- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-2533-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04721-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- PRS1, PRS2
- Atsakovas
- Valstybės duomenų apsaugos inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų PRS1 ir PRS2 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai PRS1 ir PRS2 (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) išnagrinėti pareiškėjų skundus ir kuo skubiau priimti sprendimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų PRS1 ir PRS2 skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai skundžia Inspekcijos neveikimą ir pareiškėjų skundų nagrinėjimo vilkinimą. Skunde nurodoma, kad Inspekcijoje yra nagrinėjami pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas ir 2025 m. rugpjūčio 27 d. papildytas skundas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmų tvarkant jos asmens duomenis neplaninio veiklos patikrinimo metu, taip pat pareiškėjo 2025 m. spalio 7 d. pateiktas skundas dėl to paties subjekto veiksmų tvarkant jo ir nepilnamečio vaiko asmens duomenis. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjant šiuos skundus Inspekcija ilgą laiką neteikė informacijos apie jų nagrinėjimo eigą, neatsakė į ne kartą teiktus prašymus pateikti informaciją bei skundų medžiagą, o dalis Inspekcijos siųstų raštų arba nebuvo gauti, arba buvo gauti be juose nurodytų priedų. Skunde pažymima, kad nors Inspekcija informavo apie skundų sujungimą ir nagrinėjimo termino pratęsimą iki 2026 m. vasario 27 d., tačiau vėliau pareiškėjams nebuvo suteikta aiški informacija apie tolimesnę skundų nagrinėjimo eigą ir terminus. Tik 2026 m. gegužės 6 d., po pakartotinių kreipimųsi, jiems buvo pateikta skundo tyrimo medžiaga, tačiau ir tuomet nebuvo nurodyta, kada bus priimtas sprendimas dėl jų skundų. Pareiškėjų teigimu, iki skundo teismui pateikimo dienos jie nėra gavę jokio Inspekcijos rašto, kuriame būtų nurodyta planuojama skundų išnagrinėjimo data. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai savo galimai pažeistas teises sieja su Inspekcijos neveikimu ir vilkinimu išnagrinėti jų skundus įstatymo nustatytais terminais. Pareiškėjams buvo žinoma, kad Inspekcija 2026 m. sausio 12 d. raštu pranešė apie skundų nagrinėjimo termino pratęsimą iki maksimalaus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2026 m. vasario 27 d. Taigi pareiškėjai buvo aiškiai informuoti ne tik apie skundų nagrinėjimo termino pratęsimą, bet ir apie konkrečią datą, iki kurios Inspekcija privalėjo priimti sprendimą dėl jų skundų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti skundžiamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju terminas kreiptis į teismą dėl Inspekcijos neveikimo ir vilkinimo pradėtas skaičiuoti nuo 2026 m. vasario 28 d., o baigėsi 2026 m. balandžio 28 d. Teismo vertinimu, nors pareiškėjai skunde akcentavo, kad po 2026 m. vasario 27 d. ne kartą kreipėsi į Inspekciją prašydami pateikti informaciją apie skundų nagrinėjimo eigą, prašė pateikti tyrimo medžiagą ir teiravosi dėl planuojamos sprendimo priėmimo datos, tačiau šios aplinkybės nepaneigė fakto, kad pareiškėjams jau buvo žinoma įstatyme nustatyto ir Inspekcijos pratęsto skundų nagrinėjimo termino pabaigos data. Vien tai, kad pareiškėjai po šio termino pabaigos toliau bendravo su institucija ir siekė gauti papildomos informacijos apie atliekamą tyrimą, teismo įsitikinimu, nesukūrė naujo termino kreiptis į teismą dėl neveikimo ir nepakeitė ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytos termino skaičiavimo pradžios. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl vėliau gautos tyrimo medžiagos ar negautos informacijos apie planuojamą skundų išnagrinėjimo datą neturėjo įtakos jų galimybei kreiptis į teismą dėl neveikimo. Reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareikšti pakanka nustatyti, kad institucija per teisės aktuose nustatytą terminą neatliko jai pavestų veiksmų, todėl jau 2026 m. vasario 28 d. pareiškėjams buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie aplinkybes, kuriomis jie grindžia šiame procese pareikštą reikalavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi tik 2026 m. gegužės 26 d. (skundo surašymo diena), t. y. praėjus beveik dvejiems mėnesiams po ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino pabaigos. Taigi skundas paduotas akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Be to, pareiškėjai nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad termino praleidimą lėmė svarbios, išimtinės ar ekstraordinarios priežastys, todėl nėra pagrindo spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo savo iniciatyva.
III.
Pareiškėjas PRS1 ir PRS2 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Inspekcijos neveikimo nagrinėjant jų skundus. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę nuosavybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. LVAT praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas. Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju Inspekcijos neveikimas ir vilkinimas atlikti veiksmus yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi kiekvieną dieną iki kol bus išnagrinėti skundai. Šiuo metu Inspekcija ne tik, kad nėra išnagrinėjusi pareiškėjų skundų, bet nėra ir nustačiusi nagrinėjimo termino pabaigos. Tokiu atveju skundų nagrinėjimas gali trukti ir kelis metus arba išvis būti neišnagrinėti. Tai nesuderinama ne tik su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet ir su gero viešojo administravimo bei kitais viešojo administravimo principais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjai neprašė jo atnaujinti.
Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad Inspekcijos neveikimas ir vilkinimas atlikti veiksmus yra tęstinio pobūdžio.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo turinį, sprendžia, kad jais siekiama, jog teismas įpareigotų atsakovą (Inspekciją) išnagrinėti jų skundus ir kuo skubiau priimti sprendimą.
Pažymėtina, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.
Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).
ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.
Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2026 m. sausio 12 d. raštu pareiškėjus informavo apie skundų nagrinėjimo termino pratęsimą iki maksimalaus ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2026 m. vasario 27 d. Pareiškėjai į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi tik 2026 m. gegužės 26 d. (skundo surašymo diena). Todėl pareiškėjai, žinodami terminą iki kada Inspekcija turi išnagrinėti jų skundus ir suvokdami, kad jų reikalavimas nevykdomas, į teismą kreipėsi akivaizdžiai praleidę dviejų mėnesių terminą skundui paduoti (ABTĮ 29 str. 2 d.).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jiems per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes šis reikalavimas pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti (pareiškėjai nepareiškė tokio prašymo ir nepagrindė termino praleidimo priežasčių svarbos). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 ir PRS2 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.