- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- AS-2625-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-04697-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- PR1
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PR1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PR1 skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PR1 su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00043 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, iš atsakovų Tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo solidariai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl 4 metus trunkančio bylinėjimosi, patyčių, diskriminacijos, baudų, galimai nusikalstamos veikos, prarasto pasitikėjimo Lietuvos valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. birželio 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat teismas nurodė, kad atsakovu turėtų būti nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijų, kurių veiksmai / neveikimas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam žalą. Tuo atveju, jei neturtinės / turtinės žalos atsiradimas siejamas ne tik su Tarnybos galimai neteisėtu veikimu (neveikimu), reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų formuluoti Lietuvos valstybei, atstovaujamai atitinkamų institucijų, o ne tik Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos. Teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio neaišku, kuo pasireiškė kiekvienos iš skunde nurodytų institucijų neteisėti veiksmai, iš kurių kildinamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nenurodyta, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė dėl skunde nurodytų neteisėtų institucijų veiksmų ar neveikimo, kuo grindžiama prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dalis. Be kito ko, teismo vertinimu, nenurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. 2026 m. birželio 23 d. Regionų administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priėmė skundo reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti Tarnybos 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00043, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, dėl kokių konkrečių kiekvienos iš skunde nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų – veikimo, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, jis patyrė neturtinę žalą, neaiškus žalos susidarymo mechanizmas, neįvardintas konkretus neturtinės žalos dydis, neaišku, kaip jis apskaičiuotas, todėl konstatavo, kad šios skundo dalies trūkumai nebuvo pašalinti, todėl šią skundo dalį laikė nepaduota.
III.
Pareiškėjas PR1 atskirajame skunde prašo: 1) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją, kadangi nei vienas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjas neturi specializacijos nagrinėti bylas, susijusias su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ypatumais, dėl to pats teismas atsidūrė tarp atsakovų; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti ir pateikti išvadą ar jo patikslintas skundas surašytas atsakovų vykdomų socialinio, finansinio ir teisinio eksperimento sąlygomis, yra pagrindas nesilaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio; 3) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria jo skundo dalis laikyta nepaduota, ir įpareigoti Regionų administracinį teismą nagrinėti bylą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog visi jo nurodyti atsakovai vienaip ar kitaip dalyvavo Įstatymo pataisų kūrime, priėmime, koordinavime, įgyvendinime, vykdė stebėsenas ir pan., dėl ko ir atsirado turtinė ir neturtinė žala. Šią žalą pareiškėjas ketino įrodinėti žodinio bylos nagrinėjimo metu remdamasis įrodymais bei paaiškinimais iš valstybės institucijų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundo dalis laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui jam per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė LVAT perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad byloje nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.
Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pareiškėjo skundo dalis laikyta nepaduota jam nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 st. 1 d.).
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).
Laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjo skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją juos pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundo dalį nepaduota, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino dalies Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti iš Tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi įpareigojo pašalinti skundo trūkumus – patikslinti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovu nurodant Lietuvos valstybę, atstovaujamą institucijos, kurių veiksmai / neveikimas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam žalą, nurodyti, kuo pasireiškė kiekvienos iš skunde nurodytų institucijų neteisėti veiksmai, iš kurių kildinamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė dėl skunde nurodytų neteisėtų institucijų veiksmų ar neveikimo, kuo grindžiamas prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dalis.
Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto aplinkybę bei pareiškėjo faktiškai gaunamas pajamas; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl 4 metus vykstančio bylinėjimosi, patyčių, diskriminacijos, baudų ir galimai nusikalstamos veikos, prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl nesąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės veiksmų.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą), bei tai patvirtinančius įrodymus.
Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1058-502/2025; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas juose nenurodė jokių konkrečių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų, iš kurių jis kildina patirtą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kurios kilo būtent dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš minėtų institucijų priėmimo klausimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 26 d. nutarties dalimi pagrįstai laikė pareiškėjo skundo dalį nepaduota. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PR1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.