- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- AS-906-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00548-2025-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama; 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2025 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (5.1-23Mr)A5-1915 „Dėl leidimo prisijungti dalį žemės sklypo“ (toliau – ir Raštas); 2) suteikti pareiškėjai leidimą ne aukciono būdu išsipirkti laisvą valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., besiribojantį su pareiškėjos 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės 15 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovas Administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja 2026 m. vasario 25 d. Regionų administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi, pareiškėjos teigimu jis buvo pralestas nežymiai. Pareiškėja nurodė, kad teismo sprendimą gavo jau gulėdama ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo gydoma labai stipriais vaistais, ir vis dar blogai jaučiasi kiekvieną dieną ir nuo vartojamų vaistų ne visada gali teisingai ir objektyviai mąstyti, kad surašytų teisinius dokumentus. Pareiškėja neturi už ką samdyti advokatą, teisininko paslaugos surašant dokumentą irgi brangiai kainuoja. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu yra nedarbinga, jai nedarbingumas dar bus tęsiamas labai ilgai, nes reabilitacijos ir sveikimo procesas po labai intensyvaus gydymo (duomenys neskelbtini) bus labai ilgas. Pareiškėjai išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra iki vasario 26 dienos, vėliau bus tęsiamas bent mėnesį, priklausomai nuo sveikatos būklės. Pareiškėja apie apeliacinio skundo pridėjo informaciją apie jai išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2026 m. sausio 29 d. iki 2026 m. vasario 26 d. ir medicininių dokumentų išrašus iš (duomenys neskelbtini), kad matytųsi kokiais vaistais ir kokiu kiekiu buvo gydoma, bei kokie dabar yra paskirti vaistai.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).
Teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2026 m. sausio 14 d., todėl apskaičiavo, kad pareiškėja apeliacinį skundą dėl sprendimo galėjo paduoti vėliausiai 2026 m. vasario 14 d., Nustatęs, kad pareiškėja apeliacinį skundą pateikė 2026 m. vasario 25 d., teismas darė išvadą, kad pareiškėja praleido nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Vertindamas nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas akcentavo, kad pareiškėjas turi ne tik teisę į apeliaciją, bet ir konkrečią pareigą ją laiku įgyvendinti, t. y. kai asmuo praleidžia nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, teismo diskrecijai palikta spręsti, ar atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas atkreipė dėmesį, kad fizinio asmens liga pati savaime nepripažįstama svarbia priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti; liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.
Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie pareiškėjos sveikatos būklę ir kitus dokumentus, teismas darė išvadą, jog pagal šiuose įrodymuose esančius duomenis nebuvo pagrindo spręsti, jog pareiškėjos negalavimai buvo tokio pobūdžio, kad dėl jų pareiškėja apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba jie ribojo jos fizines galias tokiu laipsniu, jog ji negalėjo surašyti apeliacinio skundo ir jo išsiųsti paštu. Teismas pažymėjo, kad apeliacinis skundas paduotas pareiškėjos nedarbingumo laikotarpiu, todėl pareiškėjos nurodyta priežastis, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti ji praleido dėl ligos, negalėjo būti vertinama kaip svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Kartu buvo atkreiptas dėmesys, kad išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas ir pan. pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis.
