Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai. Sprendime nėra pagrindų, kuriais remiantis nuobauda skirta, nėra nurodoma, kad pareiškėjas būtų atlikęs kažkokius draudžiamus veiksmus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas, kalbėdamas su Resocializacijos specialiste, rankomis laikėsi už kameros durų grotų, kas iš esmės nėra draudžiami veiksmai. Jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad kalbant su Resocializacijos specialiste būtų draudžiama laikyti rankas uždėjus ant grotų. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas kalbėjo pakeltu tonu, kas iš esmės nėra draudžiami veiksmai. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti atneštą atsakymą, tačiau už tai, jog asmuo atsisako pasirašyti ant gauto atsakymo, negalima skirti nuobaudos. Be to, ant atsakymo pasirašė vėliau. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas išsakė kritiką ir pareiškė nepasitenkinimą tuo, kaip Resocializacijos specialistė D. Š. atlieka savo pareigas, t. y. savo pareigines funkcijas. Tačiau nėra ir negali būti nurodyta jokiuose teisės aktuose tai, kad nebūtų galima išreikšti savo nepasitenkinimo, kritikos ar nuomonės dėl to, kaip atlieka savo pareigas vienas ar kitas statutinis valstybės darbuotojas. Už tokios nuomonės išreiškimą negali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas grasino Resocializacijos specialistei dėl skundų rašymu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog nuteistojo pareiškimas, kad rašys skundus negali būti laikoma grasinimu įkalinimo įstaigos darbuotojams, nes toks nuteistojo pareiškimas reiškia, kad nuteistasis sieks apginti savo teises teisinėmis priemonėmis, už tai negali būti nei baudžiama, nei persekiojama. Savo teisių gynimas rašant skundus yra visiškai teisėtas teisinis procesas. Sprendime nebuvo nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui skiriama dėl to, jog pareiškėjas būtų siekęs įžeisti ar pažeminti minimos specialistės asmenį. Tokie kaltinimai nebuvo inkriminuojami ir pareiškėjo atlikti aukščiau nurodomi veiksmai nebuvo kvalifikuojami kaip tokie, todėl kilo klausimas už ką pareiškėjui nuobauda buvo paskirta. Sprendime turėjo būti aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, tačiau šiuo atveju, iš Sprendimo abstraktumo, nekonkretumo nebuvo įmanoma suprasti, kur yra pažeidimo esmė.

Iš esmės buvo netinkamai taikomas teisinis įvertinimas (kvalifikavimas), nes tokių režimo reikalavimų, kaip laikytis rankomis už grotų, kalbėti pakeltu tonu, atsisakyti pasirašyti pateiktą atsakymą ar išreikšti savo nepasitenkinimą taip, kaip konkreti darbuotoja atlieka savo pareigas, ar pareikšti, kad bus parašytas skundas – nebuvo, todėl ir pareiškėjo nusižengimo nebuvo. Jokių veiksmų, kuriuos draudžia įstatymas, pareiškėjas neatliko.

Sprendimo pačiame pirmame sakinyje nurodoma, kad nuobauda skiriama už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Todėl šiuo konkrečiu atveju Sprendime privalėjo būti nurodyti ir konkretūs režimo reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė bei kaip tie pažeidimai pasireiškė. LVAT panašiose bylose dėl skiriamų nuobaudų nuteistiesiems taip pat yra nurodęs, kad nuteistiesiems nuobaudos gali būti skiriamos ne už bet kokius pažeidimus, bet būtent tik už režimo reikalavimų pažeidimus.

Nuobaudos nuteistiesiems gali būti skiriamos vadovaujantis tik įstatymu, o ne bet kokiais kitais poįstatyminiais teisės aktais. Ir nors Sprendimo pabaigoje buvo abstrakčiai nurodoma, kad nuobauda skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 79 straipsniu, tačiau šis straipsnis turi dvi dalis ir nebuvo nurodyta, kuria dalimi vadovaujamasi. Tam, kad asmuo galėtų būti patrauktas bet kokios rūšies atsakomybėn, turi būti nustatyta teisės pažeidimo sudėtis, t. y. teisės aktuose numatytų požymių visuma, kuriems esant asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn. Pažeidimo sudėtį apibūdina objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Vienas teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių yra neteisėta veika, pasireiškianti veikimu ar neveikimu. Atsakomybė už pažeidimo, kuris padaromas atsisakymu vykdyti administracinį aktą, paprastai atsiranda, jei jis (administracinis aktas) yra teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Sprendime nėra nurodyti, nėra pacituojami jokie teisės aktai, reglamentuojantys tokius nuteistojo veiksmus, ar tokių veiksmų draudimą, ar susilaikymą nuo jų.

