Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Linos Lesinskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų NKA1, NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos KAN1 atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla NUT1 atžvilgiu nutraukta.

NKA1, NKA2 ir NKA1 patikslintas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl netaikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir NUT1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metus, poveikio priemonės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinio nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimų dėl nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – NUT1 neskyrimo ir nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu NUT1 kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šios veikos teisinis kvalifikavimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti NUT1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apeliaciniu skundu neginčijami. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių skundas paduotas. Kartu teismas privalo patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad eismo įvykis patenka į AB „ATS2“ suteiktos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apsaugos apimtį, o nukentėjusiųjų reikalaujamos atlyginti žalos dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo sumų. Todėl, teismui nustačius didesnį atlygintinos žalos dydį negu draudiko iki tol išmokėta draudimo išmoka, papildomą išmoką turi mokėti AB „ATS2“. Dėl to apeliacinio skundo reikalavimas tą pačią žalą subsidiariai priteisti ir iš UAB „ATS1“ bei NUT1 netenkintinas. Nustačius už žalos atlyginimą atsakingą subjektą, toliau vertintinas atskirų civilinio ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir atlygintinos žalos dydis.

Dėl nukentėjusiajai NKA1 priteistinos turtinės žalos

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti, kad NKA1 prašomos atlyginti 78,12 Eur išlaidos neatitinka protingumo kriterijaus. NPD1 nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė 2025 m. kovo 20 d., o ginčo prekės UAB „Maxima LT“ buvo įsigytos kitą dieną – 2025 m. kovo 21 d., mirusiojo šarvojimo laikotarpiu. Iš kasos kvito matyti, kad buvo įsigyta ne tik maisto produktų, bet ir vienkartinių indų, servetėlių, popierinių rankšluosčių, higienos bei kitų buities priemonių, kurių paskirtis suderinama su šarvojimo organizavimu ir jo metu susirenkančių asmenų priėmimu. Atsižvelgiant į prekių pobūdį, jų įsigijimo laiką ir bendrą 78,12 Eur išlaidų sumą, nėra pagrindo šias išlaidas laikyti neprotingomis ar perteklinėmis.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal UAB „Maxima LT“ 2025 m. kovo 21 d. kvitą patirtos išlaidos neatlygintinos dėl to, jog jų būtinumas neįrodytas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad draudikas jau buvo visiškai atlyginęs gedulingų pietų išlaidas. Bylos duomenys rodo, kad tai buvo skirtingos savo paskirtimi ir skirtingu metu patirtos išlaidos: 2025 m. kovo 21 d. UAB „Maxima LT“ buvo įsigyti maisto produktai ir šarvojimo metu naudotinos buities prekės, o už gedulingus pietus ir karštus gėrimus atskirai atsiskaityta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. kovo 23 d. dokumentą. Vien tai, kad draudikas atlygino gedulingų pietų išlaidas, nesudaro pagrindo spręsti, kad kitos pagrįstai šarvojimo laikotarpiu patirtos išlaidos neatlygintinos. Byloje nėra duomenų, kad pagal UAB „Maxima LT“ kvitą patirtos išlaidos NKA1 būtų buvusios atlygintos kitu pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad NKA1 patirtos 78,12 Eur išlaidos yra dokumentais pagrįstos, susijusios su NPD1 šarvojimu ir atitinka CK 6.291 straipsnyje nustatytą protingumo kriterijų, todėl pripažintinos atlygintinomis laidojimo išlaidomis. Kadangi ši žala patenka į AB „ATS2“ suteiktos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apsaugos apimtį, 78,12 Eur turtinės žalos atlyginimas NKA1 priteistinas iš AB „ATS2“. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį reikalavimą, nepakankamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio

Byloje nėra ginčo nei dėl nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nei dėl to, kad netikėta jų tėvo NPD1 mirtis sukėlė reikšmingų dvasinių išgyvenimų. Ginčas kyla dėl šios žalos piniginio įvertinimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais. Gyvybės atėmimo atvejais reikšmingais laikomi ne tik nukentėjusiojo ir mirusio asmens tarpusavio santykiai, bet ir individualios netekties pasekmės – kaip artimojo mirtis paveikė nukentėjusiojo emocinę būseną, sveikatą, kasdienį gyvenimą ir socialinį funkcionavimą. Teismų praktikoje panašiose bylose nustatyti žalos dydžiai gali būti vienas iš orientyrų, tačiau nepakeičia individualaus konkrečios bylos aplinkybių vertinimo.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas netikėtas NPD1 mirties pobūdis, nukentėjusiųjų negalėjimas tinkamai su juo atsisveikinti, tęstiniai dvasiniai išgyvenimai ir pasikeitusi jų gyvenimo kokybė. Šios aplinkybės patvirtina realią ir reikšmingą neturtinę žalą, tačiau savaime nelemia, kad teisingas jos piniginis įvertinimas kiekvienam nukentėjusiajam turi sudaryti būtent 50 000 Eur. Nustatant kompensacijos dydį svarbu įvertinti ne tik patį artimo žmogaus netekties faktą ir emocinio ryšio stiprumą, bet ir tai, kokio masto bei trukmės individualias pasekmes ši netektis sukėlė kiekvienam nukentėjusiajam.

Šiuo aspektu byloje nustatyti duomenys nepatvirtina tokių ilgalaikių pasekmių, kurios pagrįstų prašomą neturtinės žalos dydį padidinti nuo jau išmokėtų 15 000 Eur iki 50 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. NKA1 teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų specializuotos medicininės ar psichologinės pagalbos nesiekė, palaikymą gaudavo bendraudama su šeimos nariais, o dėl miego vartojo nereceptinius vaistus. Byloje pateikti medicininiai dokumentai kartu patvirtina jos nurodytus nusiskundimus, kuriuos ji siejo su patirtu stresu: 2025 m. balandžio 12 d. ji kreipėsi dėl dantų dilimo ir griežimo, nurodė kramtomųjų raumenų įtampą, kurią siejo su patirtu stresu, o 2026 m. vasario 24 d. odontologo pažymoje įtarta parafunkcija – bruksizmas, galimai susijusi su patiriamu stresu, ir rekomenduota apsauginė kapa (3 t., b.l. 181). Šie duomenys papildo nukentėjusiosios paaiškinimus apie patirtą emocinę įtampą, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl tėvo netekties jai būtų diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas, būtų reikėję psichologo ar psichiatro pagalbos, atsiradęs nedarbingumas ar iš esmės sutrikęs įprastas kasdienis gyvenimas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl tėvo mirties NKA2 ar NKA1 būtų diagnozuoti sveikatos sutrikimai, reikėję ilgalaikio gydymo ar specialistų pagalbos, kad būtų sutrikęs jų darbingumas ar iš esmės pasikeitęs įprastas kasdienis gyvenimas. NKA2 nurodė labai stipriai išgyvenusi tėvo mirtį, tačiau iš jos paaiškinimų taip pat matyti, kad ji augina dvi mažametes dukras, po tėvo mirties padeda motinai ir atlieka dalį anksčiau tėvo dirbtų ūkio darbų. NKA1 paaiškinimai patvirtina artimą emocinį ryšį su tėvu ir netekties reikšmingumą, tačiau duomenų apie dėl šios netekties atsiradusias ilgalaikes sveikatos, darbingumo ar socialinio gyvenimo pasekmes byloje nėra.

Vertinant individualias netekties pasekmes, reikšminga ir tai, kokią įtaką velionio mirtis turėjo ieškinius pareiškusių suaugusių vaikų kasdieniam gyvenimui. NKA1 nurodė pati dirbusi ir prireikus materialiai padėdavusi tėvui, o NKA2 iš jo gaudavo praktinę pagalbą atliekant ūkio darbus. Šios aplinkybės patvirtina artimą šeiminį ryšį ir tarpusavio pagalbą, tačiau byloje nenustatyta, kad tėvo netektis būtų sukėlusi tokių papildomų praktinių ar socialinių padarinių, kurie iš esmės pakeistų nukentėjusiųjų įprastą gyvenimą.