Konstatavęs, kad pareiškėja terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis, teismas neatnaujinto praleisto procesinio termino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą (ABTĮ 138 str. 3 d.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjai terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėja nurodo, kad nusprendęs neatnaujinti termino, pirmosios instancijos teismas nesigilino į apeliaciniame skunde nurodytas priežastis. Pareiškėja buvo gydoma labai stipriais psichiką, suvokimą, koncentraciją, mąstymą veikiančiais vaistais. Teismas nesistengė sužinoti (pvz., internete) apie pareiškėjai taikytų (duomenys neskelbtini) pobūdį, sukeliamą skausmą ir kitus padarinius. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis neatitinka tikrovės, joje iškraipomi pareiškėjos pateikti dokumentai. Pareiškėja detalizuoja savo ligų pagrindą, t. y. nuolatinis viso kūno skausmas, o hospitalizuota ji buvo todėl, kad labai stipriai suaktyvėjo (duomenys neskelbtini), gydomi itin stipriais vaistais. Esant tokiai būsenai, asmuo gali neatsiminti elementarių dalykų. Pareiškėja pabrėžia, kad dėl intensyvaus ir labai stipraus skausmo, riboto darbingumo ir šalutinio vaistų poveikio buvo praradusi gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai reaguoti į aplinką bei bendrauti su aplinkiniais, susikaupti bei tinkamai ginti savo interesus. Pareiškėja paaiškina, kad dėl sunkios materialinės padėties (daugiau nei 4 mėnesiai nedarbingumo 2025 metais bei vėl 2026 m. sausio 12 d. nedarbingumas) ji neturi finansinių galimybių pasisamdyti teisininką, kuris galėtų parengti dokumentus jos ligos metu. Kadangi dokumentus privalėjo rengti asmeniškai, o (duomenys neskelbtini) gydymas, skausmingos (duomenys neskelbtini) bei vartojami stiprūs vaistai tai daryti trukdė, terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėja pastebi, kad jei teismo sprendimą būtų gavusi jau po gydymo (duomenys neskelbtini), tai termino apeliaciniam skundui paduoti nebūtų praleidusi, kadangi nutraukus (duomenys neskelbtini) ir sumažinus vaistų kiekį po taikyto gydymo iš dalies normalizavosi buvusi pareiškėjos sveikatos būklė. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai neturėtų būti sudaromos formalios kliūtys pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybė ir Administracija atsiliepimuose į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, todėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde akcentuoja, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (dėl paūmėjusios ligos buvo hospitalizuota, taikytas gydymas (duomenys neskelbtini), ribotos finansinės galimybės pasisamdyti teisininką, kad jis parengtų procesinį dokumentą pareiškėjos ligos laikotarpiu; kt.), todėl terminas turi būti atnaujintas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog apeliacinį skundą atsisakoma priimti, jei apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, jog pareiškėja 2026 m. vasario 25 d. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimo padavė praleidusi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, taip pat atskirajame skunde nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, kuriais pareiškėja grindžia termino praleidimą, pirmiausia pažymi, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3234-520/2020; kt.). Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-37-602/2021; kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad asmuo netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; kt.).
Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.); sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020; kt.).
Pagal LVAT praktiką vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.).
Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių, todėl sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą, būtina įvertinti, ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.
Pareiškėja teigia, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių: pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo gulėdama ligoninėje, pareiškėja buvo gydoma labai stipriais vaistais, taikyti kiti skausmingi gydymo metodai, pareiškėjai po gydymo ligoninėje išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris bus tęsiamas; dėl sveikatos būklės, taikyto gydymo pareiškėja blogai jaučiasi kiekvieną dieną, nuo vartojamų vaistų ne visada gali teisingai ir objektyviai mąstyti, kad surašytų teisinius dokumentus. Pareiškėja teigė, kad ji neturi už ką samdyti advokatą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus argumentus, dėl kurių buvo praleistas terminas paduoti apeliacinį skundą, bei tai, kad pareiškėja pateikė įrodymus, t. y. medicininius dokumentus, apie savo sveikatos būklę, hospitalizavimo laikotarpį, taikytą gydymą, duomenis apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, nenustatė pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais ir juos patvirtinančiais įrodymais, kad dėl sveikatos būklės, hospitalizacijos jos galimybė paduoti apeliacinį skundą laiku buvo realiai apribota. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti proceso teisėmis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę (nustatytą dalyvumo lygį, hospitalizacijos laikotarpį, taikytą gydymą, nedarbingumo laikotapį po hospitalizacijos) buvo pakankamai aktyvi, siekdama pasinaudoti savo teise skųsti jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus apeliacinio skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė į apeliaciją. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, prieštarautų teisingumo principui.
Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja procesinį terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių ir delsimo, o pareiškėjos liga nepripažintina priežastimi, objektyviai sukliudžiusi laiku pateikti apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimo paduoti, kadangi sprendimas neatnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termino nebūtų proporcingas pareiškėjai suteiktos teisės skųsti jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą įgyvendinimo aspektu.
Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliacinį skundą atsisakyta priimti, ir atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, sprendžiamas pareiškėjos apeliacinio skundo priėmimo klausimas (ABTĮ 132 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo turinį ir formą, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas priimamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. J. terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimo paduoti.
Priimti pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Išsiųsti atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybei apeliacinio skundo nuorašą ir įpareigoti atsakovus per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo pareiškėjos apeliacinio skundo nuorašo gavimo pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.