Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1982-896/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-25
Bylos Nr.: e2S-1982-896/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01625-2026-6
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Tomas Romeika
Suinteresuotas asmuo: A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Bankas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, CapitalBox AB, UAB Legal Balance
Pareiškėjas: D. L.

Kategorijos

3.4.2.7.1Teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą turinys
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-1982-896/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01625-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.7.1; 3.3.2.6.3.

(S)Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 25 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-7655-1115/2026 pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Bankas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, CapitalBox, AB, A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam (D. L.) bankroto bylą ir pareiškėjo D. L. bankroto administratoriumi paskirti UAB „Rotacija“. Pareiškėjas taip pat prašė patvirtinti jo būtinųjų poreikių išlaidų sąmatą laikotarpiu nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos – 1 532,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo nemokumą lėmė nesėkminga vykdyta verslo veikla. Pareiškėjas buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas. Bendrovės veikla buvo orientuota į prekybą su Rytų Europos valstybėmis. Siekdamas užtikrinti bendrovės veiklos finansavimą ir apyvartines lėšas, pareiškėjas skolinosi lėšų iš fizinių ir juridinių asmenų, taip pat laidavo už bendrovei suteiktą paskolą. Pareiškėjo teigimu, po Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje iš esmės nutrūko bendrovės verslo ryšiai su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sumažėjo prekybos galimybės su Ukraina, todėl bendrovės veikla faktiškai sustojo. Dalis bendrovės kontrahentų neatsiskaitė už gautas prekes ir paslaugas, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl nepakankamų pajamų negalėjo laiku sumokėti gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų. Šiuo metu jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 151 500 Eur. Skolos susidarė kredito įstaigoms, mokesčių administratoriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, fiziniam asmeniui pagal paskolos santykius, taip pat dėl laidavimo už juridiniam asmeniui suteiktą paskolą bei dėl įsiskolinimo už nepilnamečio vaiko išlaikymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dalis skolų yra išieškomos priverstine tvarka vykdomosiose bylose. Pareiškėjas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, jam priklauso 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė atitinka bendrovės įstatinį kapitalą. Bendrovė veiklos nevykdo. Pareiškėjas nurodė nesudaręs santuokos, tačiau turintis nepilnametį sūnų, kuriam moka teismo patvirtinto dydžio išlaikymą. Šiuo metu dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje specialisto pareigose, iš darbo santykių gauna apie 1 300,00–1 500,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Be to, pareiškėjas vykdo individualią veiklą, iš kurios tikisi gauti apie 500,00 Eur pajamų per mėnesį po mokesčių sumokėjimo. Pareiškėjo teigimu, jo bendros mėnesio pajamos sudaro apie 1 900,00 Eur, būtiniesiems poreikiams tenkinti jam reikalinga 1 532,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro nepilnamečio vaiko išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimai bei asmeninės pragyvenimo išlaidos. Pareiškėjas per pastaruosius trejus metus nesudarė nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių perleidimo sandorių, kurie būtų galėję reikšmingai paveikti jo turtinę padėtį ar pažeisti kreditorių interesus. Pareiškėjas neatliko veiksmų, kuriais būtų siekęs išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais, neturi kitų žalingų įpročių, kurie galėjo lemti jo nemokumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su bankrotu, apskaita ar kreditorių interesų pažeidimu, anksčiau nėra bankrutavęs, o jo atžvilgiu nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. birželio 17 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui D. L. fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė pareiškėjo D. L. bankroto administratore UAB „Rotacija“, patvirtino 200,00 Eur lėšų bendrą sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti D. L. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 700,00 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi neįvykdytų mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, t. y. 3 020,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio skolos. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų bei byloje esančių kreditorių pateiktų vykdomųjų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, įskaitant „CapitalBox AB“ ir kitų kreditorių inicijuotas vykdomąsias bylas, o bendras pareiškėjo finansinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, dydis viršija 150 000 Eur. Šią skolų sumą sudaro tiek finansiniai įsipareigojimai juridiniams ir fiziniams asmenims, tiek mokestinės nepriemokos, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas antstolių kontorose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gaunamos pajamos 1 400 Eur per mėnesį.