Apeliacinio skundo argumentai, grindžiami kitose bylose priteistais didesniais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, kitokios išvados taip pat nepagrindžia. Neturtinės žalos dydis negali būti nustatomas mechaniškai perkeliant kitose bylose priteistas sumas, neatsižvelgiant į konkrečių nukentėjusiųjų situaciją ir individualias netekties pasekmes. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – artimas ryšys su tėvu, netikėta jo mirtis, negalėjimas tinkamai atsisveikinti, išliekantis liūdesys ir dvasiniai išgyvenimai – neabejotinai patvirtina nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, tačiau byloje nenustatyta papildomų individualių pasekmių, kurios duotų pagrindą kiekvienam iš jų jau išmokėtą 15 000 Eur kompensaciją didinti.

Pirmosios instancijos teismo nuoroda į finansų ministro patvirtintas rekomendacijas savaime nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nes šį dydį teismas privalo nustatyti savarankiškai pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Vis dėlto teisėjų kolegija, savarankiškai įvertinusi nukentėjusiųjų artimą ryšį su tėvu, netikėtos jo mirties sukeltus išgyvenimus, nustatytų pasekmių pobūdį ir jų objektyvią išraišką bei kitas bylos aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad kiekvienam nukentėjusiajam išmokėtas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra nepakankamas. Todėl reikalavimas kiekvieno nukentėjusiojo neturtinės žalos dydį nustatyti 50 000 Eur ir papildomai priteisti po 35 000 Eur netenkintinas, o keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte tiesiogiai įtvirtinta galimybė pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti uždraudimą naudotis specialia teise. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise, kai naudodamasis ja jis padarė nusikalstamą veiką, o pagal šio straipsnio 2 dalį toks uždraudimas skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų.

Sprendžiant dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, reikšmingas ne vien formalus faktas, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise. Individualiai vertintini padarytos veikos pobūdis ir aplinkybės, kaltės forma, kilę padariniai, asmens ankstesnis elgesys naudojantis teise vairuoti, jo reakcija į padarytą veiką ir kitos aplinkybės, leidžiančios spręsti, ar specialiosios teisės ribojimas yra būtinas ir proporcingas. Kasacinėje praktikoje šiuo aspektu reikšmingu laikomas ir ankstesnių KET pažeidimų pasikartojimas bei tai, ar anksčiau taikyta administracinė atsakomybė turėjo pakankamą prevencinį poveikį asmens elgesiui eisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-697/2026).

Nagrinėjamu atveju NUT1 BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vairuodamas krovininį automobilį didesniu kaip 50 km/h greičiu ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką, jis nepaliko ne mažesnio kaip 1,5 m šoninio atstumo, kliudė dviratininką, o šis nuo patirtų sužalojimų mirė. Nors nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, NUT1 eismo įvykio metu buvo blaivus, po įvykio sustojo ir iškvietė pagalbą, kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos gailėjosi, anksčiau neteistas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, šios aplinkybės vertintinos kartu su jo ankstesniu elgesiu eisme, o ne atsietai nuo jo.

Vertindama NUT1 apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegija reikšmingu laiko Administracinių nusižengimų registro išrašą už penkerių metų laikotarpį, kuriame užfiksuoti 22 su KET ir transporto priemonių eksploatavimu susiję administraciniai nusižengimai, padaryti nuo 2020 m. spalio iki 2025 m. sausio. Nors dalis jų susijusi su transporto priemonių technine būkle, privalomuoju draudimu ar registracija, tarp jų yra ir tiesiogiai eismo saugumui reikšmingų pažeidimų: keturi leistino greičio viršijimo, trys naudojimosi mobiliojo ryšio priemone vairuojant atvejai, taip pat eismo įvykis, kurio metu dėl neatsargaus manevro apgadinta kita transporto priemonė, bei sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimai. Reikšminga ir tai, kad dalis pažeidimų padaryta palyginti neilgam laikui likus iki šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio – 2024 m. lapkritį nustatytas leistino greičio viršijimas, o 2024 m. pabaigoje ir 2025 m. sausį pakartotinai fiksuotas transporto priemonių vairavimas neatlikus privalomosios techninės apžiūros.

