Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT2 ir nuteistosios NUT1 gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 4 d. veika) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 1 d. veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir NUT2 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į NUT2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

NUT2 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą – nuspręsta panaikinti.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant NUT1 neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir per 2 (dvejus) metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant NUT1 neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant NUT1 neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir per 2 (dvejus) metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų NUT2 ir NUT1 solidariai priteista 3 170,46 (trys trūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt eurų ir 46 centų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo nukentėjusiojo NUK1 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš NUT2 ir NUT1 solidariai priteista 3 636,30 (trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt šeši eurai ir 30 centų) turtinei žalai atlyginti bei 500,00 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui VW ,,Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantis NUT2, paliktas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją nuspręsta panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas 290,00 (dviem šimtams devyniasdešimt) eurų sumai, paliktas galioti iki minėtų pinigų konfiskacijos vykdymo pradžios, o nukreipus į civilinio ieškinio padengimą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Nuteistosios NUT1 gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria NUT1 pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – NUT1 išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis NUT2 apeliaciniu skundu neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis NUT2 iš esmės neginčija ir jam paskirtos subendrintos 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jam skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sunaikinti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei prašo leisti pasinaudoti telefonu, jog galėtų persikelti asmeninio pobūdžio duomenis. Nuteistosios NUT1 gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl NUT1 kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, o NUT1 kaltė grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis, proceso eigoje nepašalinus abejonių ir neaiškumų. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama NUT1 kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ar už šią veiką paskirta bausmė, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

Dėl nuteistosios NUT1 gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinio skundo.

Visų pirma, sprendžiant klausimą dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo dalyje dėl NUT1 kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirtai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nuteistosios NUT1 gynėjo apeliaciniame skunde pateikiama kita nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl NUT1 kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikaltimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl NUT1 kaltės padėjus NUT2 įvykdyti nusikalstamą veiką bei visą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas NUT1 kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendį laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų.

Nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 2.53 val., NUT1, kartu su NUT2, jos vairuojamu automobiliu VW ,,Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko iki NUK1 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). NUT1. pasilikus automobilyje, NUT2 perlipęs šio gyvenamojo namo tvorą, pateko į namo kiemą, kur tyčia visuotinai pavojingu būdu, panaudojęs su savimi atsigabentą benzino ir alyvos mišinį, tyčia apipylė ir padegė kieme stovėjusio automobilio ,,Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra NUK1, priekinį kairį kampą, dėl ko, kilusio gaisro metu apdegė automobilio ,,Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo detalės. Šiais veiksmais, MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 3 636,30 eurų turtinė žala, taip pat sukelto gaisro vietoje buvo apgadintos NUK1 priklausančios trinkelės 2 504,01 eurų vertės, o gesinat gaisrą sugadintas NUK1 sportinis kostiumas 666,36 eurų vertės, tokiu būdu padarant NUK1 bendrą 3 170,37 eurų turtinę žalą. Dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ginčo nėra.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra išaiškinti, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-693/2019, 25–26 punktai). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip prisideda prie bendros veiklos ir jos rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023, 87 punktas).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji NUT1 iš esmės negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių, teigdama, jog jų neprisimena. Nuteistoji parodė, kad 2024 m. gruodžio 1 d. su NUT2 kartu važiavo savo noru, tačiau kur – nežino, t. y. važiavimo tikslo nežinojo. Taip pat nuteistoji parodė nežinanti, ar NUT2 buvo išlipęs iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu vykdytą apklausą atsimena, tačiau taip pat nurodė, kad tuo metu galėjo būti apsvaigusi. Apylinkės teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino NUT1 parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta įtariamąja NUT1 parodė, kad 2024 m. gruodžio 1 d. vakare buvo pas NUT2 namuose, jie labai pykosi. Matė, kad NUT2 kažkur rengiasi išvažiuoti, tačiau kur – jai nesakė. Jis jai pasiūlė važiuoti kartu, tačiau ji iš pradžių atsisakiusi, galiausiai sutiko važiuoti bei ji vairavo NUT2 automobilį „Golf“. Važiuojant NUT2 jai rodė kelią, pamena, kad jis jai liepė sustoti degalinėje. Į degalinę jai ir pačiai reikėjo, kadangi norėjo nusipirkti elektroninę cigaretę. NUT2 tuo pačiu paprašė nupirkti ir žiebtuvėlį, nurodė, kad jis nerūko, kam jam reikalingas žiebtuvėlis ji neklausė, bet jai ir jokio įtarimo tai nesukėlė. Nuo degalinės ji toliau vairavo automobilį, NUT2 vis jai pasakydavo kur važiuoti. Galiausiai sustojus, NUT2 išlipo iš automobilio, tuomet jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Išlipdamas iš automobilio NUT2 jai pasakė, kad kai pamatys jį per veidrodėlį, užkurti automobilį ir pasiruošti važiavimui. Stebėti aplinką jis neprašė. Ji liko sėdėti automobilyje už vairo. NUT2 išlipęs iš automobilio dar kažką porą minučių darė prie bagažinės, tačiau ji nematė ką jis darė. Nepastebėjo ar NUT2 išlipdamas iš automobilio pasiėmė žiebtuvėlį ar kažkokių daiktų. Šie NUT2 veiksmai sukėlė jai įtarimą, kad kažkas vyksta, tačiau bandė save nuraminti. Praėjus 5 minutėms pastebėjo grįžtantį NUT2 per automobilio veidrodėlį, tuomet ji užkūrė automobilį. Atsisėdęs į automobilį, NUT2 sakė jai važiuoti. Kai NUT2 atsisėdo į automobilį, jis buvo uždusęs nuo bėgimo, suprato, kad jam kažkas neužsidegė, ji nelabai suprato ką jis sakė. Jis jai liepė pasukti į kitą gyvenamųjų namų gatvelę. Sustojus gatvelėje, NUT2 išlipo iš automobilio ir būdamas lauke persirengė, kur padėjo drabužius, ji nematė. Toje pačioje vietoje jie buvo sustoję apie porą valandų, kodėl jie ten buvo ji nežino, bet jie tiesiog sėdėjo automobilyje ir kalbėjosi. Ji nesuprato, kad NUT2 tuo metu galėjo padaryti kokį nors nusikaltimą, jai jokių įtarimų nesukėlė. Būnant automobilyje, NUT2 nesakė jai ką sakyti policijos pareigūnams (t. 14, b. l. 86–91).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos nuteistųjų parodymus vertino kritiškai, siekiant NUT1 išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamojo parodymus, kaip ir kiekvieną įvykio versiją, teismui privalu patikrinti bei įvertinti, visgi aukštesniojo teismo vertinimu, tikėti šiais nuteistųjų parodymais, nėra jokio pagrindo. Visų pirma, vertinant nuteistojo NUT2 parodymus, atsižvelgtina į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad NUT2 ir NUT1 palaiko artimus ryšius, todėl neabejotina, kad NUT2 gali būti suinteresuotas NUT1 gynyba. Be to, NUT2 gali būti suinteresuotas, jog NUT1 būtų išteisinta, taip siekiant palengvinti ir savo pačio teisinę padėtį, kadangi įprastai nusikaltimai veikiant bendrininkų grupėje laikomi pavojingesniais, pripažįstant tai atsakomybę sunkiančia aplinkybe, kas taip pat turi įtakos ir skiriant bausmę, o ir jo prisipažinimas tokiu atveju galėtų būti laikomas nuoširdžiu. Juolab, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, t. y. NUT1 nors ikiteisminio tyrimo metu ir pateikė savo versiją dėl įvykio, tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės nieko neprisimenanti. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nuteistųjų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, o tokius nuteistųjų parodymus paneigia byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.

Sutiktina su nuteistosios NUT1 gynėjo advokato E. Liutkevičiaus apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju, byloje apklausti asmenys iš esmės nenurodė jokių duomenų patvirtinančių NUT1, kaip padėjėjos vaidmens darant nusikalstamą veiką. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma, slapto sekimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad NUT1 padėjo NUT2 įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje ir tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios visus įrodymus vertinant kompleksiškai jų pakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju, reikšmingi duomenys, pagrindžiantys nuteistosios NUT1 kaltę yra duomenys gauti atliekant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 18 d. sankcionuotus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. slaptą patekimą į NUT2 naudojamą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sumontavus garsą fiksuojančias technines priemones, kurių pagalba užfiksuoti reikšmingi pokalbiai tarp nuteistųjų NUT2 ir NUT1.

