- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-985-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01036-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), klaidinančios informacijos ir teisės į informaciją pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) 2026 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Telšių apylinkės prokuratūros veiksmai (neveikimas) pažeidė pareiškėjos teisę gauti informaciją ir susipažinti su bylos medžiaga; 2) pripažinti, kad pareiškėjai pateikti paaiškinimai dėl EPP / IBPS sistemos buvo klaidinantys; 3) įpareigoti atsakovus užtikrinti pareiškėjai realią ir veiksmingą prieigą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13145-20 medžiagos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (jei tokių būtų). Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, t. y. įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo pagrindą ir dalyką, atsakovus, su skundu pateikti skundžiamą sprendimą, sumokėti žyminį mokestį, išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo būdo. Pareiškėja 2026 m. kovo 9 d. pateikė Regionų administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. vasario 10 d. atsakymą (reg. Nr. AP-3934); 2) panaikinti atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. sausio 5 d. atsakymą (reg. Nr. AP-104); 3) įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2026 m. vasario 6 d. ir 2026 m. sausio 3 d. prašymus bei priimti teisėtą ir motyvuotą sprendimą. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus: išsakiai ir aiškiai išdėstyti nesutikimo su skundžiamasi administraciniais aktais motyvus ir aplinkybes, pateikti skundžiamus administracinius aktus, nurodyti jų gavimo datą, ir jeigu reikia, pateikti prašymą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo. Pareiškėja Regionų administraciniam teismui pateikė 2026 m. kovo 18 d. patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. vasario 10 d. atsakymą (reg. Nr. AP-3934) ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. sausio 5 d. atsakymą (reg. Nr. AP-104) bei įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2026 m. vasario 6 d. ir 2026 m. sausio 3 d. prašymus ir priimti teisėtą, motyvuotą sprendimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktame 2026 m. kovo 18 d. patikslintame skunde nėra aiškiai išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai, dėl kurių pareiškėja apskritai kreipėsi į teismą ir siekia ginti savo teises. Pareiškėja teismui nepateikė Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. sausio 5 d. atsakymo (reg. Nr. AP-104), nenurodė duomenų, kada jai šis atsakymas įteiktas, neprašė atnaujinti termino jam apskųsti. Teismas akcentavo, kad dėl nenuoseklaus tiek skundo, tiek patikslintų skundų dėstymo yra sudėtinga suprasti pareiškėjos skundo argumentus ir juos įvertinti, kadangi pareiškėja abstrakčiai nurodo ginčo esmę ir nekonkretizuoja reikšmingų aplinkybių. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde privalėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašo panaikinti sprendimus, taip pat skundžiamus sprendimus pateikti, kadangi kitu atveju atsakovui sudėtinga apsiginti ir teikti atsiliepimą, kai iš skundo neaišku, dėl kokių veiksmų skundžiami sprendimai laikytini nepagrįstais. Teismas nurodė, kad pareiškėja neištaisė esminių skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį; priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme; atnaujinti terminą skundui dėl 2026 m. sausio 5 d. atsakymo paduoti; įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą, įvertinant visus per EPP sistemą pateiktus dokumentus. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, ir nurodo, kad ji pateikė pakankamai duomenų ginčo dalykui ir pagrindui nustatyti. Teismas formaliai vertino skundo turinį ir nepagrįstai neatsižvelgė į dokumentus, pateiktus per EPP sistemą, kadangi pareiškėjos pateiktų dokumentų visuma leido identifikuoti ginčo dalyką ir pagrindą. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. spalio 5 d. papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nes ji neištaisė esminių skundo trūkumų, nes iš jos skundo ir patikslintų skundų neaišku, kokiu pagrindu ji ginčija skundžiamus sprendimus. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad iš jos į bylą pateiktų dokumentų yra aiškus bylos pagrindas ir dalykas, tačiau teismas jos pateiktų dokumentų neįvertino.
Sprendžiant klausimą dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo šiuo konkrečiu atveju, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-155-502/2016; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-789/2024).
Kiekvienas skundas, paduodamas teismui, turi atitikti jam nustatytus skundo reikalavimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio „Teismo proceso kalba“ 2 dalyje, 24 straipsnyje „Skundo <...> forma ir turinys“, 25 straipsnyje „Skundo <...> priedai“ ir 35 straipsnyje „Žyminio mokesčio dydis“ nustatytų reikalavimų, nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas skundą padavusiam subjektui.