Šių duomenų visuma rodo ne pavienius ar atsitiktinius, bet skirtingu laiku pasikartojusius KET ir transporto priemonių eksploatavimo reikalavimų pažeidimus. Aplinkybė, kad už daugumą jų paskirtos piniginės baudos buvo sumokėtos ir Administracinių nusižengimų registro išraše nėra duomenų apie teisės vairuoti atėmimo taikymą, šios išvados nekeičia. Priešingai, pažeidimų kartojimasis ir po administracinių nuobaudų taikymo rodo, kad ankstesnės administracinio poveikio priemonės nebuvo pakankamos užkirsti kelią naujiems KET pažeidimams. Todėl, nors šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, jos negalima vertinti atsietai nuo ankstesnio NUT1 elgesio eisme ir pasikartojančių KET pažeidimų. Tokia vertinimo kryptis atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje daugkartinis KET pažeidinėjimas bei ankstesnių administracinių sankcijų nepakankamas poveikis pripažįstami reikšmingais sprendžiant dėl BK 68 straipsnyje nustatytos priemonės taikymo būtinybės.

Vertindama šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į NUT1 profesinę bei šeiminę padėtį. Jis gyvena Kaune, augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė teisės vairuoti neturi, o vienam iš vaikų dėl raidos sutrikimo reikalingos gydytojų konsultacijos ir logopedo pagalba. NUT1 taip pat nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga vykstant į darbo objektus įvairiose Lietuvos vietose. Vis dėlto vairavimas nėra jo pagrindinė profesinė veikla – jis dirba betonuotoju, o įregistruotos individualios keleivių vežimo veiklos faktiškai dar nepradėjo vykdyti. Taigi teisės vairuoti apribojimas neabejotinai sukels tam tikrų nepatogumų organizuojant darbą ir šeimos kasdienybę, tačiau byloje nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad vienerių metų šios teisės apribojimas jam ar jo šeimai sukeltų neproporcingai sunkių padarinių. Todėl nurodytos profesinės ir šeiminės aplinkybės nepaneigia BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės būtinybės, tačiau yra reikšmingos parenkant jos trukmę ir pagrindžia minimalaus įstatyme nustatyto termino taikymą.

Atsižvelgusi į nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad NUT1 atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepaneigia papildomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būtinybės. Jo ankstesnio elgesio eisme pobūdis ir pažeidimų pasikartojimas, vertinami kartu su šioje byloje kilusiais itin sunkiais padariniais, pagrindžia išvadą, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendinama paskiriant BK 68 straipsnyje nustatytą uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į neatsargią kaltės formą, NUT1 palankiai apibūdinančias aplinkybes ir teisės vairuoti reikšmę jo profesiniam bei šeimos gyvenimui, proporcingu laikytinas apeliaciniame skunde prašomas minimalus vienerių metų šios priemonės terminas. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), NUT1 paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl proceso išlaidų teisme

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų NKA1, NKA2 ir NKA1 atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo priteisti 3 025 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šių išlaidų patyrimą patvirtinantys dokumentai, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl jų atlyginimo nepasisakyta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų atstovas taip pat pateikė prašymą atlyginti 2 057 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms rengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nagrinėjant bylą aukštesnės instancijos teisme. Nustatant atlygintinų išlaidų dydį atsižvelgiama į jų faktinį patyrimą ir pagrįstumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį bei apimtį, bylos sudėtingumą ir proceso trukmę, o aukštesnės instancijos teisme – ir į skundo nagrinėjimo rezultatą.