Teismas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo šiuo metu turimą turtą, gaunamas pajamas, išlaidas jo būtiniems poreikiams, konstatavo, kad pareiškėjo finansinė padėtis neleidžia per protingą terminą įvykdyti turimų pradelstų didelės vertės skolinių įsipareigojimų, todėl pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, tai yra vieną iš būtinųjų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

Teismas nurodė, kad nenustatė nei vieno iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Iš pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas tapo nemokus ir liko skolingas suinteresuotiems asmenims dėl to, kad jo finansiniai įsipareigojimai susiformavo dėl nuosekliai prisiimtų kreditorinių prievolių, jų nevykdymo bei vėlesnio pajamų ir turto nepakankamumo šioms prievolėms padengti. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu susiklostė ilgalaikė kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo situacija, kurią lėmė tiek mokestinių prievolių nepadengimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir kitiems kreditoriams nevykdymas, dėl ko buvo inicijuotas priverstinis išieškojimas antstolių kontorose.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturi realaus turto šaltinio skoloms padengti. Nors pareiškėjas gauna darbo užmokestį, šios pajamos yra nepakankamos esamiems įsipareigojimams vykdyti, o dalis jų skiriama būtiniesiems išlaikymo poreikiams, įskaitant vaiko išlaikymą. Pareiškėjo nemokumas yra susiformavęs dėl susikaupusios ir ilgą laiką nevykdytos prievolių visumos, kai gautos pajamos ir turimo turto nebuvimas objektyviai neleidžia padengti pradelstų įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų kokių nors priklausomybių ar būtų gydytas nuo jų.

Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningumo ir dėl aplinkybės ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai, nurodė, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus būtų sudaręs sandorius, kurie pažeistų kreditorių interesus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo dabartinė finansinė būklė ir nemokumo situacija susiformavo dėl objektyvių, nuo jo valios iš esmės nepriklausiusių aplinkybių – ankstesnės ūkinės veiklos rezultatų, kurie reikšmingai pablogėjo dėl 2020 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos, kuri ribojo ekonominę veiklą, mažino paslaugų paklausą bei sutrikdė įprastus atsiskaitymo srautus, taip pat vėlesnių geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų, kurie sukėlė papildomą rinkos neapibrėžtumą, kainų svyravimus ir neigiamai paveikė pareiškėjo vykdytos veiklos tęstinumą bei finansinius rezultatus.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačio skolininko, nei kreditorių interesų, nes atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, jo įsiskolinimai didėtų dėl palūkanų, delspinigių vykdymo išlaidų skaičiavimo, o šiuo metu gaunamos pajamos neleistų jų padengti per protingą terminą. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Teismas konstatavo, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. R. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-7655-1115/2026 ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui D. L. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

Atsiliepimas

12.1. Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, kadangi teismas joje iš esmės nepasisakė dėl suinteresuoto asmens A. R. 2026 m. birželio 11 d. atsiliepime (toliau – atsiliepimas) išdėstytų argumentų, nors šis atsiliepimas buvo pateiktas nepraleidus teismo nustatyto 14 dienų termino nuo pranešimo gavimo (gauta 2026 m. birželio 8 d.). Dėl to lieka neaišku, ar teismas apskritai priėmė atsiliepimą ir ar vertino suinteresuoto asmens pateiktus duomenis ir įrodymus, kurie buvo reikšmingi sprendžiant pareiškėjo sąžiningumo, tikrosios turtinės padėties bei bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimus. Susiklosčiusi situacija suinteresuoto asmens įsitikinimu pažeidžia rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) imperatyvias nuostatas bei sudaro pagrindą abejoti priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

12.2. Pareiškėjas nesilaikė FABĮ 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams. Pareiškėjas savo pareiškime tvirtina, kad visi kreditoriai buvo informuoti apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir prideda prie dokumentų AB „Lietuvos Paštas“ kvito kopiją apie pranešimų išsiuntimą. Tačiau suinteresuotas asmuo negavo pareiškėjo pranešimo ir pateikė teismui kaip įrodymą siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą iš AB „Lietuvos Paštas“ internetinės svetainės (atsiliepimo priedas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad siunta buvo grąžinta siuntėjui. Pareiškėjas nepatikrino ir neįsitikino ar buvo tinkamai pranešta kreditoriams ir nesilaikė imperatyvių FABĮ nuostatų, o siuntos grąžinimo faktas įrodo, kad pareiškėjas žinojo, kad pranešimas neįteiktas. Taip pat pareiškime nenurodyta, kad pareiškėjas informavo antstolį V. M., kuris vykdo išieškojimą byloje Nr. 0013/25/01909, ir pareiškime nenurodyta skola minėtam antstoliui. Pareiškėjas žinojo suinteresuoto asmens elektroninį pašto adresą, bet elektroniniu paštu pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neišsiuntė, nors turėjo tokią galimybę ir ja nepasinaudojo, ką byloja apie neatsakingą požiūrį į privalomą visų kreditorių neinformavimą.

