Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Spręsdama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš svarbiausių kriterijų pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja pirmuoju skundo reikalavimu prašė panaikinti VERT 2026 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. O3-217 „Dėl vartojimo ginčo tarp PRS1 ir UAB „Ignitis“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nagrinėjimo“.

Bylos duomenimis, skundžiamas Nutarimas buvo priimtas Tarybai išnagrinėjus pareiškėjos prašymus, kuriuose pareiškėja Tarybos prašė įpareigoti UAB „Ignitis“ anuliuoti neteisėtą ir nepagrįstą sąskaitą IAEV Nr. 022005106 (mokėtina suma 9 661,47 Eur), nesant galimybės tenkinti reikalavimą, įpareigoti UAB „Ignitis“ atlikti pareiškėjos objekte konkrečiu laikotarpiu suvartoto elektros energijos kiekio perskaičiavimą ir patikslinti sąskaitą, įpareigoti ESO pateikti duomenis (dokumentus, nuotraukas), susijusius su elektros apskaitos prietaisų pakeitimu, jų metrologinėmis patikromis ir pan.

Nutarimu, vadovaudamasi VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Ginčų taisyklių 63.2 papunkčiu, VERT nutarė iš dalies patenkinti pareiškėjos reikalavimus (įpareigoti Skundžiamą įmonę 1 (t. y. ESO) pateikti pareiškėjai ESO vidaus informacinės sistemos nuotraukų „Skaitikliai“ dalį, kurioje matoma informacija apie EAP Nr. 83343762, EAP Nr. SAG 1020100648975, EAP Nr. 01326724 ir EAP Nr. SAG1020100647018, t. y. eliminavus duomenis, kurie sudaro ESO (ūkio subjekto) komercinę paslaptį), o likusius pareiškėjos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vartotojų ir elektros energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 78 str. 1 d.).

Ginčų sprendimo ne teismo tvarka įtvirtinta Energetikos įstatymo 34 straipsnyje. Minėtame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, jog vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus (1 d.). Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais (2 d.). Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais (3 d.). Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba (4 d.). Buitinių vartotojų (fizinių asmenų, perkančių energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla; 2 str. 2 d.) ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles (5 d.). Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu (7 d.). Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos (9 d.).

Dėl pareiškėjos pozicijos, kad VERT yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ir pripažįstama atskirajame skunde nurodant sąsają su energijos tiekimu ir sąskaitomis, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Nutarimą kilęs iš elektros tiekimo vartotojui teisinių santykių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo, tiekimo abonentui (vartotojui) teisiniai santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir kt. reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio (6.383–6.391 str.) ir 6.161 straipsnio (viešoji sutartis) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-491/2012; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-51-602/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-695-525/2016; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-337-525/2021). Toks vertinimas atitinka ir Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus dėl rūšinio bylų teismingumo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2012 m. liepos 24 d. nutartį Nr. T-XX-65-12; 2012 m. liepos 25 d. nutartį Nr. T-XX-54-12).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį ir VERT Nutarimo turinį, konstatuoja, kad ginčas dėl Nutarimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, todėl tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tiesėtai atsisakė priimti šį pareiškėjos skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados.

Teisėjų kolegija pastebi, kad skunde pareiškėja suformulavo reikalavimą įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos teiktus prašymus. Tačiau teismui atsisakius priimti skundą dėl Nutarimo, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymus, nebuvo pagrindo priimti ir šią skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.