Kaip jau minėta, byloje nekilo ginčo, jog NUT1 kartu su NUT2 2024 m. gruodžio 1 d. nakties metu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur NUT1 pasilikus automobilyje, NUT2 patekęs į šio gyvenamojo namo kiemą, panaudojęs su savimi atsigabentą benzino ir alyvos mišinį, tyčia apipylė ir padegė kieme stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, NUT1 kaltę padėjus įvykdyti NUT2 nusikaltimą, patvirtina dar iki įvykio užfiksuoti nuteistųjų tarpusavio pokalbiai automobilyje, kuomet buvo vykstama iki minėto adreso. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuotas pokalbis tarp NUT1 ir NUT2, kuris vyko 2024 m. gruodžio 1 d. 1.55 val., t. y. vykstant į nusikaltimo darymo vietą. Iš šio pokalbio turinio nustatyta, kad sustojus degalinėje, NUT2 liepia NUT1 nupirkti „svarkinį“ žiebtuvėlį, o jeigu tokio nebus, kad nupirktų gerai užsidegantį žiebtuvėlį. Toliau svarsto ko dar jam reikia, tačiau pasako, kad visa kita jis turi, jam reikia tik žiebtuvėlio. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja, NUT1 nurodė, kad toks NUT2 prašymas jai nepasirodė įtartinas. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistosios paaiškinimas yra nelogiškas, atsižvelgiant į tai, kad NUT2 žiebtuvėlis ir būtent „svarkinis“ buvo reikalingas nakties metu, o pati nuteistoji apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad NUT2 nerūko. Dėl ko, pagrįstai manytina, kad nesant išankstinio susitarimo bei NUT1 išties nežinant tikrųjų NUT2 ketinimų, jai kiltų klausimas, kam iš tikro NUT2 reikalingas žiebtuvėlis, tačiau iš pokalbio turinio matyti, jog NUT1 į tokį nuteistojo NUT2 prašymą sureagavo visiškai normaliai, neužduodant jokių papildomų klausimų. Be to, priešingai nei nurodė NUT1 apklausta įtariamąja, užfiksuotų pokalbių išklotinių duomenys leidžia daryti išvadą, jog degalinėje nuteistieji sustojo būtent dėl žiebtuvėlio įsigijimo, o ne dėl kito reikalingumo.

