- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eTA-65-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07409-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- N. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei N. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. M. (toliau – ir atsakovė) 17,17 Eur dydžio nesumokėtą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) ir 0,93 Eur delspinigių sumą, susidariusią už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą už nuosavybės teise valdytą nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vykdant vietinės rinkliavos surinkimo pareigą, skolininkei suformuoti ir išsiųsti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai. Rinkliavos nuostatų 3 punkte nustatyta, jog rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis. Pagal Rinkliavos nuostatų 5 punktą, pareiškėjas vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Rinkliavos apskaičiavimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., atsakovė valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl, pareiškėjo teigimu, jai buvo taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą atmetė.
Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė dalį nekilnojamojo turto objekto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė ginčo laikotarpiu pagal Rinkliavos nuostatų 6.6 punktą buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turėjo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą.
Spręsdamas vietinės rinkliavos priteisimo klausimą šioje byloje, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusiose MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas.
Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad vietinė rinkliava už 2019 metus atsakovei buvo apskaičiuota 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10701847, vietinė rinkliava už 2020 metus buvo apskaičiuota 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11173817. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei vietinė rinkliava už 2019 metus apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, atkreipė dėmesį į naujausią senaties taikymo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką (žr., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-20-415/2024).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašė priteisti vietinės rinkliavos sumą, susidariusią už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau prašymą teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pateikė tik 2024 m. gruodžio 17 d. Teismas sprendė, kad vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi bei naujausia LVAT praktika senaties taikymo klausimu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. tik už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir naujausią LVAT suformuotą praktiką analogiškoje situacijoje, teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2019 ir 2020 metus priteisimo ir jo prašymą dėl 17,17 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės atmetė, o atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atitinkamai atmetė ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
III.
Pareiškėjas VASA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, kas lėmė, jog teismas priėjo prie visiškai nepagrįstos išvados dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo reikalavimams dėl rinkliavos ir delspinigių susidariusių nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. priteisimo. Nagrinėjamu atveju, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo apskaičiuota 2019 m. vasario 8 d. ir 2020 m. vasario 28 d., ką patvirtina 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10701847 ir 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11173817, kurie buvo pateikti teismui kartu su prašymu. Pareiškėjas vietinę rinkliavą apskaičiavo nepraleisdamas apskaičiavimo senaties termino, t. y. už 2019 m. ją apskaičiavo 2019 m. vasario 8 d. ir už 2020 m. ją apskaičiavo 2020 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai maišo mokestinės prievolės apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatį su mokesčių priverstinio išieškojimo senatimi, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį sutapatina su priverstinio išieškojimo senatimi, kuri reglamentuojama MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl rinkliavos bei delspinigių už 2019 m. ir 2020 m. priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje byloje išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo VASA ir atsakovės dėl 17,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 0,93 Eur delspinigių sumos, susidariusios už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, padaręs išvadą, kad pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2019 ir 2020 metus priteisimo (MAĮ 68 str. 1 d.).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminą su priverstinio išieškojimo senatimi, įtvirtinta MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju apskaičiavimo senaties terminas nebuvo praleistas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs, jog bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo netaikytinas MAĮ 107 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, o taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis; MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021 ir jose nurodytą LVAT praktiką). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, atmestini.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Pakeitimo įstatymo 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto MAĮ 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai neatnaujinami, jei tai nebuvo numatyta pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusio MAĮ nuostatas.
Nesant Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas MAĮ numatytas senaties terminas, t. y. taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-20-415/2024). Šią senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva. MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-510-556/2023).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašymą dėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2024 m. gruodžio 17 d. Vietinė rinkliava atsakovei buvo apskaičiuota 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10701847 ir 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11173817. Taigi atsakovei vietinės rinkliavos skolos apskaičiavimo ir perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos 2019 m., tačiau nebuvo baigtos. Todėl šioms procedūroms pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį taikytini iki 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio MAĮ 68 straipsnio pakeitimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai (žr., LVAT 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-35-575/2026).
Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (taigi iki 2019 metų) (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-52-575/2025, 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-214-662/2025).
Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepraleido termino kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taikęs trejų metų senaties terminą, netinkamai aiškino ir taikė teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė yra laikytina ginčo rinkliavos mokėtoja, nes tai patvirtina byloje pateikti įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir pirmiau minėti atsakovei siųsti rinkliavos pranešimai, kuriuose apskaičiuota vietinė rinkliava pagal atsakovės ginčo laikotarpiu turėtą turto dalį) ir ginčui aktualus teisinis reguliavimas, paminėtas pirmosios instancijos teismo sprendime.
Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Byloje nėra ginčo nei dėl atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, statuso, nei dėl pareiškėjo pateikto vietinės rinkliavos ir delspinigių apskaičiavimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas įsiskolinimas būtų sumokėtas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 17,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 0,93 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą patenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovės N. M. 17,17 Eur (septyniolika eurų ir septyniolika centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 0,93 Eur (devyniasdešimt tris centus) delspinigių sumą, susidariusią už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimas neskundžiamas.