Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo APA1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 18 d. nutarties, kuria APA1 skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2026 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

APA1 apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, patikrina skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės neskirti. Nenustatęs esminių ANK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas taip pat nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė netyčia, nes nežinojo apie ankstesnio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimą. Tačiau skundžiama nutartimi nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-2-383/2026, kuria paliktas nepakeistas apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, įsiteisėjo jos paskelbimo dieną. Apie šios nutarties priėmimą apeliantas 2026 m. sausio 8 d. buvo informuotas per Elektroninių paslaugų portalą, kuriuo naudojosi, o nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė 2026 m. sausio 12 d. Apeliantas pats inicijavo ankstesnį apeliacinį procesą ir buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, todėl turėjo objektyvią galimybę sekti proceso eigą ir prieš pradėdamas vairuoti pasitikrinti, ar teisė vairuoti transporto priemones jam nėra atimta. Aplinkybė, kad transporto priemonę sustabdę pareigūnai iš pradžių neturėjo visų duomenų apie priimtą teismo nutartį ir veiką preliminariai kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nepakeičia nei teismo nutarties įsiteisėjimo momento, nei apelianto pareigos nevairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Todėl apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino apelianto teiginį, kad jis nežinojo apie teisės vairuoti atėmimą.

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį neginčija, administracinio nusižengimo teisenos nutraukti neprašo. Todėl jo teiginys, kad administracinį nusižengimą padarė neatsargiai, reikšmingas tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo pranešta apie galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimą ir jis turėjo galimybę pasitikrinti savo teisės vairuoti būklę, nėra pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip išskirtinai mažinančios jo kaltę ar padarytos veikos pavojingumą.

Apelianto argumentas, kad administracinis nusižengimas nesukėlė žalingų padarinių, savaime taip pat nepatvirtina mažesnio veikos pavojingumo. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formaliosios sudėties, todėl atsakomybė kyla už patį pakartotinį transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui atimta teisė vairuoti, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokio elgesio kilo eismo įvykis arba kitų konkrečių žalingų padarinių. Aplinkybės, kad apeliantas vairavo blaivus ir nesukėlė eismo įvykio, buvo įvertintos jo naudai, sumažinant baudą ir specialiosios teisės atėmimo terminą iki įstatyme nustatytų minimalių dydžių, tačiau jos nepaneigia pakartotinio draudimo vairuoti nepaisymo pavojingumo.

Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, reikšmingas ne vien ankstesnių administracinių nuobaudų skaičius, bet ir jų pobūdis, tarpusavio ryšys bei apelianto elgesys po šių nuobaudų paskyrimo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad anksčiau paskirtas baudas jis sumokėjo, šio vertinimo nekeičia. Administracinės nuobaudos įvykdymas savaime nepatvirtina, kad buvo pasiekti jos prevenciniai tikslai, jeigu asmuo ir toliau daro vienarūšius administracinius nusižengimus.

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad apeliantas anksčiau ne kartą baustas už ANK 424 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Be kita ko, 2025 m. kovo 27 d. nutarimu už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus jam buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Ši administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. spalio 14 d. Tačiau jau 2025 m. liepos 24 d., t. y. praėjus devynioms dienoms nuo jos vykdymo pradžios, apeliantas vėl vairavo transporto priemonę, nors teisė vairuoti jam buvo atimta. Už šį administracinį nusižengimą jis 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Šis nutarimas galutinai paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi. Nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas 2026 m. sausio 12 d., t. y. vos po šešių dienų nuo minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.

Tokia vienarūšių administracinių nusižengimų seka ir trumpi laikotarpiai tarp apeliantui taikytų poveikio priemonių bei naujų pažeidimų rodo, kad ankstesnės administracinės nuobaudos ir specialiosios teisės atėmimas nepadarė jam reikiamo prevencinio poveikio. Todėl nagrinėjamas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis apelianto elgesys. Jo nurodytos asmeninės, šeiminės ir darbinės aplinkybės, net ir vertinamos kartu, nepagrindžia išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatyti minimalūs administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiai būtų aiškiai neproporcingi. Tolesnis apylinkės teismo iki minimalių dydžių sumažintos baudos ir specialiosios teisės atėmimo termino švelninimas neatitiktų administracinės atsakomybės prevencinių tikslų ir teisingumo principo.

Kita vertus, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė Administracinių nusižengimų registro duomenimis apie 2026 m. vasario 5 d. ir 2026 m. kovo 5 d. apeliantui surašytus administracinio nusižengimo protokolus. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų apie pagal šiuos protokolus priimtus ir įsiteisėjusius nutarimus, todėl apeliantui galiojo nekaltumo prezumpcija. Nesant duomenų, kad iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atitinkamos teisenos būtų užbaigtos įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, šiais protokolais apelianto nenaudai nesiremiama.