Toliau, byloje esančiais duomenimis, t. y. slapto sekimo protokolu nustatyta, kad 1.59 val. automobilis VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo NUT1 ir NUT2 pajudėjo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur įsigijo žiebtuvėlį, ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) link. Automobilis niekur nesustodamas toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatve. 2.05 val. fiksuojamas automobilio apsisukimas, automobilis apsisuko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir važiavo atgal link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pasuko į dešinę pusę. 2.07 val. fiksuojamas automobilio sustojimas, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (gretima namų valda adresui (duomenys neskelbtini)) (t. 10., b. l. 22–24). Užfiksuotais pokalbiais tarp nuteistųjų nustatyta, kad būtent šiuo metu, t. y. laikotarpiu nuo 02:06:53 val. iki 02:08:23 val. fiksuojamas pokalbis tarp NUT2 ir NUT1, iš kurio turinio suprantama, kad NUT2 išlipęs iš automobilio persirenginėja. Įlipęs į automobilį NUT1 parodo su kokia jis striuke yra apsirengęs, bei nurodo, kad tai yra moteriška striukė. NUT2 paaiškina, kad taip reikia, svarbu, kad jam būtų patogu. Taip pat NUT2 nurodo, kad eina apsižiūrėti vietos, kur jie galės palikti automobilį. Vėlgi, ir šiuo atveju, nors NUT1 teigia, jog nieko neįtarė apie NUT2 ketinimus, tačiau akivaizdu, jog jokios nuostabos NUT1 nesukėlė, kad jiems sustojus, NUT2 nakties metu persirenginėjo kitais rūbais. Toliau iš sekimo protokolo matyti, kad 2.35 val. automobilis VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pajuda iš vietos ir 2.36 val. sustoja (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Laikotarpiu nuo 02:36:57 val. iki 02:37:28 val. fiksuojamas pokalbis tarp NUT2 ir NUT1. NUT2 duoda nurodymus NUT1, kad ji stebėtų galinio vaizdo veidrodėlį automobilyje ir kai pamatys jį atbėgantį, kad užvestų automobilį. Taip pat liepia jai pažiūrėti po sėdyne, kur turi būti skuduras. 2.47 val. atbėgus NUT2, šis įsėda į automobilį ir duoda NUT1 nurodymą važiuoti bei nurodo, kad neužsidegė žiebtuvėlis. NUT2 nurodo NUT1 kur važiuoti ir sustoti bei pasako, kad jis išbėgs atgal. Taip pat NUT1 nurodo „tą žiebtuvėlį sutvarkyk tu“, po ko kaip galima suprasti NUT2 išlipa iš automobilio. Slapto sekimo protokolu nustatyta, kad šiuo laiku, t. y. 2.48 val. automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustoja adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). 2.53 val. automobilis pajuda iš minėtos vietos, šiuo metu fiksuojamas pokalbis, kurio metu NUT2 duoda nurodymus NUT1 kur važiuoti ir sustoti.

Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad NUT1 nuosekliai vykdė NUT2 nurodymus, t. y. jam išlipus iš automobilio, stebėjo aplinką bei pamačiusi atbėgantį NUT2 užvedė automobilio variklį bei vykdė tolimesnius jo nurodymus kur važiuoti. Šie NUT1 veiksmai patvirtina, kad ji suprato, jog NUT2 atliko neteisėtus veiksmus, kadangi jis elgėsi konspiruotai, t. y. persirengė kitais rūbais, iš automobilio pasiėmė nusikaltimo vykdymui reikalingus daiktus, be to, neteisėtus veiksmus atliko nakties metu, o NUT1 NUT2 laukusi neužvestu automobilio varikliu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu būdu buvo siekiama neatkreipti į save dėmesio. Be to, sugrįžęs NUT2 nuteistajai NUT1 pasakojo ne tik tai, kad neužsidegė žiebtuvėlis, kurį liepė jai sutvarkyti, bet ir tai, kad NUT2 pamatė atvažiuojantį automobilį ir norėdamas pasislėpti, kad nepamatytų, šoko į krūmus, tačiau ten buvo spygliuota viela ir dėl to jis nusibrozdino koją. Taip pat NUT2 pasakojo, kad jis kažką uždegė, numetė ir nubėgo, tačiau atsisukęs pamatė, kad neužsidegė, todėl turėjo grįžti dar kartą. Ir nors nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad didžioji šių pokalbių dalis užfiksuota NUT2 monologu, tačiau šios aplinkybės, t. y. NUT2 pasakojimas patvirtina, kad NUT1 buvo gerai žinoma ką būtent NUT2 darė, o ši jam padėjo kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju taip pat pagrįstai nustatyta, kad NUT1 padėjo NUT2 paslėpti nusikaltimo metu vilkėtus drabužius, t. y. padedant jam persirengti iš anksto paruoštais kitais drabužiais. Užfiksuotuose nuteistųjų pokalbiuose taip pat girdima kaip NUT2 galimai persirenginėja, kadangi viename iš garso įrašų girdisi čežėjimas bei NUT2 nurodo, kad kedų jam nereikės, striukės nereikės, džinsus nusiauna dabar, kas patvirtina, jog NUT2 kuo greičiau po įvykio stengėsi persirengti, o vilkėtus drabužius paslėpti, kurie kaip matyti iš 2024 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, rasti paslėpti kanalizacijos vamzdyje, adresu (duomenys neskelbtini) tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtų pastatų. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad NUT1 būtų tiesiogiai prisidėjusi prie šių daiktų paslėpimo, tačiau visą šį aptariamą laikotarpį NUT1 vairavo NUT2 priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojo NUT2 nuo vieno taško iki kito, laukė automobilyje, kol šis paslėps dėvėtus drabužius, taip palengvindama jam atlikti tam tikrus suplanuotus veiksmus, susijusius su nusikalstamos veikos vykdymu. Be to, iš užfiksuotų pokalbių automobilyje matyti, kad NUT1 teiraujasi NUT2 kur jis padėjo pirštines, o iš jo atsakymo eina suprasti, kad jis jas išmetė, kažkur netoli vietos kur jie dabar yra. Pagrįstai manytina, kad NUT1 teiravosi apie būtent tas pirštines, kurias NUT2 galimai dėvėjo nusikalstamos veikos vykdymo metu, kadangi 2024 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) tarp 155 ir 157 numeriais pažymėtų pastatų, kanalizacijos vamzdyje buvo rasti ne tik drabužiai bei batai, kuriuos vilkėjo NUT2, tačiau ir pirštinės (t. 4, b. l. 30–36). Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio vietoje ant rastos kairės rankos pirštinės rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakų genotipai, turintys identišką ištirtų NUT2 lokusų genotipą (t. 5, b. l. 114–117). Šios aptartos aplinkybės, t. y. NUT1 išreikštas susirūpinimas dėl pirštinių, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad nuteistoji suprato, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko yra svarbu, jog nebūtų rasti jokie daiktai, galintys identifikuoti NUT2.