Jeigu po trūkumų šalinimo subjektas paduoda patikslintą skundą, kuriame suformuluoti nauji reikalavimai, nurodytas patikslintas pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiami suformuluoti nauji reikalavimai, tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi vertinti ne tik, ar subjektas ištaisė prieš tai teismo nustatytus skundo trūkumus, bet ir tai, ar po trūkumų šalinimo paduotas patikslintas skundas, kuriame suformuluoti nauji reikalavimai, atitinkamai – patikslintas pagrindas, ir kuris laikomas paduotu pradinio skundo padavimo teismui dieną, atitinka ABTĮ skundui nustatytus formos, turinio, padavimo tvarkos reikalavimus.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 6 punktą, skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; o pagal 7 punktą, skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (-ai), ir juos patvirtinantys įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos 2026 m. vasario 21 d. skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjos skundas nėra aiškus, ir įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo pagrindą ir dalyką, atsakovus, su skundu pateikti skundžiamą sprendimą, sumokėti žyminį mokestį, išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo būdo. Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus skundo pagrindo trūkumus, 2026 m. kovo 9 d. patikslintame skunde nurodė, kad ji prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. vasario 10 d. atsakymą (reg. Nr. AP-3934) ir 2026 m. sausio 5 d. atsakymą (reg. Nr. AP-104) ir įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2026 m. vasario 6 d. ir 2026 m. sausio 3 d. prašymus bei priimti teisėtą ir motyvuotą sprendimą, bei nurodė nesutikimo su minimais sprendimais argumentus. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai nustatė pareiškėjos patikslinto skundo trūkumus, t. y. nurodė, kad pareiškėja turi pateikti teismui skundžiamus sprendimus, nurodyti jų gavimo datą, ir, jei reikia, nurodyti aplinkybes dėl šių sprendimo apskundimo termino praleidimo / atnaujinimo; pateikti išsamų skundą, kuriame būtų chronologine tvarka nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai, dėl kurių pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais. Pareiškėja teismui pateiktame 2026 m. kovo 18 d. patikslintame skunde iš esmės pakartojo 2026 m. kovo 9 d. patikslintame skunde nurodytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjos 2026 m. kovo 18 d. patikslinto skundo pagrindas iš esmės yra be motyvų, kadangi pareiškėja abstrakčiai nurodo ginčo esmę ir nekonkretizuoja reikšmingų aplinkybių, bei nurodęs, kad pareiškėja nepateikė ginčijamo 2026 m. sausio 5 d. akto, pripažino, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų esminių skundo pagrindo trūkumų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato, pavyzdžiui, ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja 2026 m. kovo 18 d. patikslintame skunde nurodė, kad ji ginčija Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. sausio 5 d. atsakymą (reg. Nr. AP-104) bei pridėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. sausio 12 d. raštą Nr. 5S-87 „Dėl informavimo“, iš kurio matyti, kad juo atsakoma į pareiškėjos 2026 m. sausio 3 d. (gautas 2026 m. sausio 5 d.) pareiškimą, kurio registracijos Nr. AP-104. Taigi, nors pareiškėja netinkamai nurodė skundžiamo akto datą ir numerį, iš jos patikslintų skundų turinio ir kartu pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėja siekė nuginčyti Šiaulių apygardos prokuratūros 2026 m. sausio 12 d. raštą Nr. 5S-87 „Dėl informavimo“, kuris buvo pateiktas teismui kartu su 2026 m. kovo 9 d. ir 2026 m. kovo 18 d. patikslintais skundais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduotas 2026 m. kovo 18 d. patikslintas skundas yra pakankamai aiškus, iš jo suprantama pagrindiniai argumentai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas jos nesutikimas su ginčijamais atsakovo atsakymais. Todėl, įvertinusi pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduoto 2026 m. kovo 18 d. patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, nes iš jos patikslinto skundo negalima suprasti, dėl ko kilęs ginčas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepašalino visų teismo nustatytų skundo trūkumų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuria pareiškėjos skundas (patikslintas skundas) laikomas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Apibendrindama, teisėjų kolegija iš dalies tenkina pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoda pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo, laikant, kad jis paduotas pradinio skundo padavimo teismui dieną, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija netenkina atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo priimti skundą nagrinėti iš esmės, atnaujinti terminą 2026 m. sausio 5 d. atsakovo sprendimui apskųsti, kadangi skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, prašydama pridėti prie bylos jos pateiktus įrodymus, susijusius su ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-41285-19 ir Nr. 01-1-13145-20 procesiniais sprendimais, nagrinėtomis aplinkybėmis, prokurorų veiksmais ir kt.
Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose prašė teismo įvertinti aplinkybes, susijusias su ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-41285-19 ir Nr. 01-1-13145-20 procesiniais sprendimais, nagrinėtomis aplinkybėmis, prokurorų veiksmais ir kt. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas laikomas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, nėra sprendžiama dėl skundo materialiųjų reikalavimų iš esmės, nes, neišsprendus skundo priėmimo klausimo, byla pagal skundo materialiuosius reikalavimus dar nėra iškelta. Todėl šiuo atveju apeliacine tvarka nesprendžiami pareiškėjos paaiškinimuose nurodyti prašymai, susiję su pareiškėjos patikslintų skundų materialiaisiais reikalavimais.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašomų prijungti įrodymų, pažymi, kad ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024 ir joje nurodytą praktiką).
Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad šioje byloje yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.). Pareiškėjos skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymų turinį ir pateiktus įrodymus, pripažįsta juos nesusijusiais su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl netenkina pareiškėjos prašymų juos pridėti prie bylos. Pareiškėjai išaiškintina, kad įrodymus, kurie, pareiškėjos įsitikinimu, patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes dėl skundžiamų Šiaulių apygardos prokuratūros sprendimų priėmimo, pareiškėja turi teisę teikti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui (ABTĮ 52 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.