Bylos duomenimis, visus tris nukentėjusiuosius – NKA1, NKA2 ir NKA1 – ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatas Erikas Rugienius. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas atstovavo nukentėjusiesiems atliekant procesinius veiksmus (1 t., b. l. 71–73, 84–86, 89–91), jų vardu parengė išsamų civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiesiems nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikė papildomus dokumentus ir dalyvavo sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 5 valandos 40 minučių. Teismui buvo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir NKA1 atliktus du mokėjimus po 1 512,50 Eur patvirtinantis banko išrašas (3 t., b. l. 164–165), taigi 3 025 Eur išlaidų faktinis patyrimas yra įrodytas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atstovavimo trukmę ir apimtį, atstovo atliktus procesinius veiksmus, tai, kad vienas advokatas viso proceso metu atstovavo trims nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, taip pat bylos pobūdį bei joje spręstų civilinio ieškinio klausimų apimtį, neturi pagrindo 3 025 Eur sumos vertinti kaip aiškiai per didelės ar neproporcingos faktiškai suteiktai teisinei pagalbai. Šių išlaidų atlyginimas negali būti mechaniškai siejamas vien su galutiniu civilinio ieškinio patenkinimo mastu, nes advokato teisinė pagalba nukentėjusiesiems buvo teikiama ne tik reiškiant civilinius reikalavimus, bet ir įgyvendinant jų procesines teises baudžiamajame procese apskritai. Todėl NKA1, kuri byloje esančiais mokėjimo dokumentais patvirtino šias išlaidas apmokėjusi, iš NUT1 priteistina visa 3 025 Eur išlaidų advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo metu apmokėti suma. Pirmosios instancijos teismui apskritai neišsprendus šio klausimo, nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų atstovas taip pat prašė atlyginti 2 057 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nors apeliacinis skundas tenkinamas ne visa apimtimi, dalis jame pareikštų reikalavimų pripažįstami pagrįstais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas. Vien tai, kad dalis apeliacinio skundo reikalavimų atmesta, savaime nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiųjų faktiškai patirtų ir su apeliaciniu procesu susijusių atstovavimo išlaidų; vertintina suteiktos teisinės pagalbos apimtis, pobūdis, bylos sudėtingumas ir apeliacinio proceso rezultatas kaip visuma.

Bylos duomenimis, advokatas parengė apeliacinį skundą ir atstovavo trims nukentėjusiesiems bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Įvertinusi apeliacinio skundo apimtį ir teisinį turinį, atstovo atliktų procesinių veiksmų pobūdį, atstovaujamų asmenų skaičių bei skundo nagrinėjimo rezultatą, teisėjų kolegija neturi pagrindo 2 057 Eur sumos vertinti kaip aiškiai per didelės ar neproporcingos faktiškai suteiktai teisinei pagalbai. Kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nurodytas išlaidas patyrė NKA1, jai iš NUT1 priteistina 2 057 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Civilinė atsakovė UAB „ATS1“ atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė iš NKA1, NKA2 ir NKA1 priteisti jos patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Tačiau prie atsiliepimo pateiktas tik advokato orderis, o duomenų apie suteiktų teisinių paslaugų kainą, išrašytą sąskaitą ar šių išlaidų apmokėjimą nepateikta. Taigi byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti nei UAB „ATS1“ patirtų atstovavimo išlaidų dydį, nei patį jų patyrimo faktą, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Nukentėjusiųjų NKA1, NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti:

NKA1, NKA2 ir NKA1 patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti NKA1 iš AB „ATS2“ 78,12 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 12 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą patikslinto civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti NKA1 iš NUT1 3 025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato paslaugoms, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

NUT1, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti NKA1 iš NUT1 2 057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato paslaugoms, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Civilinės atsakovės UAB „ATS1“ prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.