Priešingai nei nurodoma nuteistosios NUT1 gynėjos apeliaciniame skunde, garso įrašai, kuriuose užfiksuoti NUT1 ir NUT2 pokalbiai jau po nusikalstamos veikos įvykdymo patvirtina, kad NUT1 išties suprato apie neteisėtus jų dviejų padarytus veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2.57 val. automobilis VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš šios vietos pajudėjo tik 4.50 val. Šiuo laikotarpiu, iš užfiksuotų pokalbių automobilyje tarp NUT2 ir NUT1 matyti, kad ši išreiškė susirūpinimą, kad šioje vietoje kur stovi, gali atvažiuoti policijos pareigūnai bei rūpinasi ką jiems reikėtų pasakyti. Be to, viename iš pokalbių užfiksuota kuomet NUT1 klausia „Opa. Čia dėl tavęs?“, kas iš pokalbio turinio suprantama, kad kalbama apie pamatytus policijos pareigūnus, kadangi toliau NUT1 teiraujasi NUT2 ką reikėtų sakyti, ką jie čia veikia. Taip pat nustatyta, kad NUT1 klausia NUT2 kodėl jie iškarto neišvažiavo iš įvykio vietos, o šis jai atsako, kad tokiu būdu, siekiama suklaidinti policijos pareigūnus. Be to, NUT1 viename iš pokalbių, užfiksuotų 3.15 val., nurodo bijanti, kad policijos pareigūnai gali per vaizdo stebėjimo kameras nustatyti, kad į rajoną įvažiavo prieš įvykį būtent jų automobilis, tačiau NUT2 ją ramina ir nurodo, kad tokiu atveju pasakys, kad buvo atvažiavę susitikti su draugais (t. 10, b. l. 89–135). Šios aplinkybės vėlgi patvirtina tai, kad NUT1 suprato, jog NUT2 išties padarė nusikalstamą veiką bei dėl įvykdytų NUT2 veiksmų, gali kilti atsakomybė tiek jam, tiek ir pačiai NUT1.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad NUT1 aktyvūs veiksmai – vairuojant automobilį, stebint aplinką, padedant NUT2 pasišalinti iš įvykio vietos, nusikalstamos veikos padarymo priemonių paslėpimas, atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytus padėjėjo požymius. Teisėjų kolegija, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš esmės neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog aptarti veiksmai buvo atlikti bendrininkams susitarimą išreiškus konkliudentiniais veiksmais. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-495/2024, 45 punktas). Be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nagrinėjamu atveju, nors bylos duomenimis nenustatyta, kad NUT1 ir NUT2 prieš vykdami į nusikaltimo padarymo vietą buvo išsamiai aptarę visas nusikaltimo vykdymui reikšmingas aplinkybes, tačiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad NUT1 nakties metu kartu su NUT2 važiuodama į įvykio vietą, stengiantis likti nepastebėtais, suprato apie NUT2 sumanymą vykdyti nusikaltimą, tačiau nepaisant to, nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos darymo, priešingai, vykdė NUT2 nurodymus ir jam padėjo, kas tik patvirtina bendrą nuteistųjų susitarimą veikti bendrai, siekiant bendro rezultato.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistosios NUT1 gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus teismų formuojamą praktiką, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo NUT1 neteisėtus veiksmus. Be to, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumą, nuteistosios atliktų veiksmų pobūdį, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y., jog anksčiau NUT1 neteista, administracine tvarka nebausta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupėje bei visuotinai pavojingu būdu), yra jauno amžiaus, be to, įvertino ir tai, kad nuteistosios pajamos nėra didelės, nuosprendžiu taip pat priteistini ir civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistajai NUT1 skirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant tam tikrus įpareigojimus yra teisinga, adekvati ir proporcinga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusysis NUK1 patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, o MB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos, NUT1 įvykdė kartu su NUT2, todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydžius, pagrįstai juos atlyginti priteisė solidariai iš NUT1 ir NUT2.

