Šiuo atveju manytina, kad pirmą kartą atliekama reali laisvės atėmimo bausmė itin jauno amžiaus asmeniui, turinčiam socialinius ryšius, darbą, gyvenamąją vietą, gali neigiamai paveikti NUT1 asmenybės formavimąsi. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos manymu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. atidedant nuteistajam NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nuteistajam NUT1 nesilaikant jam nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nuteistojo priežiūrą vykdant institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo arba panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dali, BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, NUT1 paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant NUT1:

- bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad NUT1 nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.