- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1146-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01240-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.5.3Kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme vykstantys procesai nepagrįstai vilkinami jau trečius metus; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir atsakovas) 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 bei įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą – tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą arba įvykdyti kitą teismo nurodymą ir 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, jis neteko teisės į Švedijoje paskirtą pensiją; 3) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui ir Švedijos kompetentingai įstaigai atsakovo pateiktos informacijos apie pareiškėjo pageidavimą gauti pensiją arba jos atsisakymą kopiją; 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios užtikrintų pareiškėjo galimybę disponuoti pas atsakovą sukauptomis lėšomis; 5) priteisti kompensaciją už, pareiškėjo teigimu, neteisėtais atsakovo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog prieš kreipdamasis į teismą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. rašto Nr. (10.2E) DV_S-20386 panaikinimo pasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl šią skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Reikalavimus įpareigoti VSDFV pašalinti nurodytą pažeidimą arba įvykdyti kitą teismo nurodymą ir priteisti pareiškėjui turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą teismas laikė išvestiniais iš reikalavimų panaikinti minėtus aktus, todėl atsisakė priimti ir juos. Dėl reikalavimo panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą teismas pažymėjo, kad P1 dokumente tik apibendrinami pensijų įstaigų priimti sprendimai, jame pateikta informacija savaime nekeičia pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl šis dokumentas nėra savarankiškai administraciniam teismui skundžiamas aktas. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo prašymu pripažinti apeliacinės instancijos teisme vykstančių procesų vilkinimo faktą nesiekiama konkrečiu būdu apginti pažeistų teisių. Todėl šis prašymas negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas; šią skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl nepriėmė reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 bei su jais susijusių išvestinių reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus bei atlyginti žalą. Teismas taip pat nurodė, kad P1 dokumentas nėra savarankiškai skundžiamas aktas. Prašymas pripažinti apeliacinės instancijos teisme vykstančių procesų vilkinimo faktą, teismo vertinimu, nesusijęs su konkrečiu pažeistų teisių gynimu, todėl negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Tarp tokių aplinkybių – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.); kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026). Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad atsisakius priimti skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV sprendimų panaikinimo, atsisakytina priimti išvestinius skundo reikalavimus – pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą bei priteisti pareiškėjui turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs P1 dokumente nurodytą informaciją, sprendė, kad šis dokumentas nėra savarankiškai skundžiamas aktas. Teismas konstatavo, kad tai standartinės socialinės apsaugos teisių forma, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai asmuo pateikė pensijos prašymą, po to, kai gauna išsamią informaciją apie įvairių įstaigų, kurios nagrinėjo asmens prašymą, priimtus sprendimus. Teismas sprendė, kad tokia forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Iš pateiktos P1 formos matyti, kad joje yra pateikiama apžvalga asmens išnagrinėtų prašymų skirti panašias išmokas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose apdraustasis dirbo ar buvo apdraustas. Šiame dokumente pateikiama šių vertinimų rezultatų santrauka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad P1 dokumentas yra administracinis aktas, kuris skundžiamas administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo reikalavimą dėl faktų pripažinimo (pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems apeliacinės pakopos procesams) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.