Apeliantas savo šeiminę padėtį grindžia tuo, kad turi penkis vaikus ir prisideda prie jų išlaikymo; jo teigimu, keturi iš jų yra nepilnamečiai, o vienam nustatytas neįgalumas. Iš teismui pateiktų vaikų gimimo liudijimų matyti, kad apeliacinio skundo pateikimo metu du juose nurodyti apelianto vaikai jau buvo sulaukę pilnametystės, tačiau tai savaime nereiškia, kad apeliantas nebeprisideda prie jų išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikto neįgalumą patvirtinančio dokumento galiojimo terminas pasibaigė 2026 m. gegužės 8 d. Apylinkės teismas apelianto nurodytas šeimines aplinkybes, taip pat duomenis apie jo sveikatos būklę ir darbinę padėtį įvertino jo naudai ir, į jas atsižvelgdamas, Institucijos paskirtą maksimalaus dydžio baudą bei maksimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažino iki įstatyme nustatytų minimalių dydžių. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apelianto šeiminės aplinkybės liko neįvertintos individualizuojant jam paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.

Apylinkės teismas taip pat įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su apelianto sveikatos būkle, gydymu, poreikiu lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, vaiko sveikatos priežiūra ir būtinybe užtikrinti šeimos narių vežimą. Vien tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkina apelianto šeiminių ir buitinių pareigų vykdymą, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliantas, žinodamas savo šeimines ir sveikatos aplinkybes bei galimas pakartotinio teisės pažeidimo pasekmes, turėjo į jas atsižvelgti pasirinkdamas savo elgesio būdą. Todėl atsakomybės už dėl jo paties neteisėto elgesio kilusius nepalankius padarinius jis negali perkelti teismui ar kitoms valstybės institucijoms. Skundo argumentas, kad apylinkės teismas nenurodė konkretaus būdo, kaip organizuoti šeimos narių vežimą, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga profesinei ir ūkinei veiklai vykdyti, savaime nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teisės vairuoti atėmimas dėl savo pobūdžio gali apsunkinti asmens profesinę ar ūkinę veiklą, tačiau tokie suvaržymai yra įprastas šios administracinio poveikio priemonės taikymo padarinys. Todėl apelianto darbiniai poreikiai nesudaro pagrindo spręsti, kad apylinkės teismo iki įstatyme nustatyto minimalaus dydžio sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingas. Prašymas šiuo pagrindu dar labiau sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę yra nepagrįstas.

Apelianto išsilavinimas, visuomeninė veikla, rūpinimasis šeima ir iš prieglaudų paimtais gyvūnais yra jį palankiai apibūdinantys duomenys. Vis dėlto šie duomenys negali būti vertinami atsietai nuo administracinio nusižengimo pakartotinumo, ankstesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir aplinkybės, kad apeliantas vairavo transporto priemonę galiojant teismo procesiniu sprendimu patvirtintam teisės vairuoti atėmimui. Apylinkės teismas šių apeliantui palankių aplinkybių nepaneigė, jas įvertino ir, be kita ko, į jas atsižvelgdamas sumažino Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę iki įstatyme nustatytų minimalių dydžių. Tai, kad apeliantas siekia dar palankesnio tų pačių aplinkybių įvertinimo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos netinkamai.

Apeliaciniame skunde nurodytos ankstesnės teismų nutartys ir bendrieji konstituciniai proporcingumo reikalavimai kitokios išvados nepagrindžia. Skunde neatskleistas esminis apelianto nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių panašumas. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuojamos kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečių aplinkybių visumą, todėl vien tai, kad kitoje byloje buvo pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis, nesukuria pagrindo tokį patį sprendimą priimti nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju įstatymų leidėjas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą pakartotinį administracinį nusižengimą nustatė privalomą ne trumpesnį kaip vienų metų šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šio minimalaus termino taikymas apeliantui būtų aiškiai neproporcingas.

Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pakartotinumą, apelianto kaltę, ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo asmenybę, šeiminę, sveikatos ir darbinę padėtį, taip pat tai, kad apylinkės teismas baudą ir specialiosios teisės atėmimo terminą jau sumažino iki ANK 424 straipsnyje nustatytų minimalių dydžių, apygardos teismas konstatuoja, kad apeliantui paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams yra proporcingi padarytam administraciniam nusižengimui, apelianto teisių nevaržo labiau, nei būtina, ir atitinka administracinės atsakomybės tikslus. Byloje nenustatyta aplinkybių visumos, rodančios, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, nei paprastai būdinga tokio pobūdžio veikoms, ar kad apeliantą apibūdina išskirtinės aplinkybės, dėl kurių minimalių sankcijų taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, dar labiau sumažinti baudą, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar šios priemonės neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.