Nuobauda Sprendime išvis nėra motyvuojama, nėra nurodoma būtinybė, kodėl apskritai reikėjo skirti nuobaudą, kodėl nebuvo galima apsiriboti, pavyzdžiui, pokalbiu. Nebuvo pateikiama jokių motyvų dėl nuobaudos skyrimo proporcingumo, protingumo, adekvatumo, teisingumo.

Pareiškėjas darbuotojos nebuvo įspėtas dėl elgesio netinkamumo. Resocializacijos specialistės, kaip kontaktinio darbuotojo, darbo specifika yra tokia, kad ji dirbdama su nuteistaisiais turi stengtis padėti išspręsti jiems kylančias problemas, pamokinti, paaiškinti nuteistajam jeigu jis elgiasi neteisingai arba neteisėtai, o ne provokuoti nuteistuosius ir po to surašyti tarnybinį pranešimą dėl to, kad nuteistasis kritikuoja ir išsako savo nuomonę dėl jos netinkamo pareigų atlikimo.

LKT sprendimas yra formalus, o pareiškėjo skunde pateikti argumentai iš esmės palikti neišnagrinėti, į juos neatsakyta. LKT pareiškėjo skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai. LKT tinkamai neįvertino nei faktinių, nei teisinių ginčui reikšmės turinčių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįsta sprendimą. Aplinkybės, į kurias atsižvelgė LKT, ir kurias vertino, vertintinos kaip neatitinkančios tikrovės ir prieštaraujančios teisei, imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir teisminei praktikai. Kadangi nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepagrįstai, kaip nepagrįstas ir neteisingas turėtų būti naikinamas ir LKT sprendimas.

LKT sprendime nurodoma: „LKT pažymi, kad Sprendime yra nustatytas rašymo apsirikimas – nenurodoma, kad nuteistasis pažeidė BVK 50 str. 1 d. 1 p. nuostatas, bei nepagrįstai nurodoma, kad pažeistos Taisyklių 43 p. (kuriame numatyta, kokius daiktus leidžiama turėti bausmę paprastojoje grupėje atliekantiems nuteistiesiems)“. Taigi, LKT iš esmės pripažino, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis klaidingu (neteisingu) konkrečiu teisiniu reguliavimu t. y. teisiniu kvalifikavimu. Ir tai nebuvo joks rašymo apsirikimas kaip nurodė LKT. Jeigu LKT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nustatė, kad Pravieniškių 2-asis kalėjimas skyrė nuobaudą pareiškėjui taikydamas neteisingą teisinį kvalifikavimą, tokiu atveju turėjo pareiškėjo skundą tenkinti ir nuobaudą panaikinti, o ne „perdarinėti“.

LKT sprendime nurodoma, jog pareiškėjas trukdė kalėjimo darbuotojai vykdyti savo funkciją – tinkamai įteikti pareiškėjui administracinį sprendimą, tačiau sprendimas buvo įteiktas. Dėl to, ar pareiškėjui buvo įteiktas sprendimas ar ne, jokio ginčo nėra ir niekada nebuvo kilę. Šį sprendimą pareiškėjui įteikė minima kalėjimo darbuotoja, kuri vėliau ir surašė tarnybinį pranešimą ir dėl kurio pareiškėjui buvo skirta skundžiama nuobauda. Priešingai, pareiškėjas pats buvo suinteresuotas, kad administracinis sprendimas būtų įteiktas pareiškėjui, kurį pamiršusi kalėjimo darbuotoja pareiškėjui nenorėjo įteikti ir nuėjo prie kitos kameros.

Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, kuriuo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas paskyrė nuobaudą, nes pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39.8 papunktyje. Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į LKT, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. LKT sprendime įvertino Sprendimo rašymo apsirikimus ir juos patikslino.

Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sprendimu pareiškėjui skirta nuobauda dėl to, kad pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 39.8 papunkčio, nuostatas ir tai patvirtina LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. gruodžio 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-23-1752, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2024 m sausio 3 d. pažyma „Dėl vaizdo registratorių įrašo peržiūrėjimo“ Nr. SV-23-307, pareiškėjo 2024 m. gruodžio 3 d. pasiaiškinimas. Kaip buvo matyti iš paminėtų ir teismui pateiktų dokumentinių įrodymų, Sprendimas priimtas, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas, atsižvelgus į surinktą dokumentinę medžiagą, skirta nuobauda atitiko padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir nesudarė pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismą naikinti Sprendimą ir LKT sprendimą.

LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė D. Š. 2023 m. gruodžio 27 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-23-1752, kuriame nurodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 13.30 val. pareiškėjas, specialistei atidarius kameros duris ir įteikus nuteistajam pasirašyti dėl gauto atsakymo į skundą, pasakė „kokį čia vėl šūdiną atsakymą atnešėt“. Specialistė atsakė, jog ko prašot, tokį ir gaunat atsakymą. Nuteistasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kartodamas, jog gauna vis tuos pačius šabloniškus atsakymus dėl antrankių naudojimo jo atžvilgiu. Specialistė atsakė, kad jo prašymai ir skundai vienodi, dėl ko ir gauna analogiškus atsakymus. Į specialistės žodžius nuteistasis sureagavo pakeltu tonu bei agresyviu elgesiu, įsikibo į grotas rankomis, pradėjo šaukti ant jos dėl neva neatliekamų pareigų, jam nesuteikiamos pagalbos, ir kad kažkur kreipsis dėl specialistės elgesio. Konflikto metu mėgino jo paprašyti pasirašyti gavus atsakymą, tačiau nepavyko, nes nuteistasis pakeltu tonu toliau kaltino specialistę ir prašymo negirdėjo. Tuomet specialistė pasakė, kad pokalbį baigiam, nes jis šaukdamas negirdi nieko ir uždarė duris. Po kelių minučių pareigūnui atidarius duris, nuteistasis piktu tonu pakvietė specialistę ir pasakė, kad pasirašė ir nori gauti atsakymą. Atsakymas buvo įteiktas. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykis yra užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis pažeidė Taisyklių 38 punkto bei 39.8 papunkčio nuostatas.

LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistė R. A. 2024 m. sausio 3 d. surašė pažymą Nr. sv-23-307 „Dėl vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo peržiūrėjimo“, kurioje nurodė, kad peržiūrėjus 2023 m. gruodžio 27 d. apie 13 val. tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 41 vaizdo įrašą matosi ir girdisi kaip nuteistasis R. R., specialistei atnešus ir įteikus jam atsakymą į skundą pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir pakeltu tonu priekaištauti pareigūnei. Specialistei nurodžius nuteistajam nusiraminti, pastarasis nereagavo, o ir toliau elgėsi nepagarbiai, įsikibęs į kameros grotas pradėjo šaukti ant specialistės ir grasinti skundais.

Pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. pateikė pasiaiškinimą „Dėl D. Š. surašyto tarnybinio pranešimo“, kuriame nurodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 13.30 val. kontaktinei darbuotojai D. Š. buvo pasakyta, kad ji nevykdo savo tiesioginių pareigų – nepadeda spęsti jokių problemų, vengia bendrauti, bėga nuo kameros durų, neišklauso. Nurodoma, kad pareiškėjas jokių pažeidimų nepadarė. Nėra draudžiama nuteistajam kalbėti pakeltu tonu, jeigu darbuotoja išprovokuoja. Nurodoma, kad atsakymą pasirašė, o darbuotoja ieško priekabių ir kerštauja.

LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas padarė bausmės reikalavimų pažeidimą, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d. apie 13.30 val. kalėjimo darbuotojai atidarius kameros duris ir paprašius pasirašyti, dėl to, kad pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo rašytą skundą, pareiškėjas pradėjo rėkti, reikšdamas nepasitenkinimą tiek gaunamais atsakymais, tiek kalėjimo darbuotojos atliekamomis darbinėmis pareigomis, pareiškėjas įsikibo rankomis į grotas. Kalėjimo darbuotojai pakartotinai paprašius pasirašyti pareiškėjo, kad gavo atsakymą, jis nekreipė dėmesio į prašymą, toliau reiškė nepasitenkinimą. Buvo uždarytos kameros durys, po kurio laiko, jas atidarius pareiškėjas pasirašė, kad gavo atsakymą. Nurodoma, kad tokiais veiksmais pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą numatytą Taisyklių 43 punkte, 39.8 papunktyje.

LKT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas. LKT sprendime nurodė, kad išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir pateiktą dokumentinę medžiagą nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirta BVK 79 straipsnyje numatyta nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui. Vertinant BVK 79 straipsnyje numatytų nuobaudų poveikį kasdieniam nuteistųjų gyvenimui ir jų materialinei gerovei, pareiškėjui paskirta nuobauda nėra griežčiausia. Konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Pažymėjo, kad nuobauda paskirta laikantis BVK 79 ir 80 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, Sprendime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir atitinka proporcingumo principą. LKT sprendime nurodoma ir tai, kad Sprendime yra nustatytas rašymo apsirikimas – nenurodoma, kad nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei nepagrįstai nurodoma, kad pažeistas Taisyklių 43 punktas (kuriame numatyta, kokius daiktus leidžiama turėti bausmę paprastojoje grupėje atliekantiems nuteistiesiems). Šiuos neatitikimus laikė rašymo apsirikimu, kuris LKT nuomone, neturi / neturėjo esminės įtakos Sprendimui vykdyti, o klaidos ištaisymas iš esmės nekeičia Sprendimo turinio. Sprendė, kad klaida gali ir turi būti ištaisyta vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio nuostatomis.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus ir tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Atsakovas akcentuoja, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Taigi, Sprendimu pareiškėjui paskirta BVK 79 straipsnyje numatyta nuobauda už tai, kad pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 39.8 papunkčio nuostatas.