- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- AS-2461-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04695-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 26S104893, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis ir nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą atlikti pakartotinį pareiškėjo įtraukimo į nacionalinį sąrašą ir SIS vertinimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas išsiųstas elektroniniu paštu 2026 m. birželio 2 d. 14 val. 25 min. Teismas, apžvelgė ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 7 dalies nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą elektroniniu paštu, kuris yra nepasirašytas originaliu parašu, ir kad pareiškėjas skundo originalo per tris kalendorines dienas nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė skundo teismui. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis nekliudo jam pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant originalų skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 33 str. 3 d.).
III.
Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ir įpareigoti priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės. Jeigu teismas vis dėlto nustatytų formalius trūkumus, pareiškėjas prašo nustatyti jam protingą terminą jiems pašalinti, atsižvelgiant į tarptautinio pašto siuntimo ypatumus ir pareiškėjo statusą. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju skundą pateikė ne elektroninėmis ryšių priemonėmis, kaip pagrindiniu būdu, o registruotu paštu su originaliu parašu – tai yra įstatymų leidžiamas ir tinkamas būdas (ABTĮ 23 str. nuostatos leidžia siųsti paštu). Elektroninis laiškas su kvitu ir kopijomis buvo tik pagalbinis veiksmas, skirtas informuoti teismą apie jau išsiųstą fizinę siuntą ir pateikti jos įrodymus. Todėl, pareiškėjo nuomone, ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis ir LVAT praktika dėl 3 dienų termino taikymo šioje situacijoje yra nepagrįstas. Teismas klaidingai kvalifikavo veiksmus kaip „elektroninį pateikimą be autentifikacijos“, ignoruodamas faktą, kad originalus dokumentas buvo išsiųstas paštu tą pačią dieną. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra ne Europos Sąjungos pilietis ir neturi aktyvaus leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl to jis neturi galimybės registruotis ir naudotis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, gauti kvalifikuotą elektroninį parašą ar kitus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytus tapatybės patvirtinimo būdus, kurie paprastai reikalauja Europos Sąjungos pilietybės, asmeninio kodo ar registracijos Lietuvoje. Pašto siuntimas su parašu yra vienintelė reali ir prieinama priemonė pareiškėjui įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, teismas privalo užtikrinti veiksmingą prieigą prie teisingumo asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negali naudotis elektroninėmis priemonėmis. Pareiškėjo tvirtinimu, teismas, turėdamas informaciją apie registruotu tarptautiniu paštu išsiųstą originalų skundą ir jo siuntos numerį (duomenys neskelbtini), mažiausiai turėjo nustatyti pareiškėjui terminą pateikti papildomus paaiškinimus arba sulaukti pašto siuntos pristatymo rezultatų. Tiesioginis atsisakymas priimti skundą nesuteikus galimybės pašalinti tariamų procesinių trūkumų, pareiškėjo nuomone, neatitinka ABTĮ 33 straipsnio tikslo, LVAT formuojamos praktikos bei veiksmingos teisminės gynybos principo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą elektroniniu paštu, kuris yra nepasirašytas originaliu parašu, bei pareiškėjas skundo originalo per tris kalendorines dienas nepateikė, sprendė, jog pareiškėjas nepateikė skundo teismui ir atsisakė jį priimti.
Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, kad atsisakymas priimti skundą nesuteikus galimybės pašalinti tariamų procesinių trūkumų, neatitinka ABTĮ 33 straipsnio tikslo, LVAT formuojamos praktikos bei veiksmingos teisminės gynybos principo.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą išsiuntė elektroniniu paštu 2026 m. birželio 2 d. 14 val. 25 min. Kartu su skundu, pareiškėjas pateikė Baltarusijos pašto operatoriaus skundo su priedais išsiuntimo registruotu tarptautiniu paštu kvitą, kuriame nurodytas sekimo numeris.
Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šį teisinį pagrindą taikė atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi netinkamu būdu, t. y. skundą teismui padavė elektroniniu paštu ir per tris kalendorines dienas nepateikė skundo originalo.
ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), t. y. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – ir EPP),
Dėl procesinių dokumentų teikimo administraciniam teismui būdo LVAT praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021, 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1492-502/2025).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui padavė elektroniniu paštu ir per tris kalendorines dienas nepateikė skundo originalo, pagrįstai vertino, jog pareiškėjas netinkamu būdu kreipėsi į teismą, tačiau nepagrįstai dėl šios aplinkybės atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tada, kai skundu reiškiami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų skundui keliamų reikalavimų ir tokią situaciją reguliuoja ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtintas skundo trūkumų šalinimo institutas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas skundo trūkumų šalinimo institutu turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie skundo trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos skundo trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-556/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-789/2024).
Taigi šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes turėjo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti, esant elektroniniu paštu pateiktam skundui, ir dėl šios aplinkybės atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. S. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.