Aukštesnysis teismas, aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistosios NUT1 gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo NUT2 apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, NUT2 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 4 d. veika) padarymą paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 187 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 1 d. veika) nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam NUT2 bausmės rūšį už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką bei jų dydžius, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas skirdamas bausmę NUT2 atsižvelgė į tai, kad jis padarė du apysunkius ir vieną sunkų – baigtus tyčinius nusikaltimus. Taip pat teismas nustatė vieną NUT2 atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 4 d. veika) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje), taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką (2024 m. gruodžio 1 d.) padarė veikiant bendrininkų grupe su padėjėja NUT1 ir visuotinai pavojingu būdu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktas). Be to, įvertintos ir nuteistojo NUT2 asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y., tai, kad jis praeityje teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistajam NUT2 už jo padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatyti minimalūs (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir arti minimalaus bausmės dydžio (BK 187 straipsnio 2 dalis (dvi veikos)). Be to, paskirtos bausmės subendrintos parenkant palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – jas sudedant iš dalies.

Nuteistasis NUT2 apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos galutinės subendrintos 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nuteistojo teigimu, jis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino pilnai ir dėl to gailisi. Į visus užduodamus klausimus atsakė atvirai, NUT1 dalyvavimo nusikalstamoje veikoje neslėpė, tačiau nuteistojo manymu, ji jam nepadėjo ir jo veiksmų neįtakojo.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas.

Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei asmuo nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas, pageidauja tuoj pat duoti parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas, t. y. liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

Nagrinėjamu atveju neginčijimai nustatyta, kad NUT2 pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 4 d.). Taip pat nustatyta, kad NUT2 iš esmės neneigė ir to, jog įvykdė 2024 m. gruodžio 1 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, kuomet visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą MB „(duomenys neskelbtini)“ bei NUK1 priklausantį turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme NUT2 išties išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, visgi neigė kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, jog šią nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje, t. y. padedant nuteistajai NUT1, nors aukščiau šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, kad NUT1 vykdydama padėjėjos vaidmenį (BK 24 straipsnio 6 dalis) kartu su NUT2 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, t. y., jog NUT2 nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininku grupe, yra reikšminga ir jos neigimas neleidžia spręsti apie visišką NUT2 prisipažinimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir jo nuoširdumą.

Be to, svarbu pažymėti tai, kad BPK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Nagrinėjamu atveju, nuteistoji NUT1 nesutiko su jai inkriminuota nusikalstama veika, tvirtindama, kad ji kartu su NUT2 nedalyvavo vykdant nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Taigi, NUT1 neprisipažinus dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, sutrumpintas įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme atliktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju skiriant nuteistajam NUT2 bausmę, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistajam NUT2 skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo prisipažinimą.

Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta konfiskuoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 4 d. kratos metu NUT2 automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ (t. 6, b. l. 138–145). Atkreiptinas dėmesys, kad šis mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas automobilyje, kuris buvo naudojamas kaip nusikalstamų veikų darymo priemonė, t. y. tiek vykdant 2024 m. gruodžio 1 d. nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, kuomet šiuo automobiliu nuteistasis NUT2 turėdamas tikslą parduoti, 2024 m. gruodžio 4 d. apie 22.06 val., atgabeno narkotines medžiagas iki (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame automobilyje atliktos kratos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ buvo įvyniotas į foliją, taip manytina, siekiant blokuoti mobiliojo ryšio signalą, t. y. veikiant konspiruotai. Nors nuteistasis NUT2 nesutinka su šio mobiliojo ryšio telefono konfiskavimu, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo šioje dalyje nustatytomis aplinkybėmis, jog šis mobiliojo ryšio telefonas buvo nusikaltimų darymo įrankis. Nors atliktos apžiūros metu, reikšmingų susirašinėjimų ar nuotraukų nerasta (t. 7, b. l. 59–60), tačiau apžiūrint telefoną nustatytą, kad mobiliuoju telefonu buvo naudojamasi ne tik vykdant skambučius naudojant SIM kortelę, tačiau matyti, jog programėle „Telegram“ buvo bendraujama su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, kas leidžia manyti, jog mobiliojo ryšio telefonas buvo naudojamas siekiant įsigyti bei platinti narkotines medžiagas. Juolab, jog savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti NUT2 pokalbiai telefonu, kuomet jis kalba netiesiogiai, užmaskuotai, pagal abiem asmenims suprantamą susitarimą, stengdamiesi išlaikyti konspiraciją. Iš pokalbių turinio galima suprasti, kad asmenys planuoja galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą.

Įvertinus nuteistojo NUT2 padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, pobūdį bei tai, jog mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ buvo rastas automobilyje, su kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šis mobiliojo ryšio telefonas buvo naudojamas nusikalstamos veikos vykdymui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtas daiktas konfiskuojamas, kaip nusikalstamos veikos įrankis.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis NUT2 prašo leisti bent jau pasinaudoti šiuo konfiskuotu mobiliuoju telefonu, jog galėtų atrakinti savo nešiojamąjį kompiuterį, tačiau toks klausimas nesprendžiamas teismo. Atkreiptinas dėmesys, jog mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ saugojimui išsiųstas Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-ajai valdybai, taigi, teismas šiuo daiktu nedisponuoja. Be to, aukštesnysis teismas neturi jokios kompetencijos nuspręsti ar leisti pasinaudoti konfiskuojamu daiktu ar ne, kadangi šiam daiktui, teismo sprendimu, jokios laikinosios procesinės prievartos priemonės netaikomos, todėl ir tenkinti šioje dalyje nuteistojo apeliacinio skundo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Aukštesnysis teismas, aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 25 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistajam NUT2 paskirtos bausmės bei jam priklausančio daikto – mobiliojo ryšio telefono konfiskavimo yra pagrįstas ir teisėtas. Keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistojo NUT2 apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

Kauno apygardos teisme 2026 m. gegužės 15 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam NUT2, kas sudaro 562,50 eurų dydžio išlaidas. Taip pat 2026 m. gegužės 28 d. gauta 2025 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajai NUT1, kas sudaro 525,50 eurų dydžio išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tiek pagal nuteistosios NUT1 gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus, tiek pagal nuteistojo NUT2 apeliacinius skundus, kurie yra atmetami. Šioje byloje nuteistiesiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti gynėjai (advokatas Darius Karabinas ir advokatė Ramutė Budrytė) buvo paskirti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti ne dėl nuo jų valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. NUT2 šiuo metu yra suimtas, bylos duomenimis nedirbantis, skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistoji NUT1 bylos duomenimis nors ir dirbanti, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistosios gaunamos pajamos sąlyginai nėra didelės. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų priteisti civiliniai ieškiniai, be to, nuteistajai NUT1 paskirtas įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų NUT2 ir NUT1 neišieškotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo NUT2 ir nuteistosios NUT1 gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš NUT1 ir NUT2 už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.