12.3. Pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė teismui visos informacijos apie savo turtinę padėtį ir turimą turtą bei nenurodė, kad turi investicinius vienetus Luminor investicijų valdymas UAB, įm. kodas 226299280, pensijų fonduose, kuriems buvo apribota pagal antstolio V. M. išduotą dokumentą „Patvarkymas dėl lėšų ir turtinių teisių arešto, S-25-13-19107, 2025-11-20“, investicija@luminor.lt išsiuntimas 2025 m. lapkričio 20 d. užfiksuotas asmeniui: Luminor investicijų valdymas UAB, įm. kodas 226299280, investicija@luminor.lt, disponavimo teise vykdant išieškojimą byloje Nr. 0013/25/01909 (Priedas Nr. 2). Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, kokia yra pareiškėjo sukaupto turto vertė investiciniuose/pensijų fonduose. Pareiškime nurodyta, kad suinteresuotas asmuo „maždaug nuo 2018–2019 metų suteikė 25 000 Eur paskolų (su palūkanomis jų suma sudaro apie 47 000 Eur) pareiškėjui, kuris vėliau skyrė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą, pareiškėjas kreditoriui išdavė vekselius, 18 008,34 Eur su palūkanomis, yra vykdoma (…). Vekseliai yra vieninteliame egzemplioriuje ir pareiškėjas negali pateikti jų originalų“. Pareiškėjas apmokėdavo pateikiamus vekselius už minėtą laikotarpį grynais pinigais, kurie buvo pareiškėjui grąžinami juos apmokėjus adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas klaidina teismą ir neinformuoja teismo, kad suinteresuotas asmuo vykdo skolos išieškojimą per antstolį V. M. 18 008,34 Eur su palūkanomis pagal 2020 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį (atsiliepimo priedas Nr. 2), remiantis išduotu Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. teismo įsakymu (atsiliepimo priedas Nr. 3), melagingai nurodant pareiškime, kad minėta skola atsirado pagal vekselius. Pareiškėjas nenurodo pareiškime 2019 m. birželio 17 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjo 15 000 Eur sumai, kurios terminas suėjo 2021 m. balandžio 15 d. (atsiliepimo priedas Nr. 4). Kadangi pareiškėjas neturėjo ketinimų grąžinti skolą pagal minėtą sutartį, suinteresuotas asmuo planavo teikti šiais metais ieškinį dėl skolos išieškojimo. Tai įrodo, kad pareiškėjas sąmoningai neatskleidė teismui visos esminės, svarbios ir privalomos informacijos apie savo skolinius įsipareigojimus juos nuslepiant. Pareiškėjas nenurodo pareiškime taip pat ir to, kad išdavė suinteresuotam asmeniui vekselius 2025 m. kovo 28 d. 400 Eur sumai, 2025 m. kovo 27 d. 2990 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 4 d. 2800 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 1 d. 2800 Eur sumai, 2023 m. sausio 5 d. 2900 Eur sumai, 2023 m. sausio 4 d. 2900 Eur sumai (atsiliepimo priedas Nr. 5). Bendra skolinių įsipareigojimų suma pagal vekselius sudaro 14790 Eur. Taigi, pareiškime nėra jokios informacijos per 2023–2025 metus pareiškėjo išduotus vekselius.

12.4. Pareiškimo 1.11 punkte nurodoma, kad pareiškėjo nemokumo būklė susidarė dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla iš esmės sustojo nutrūkus verslo santykiams su Rusijos Federacija, Baltarusija ir Ukraina, o dalis kontrahentų neatsiskaitė su bendrove. Tačiau šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi bendrovės finansiniais sunkumais kaip pagrindine savo nemokumo priežastimi. Pareiškėjas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas privalėjo imtis aktyvių ir pakankamų veiksmų skoloms iš kontrahentų išieškoti, inicijuoti teisminius procesus, kreiptis dėl skolų priverstinio išieškojimo ar taikyti kitas teisines priemones bendrovės interesams apsaugoti. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent kontrahentų neatsiskaitymas lėmė pareiškėjo nemokumą. Galiausiai pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, privalo inicijuoti nemokumo procesą. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės vertintinos kritiškai ir negali būti laikomos pakankamai įrodytomis vien jo paaiškinimais.

12.5. Pareiškėjas savo pareiškime tvirtina, kad gautos iš suinteresuoto asmens piniginės lėšos buvo skirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, todėl kyla pagrįstas klausimas kokiu būdu pareiškėjas perleido pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu tai buvo paskolos sutartys, akcininko įnašai, įmokos per atskaitingą asmenį (kaip įmonės vadovo), ir tos lėšos nebuvo pareiškėjui grąžintos, ką gali suponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešai prieinama finansinė informacija (šaltinis: rekvizitai.lt), kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 160 529 Eur įsipareigojimų ir mokėtinų sumų, o biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui įsiskolinimų neturi, tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsiskolinimą prieš pareiškėją ir turi pareiškėjui tą skolą grąžinti. Pareiškėjas savo pareiškime nepateikė jokios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas pareiškėjui nors pareiškėjas, kaip teigia pareiškime, investavo ir skyrė pinigines lėšas įmonei. Pareiškėjo pateiktuose banko išrašuose nėra jokios informacijos, kad tos visos skirtos lėšos įmonei buvo pareiškėjui grąžintos. Todėl pareiškėjo pareiškimo 6 punkte nurodytas teiginys, kad jis neturi debitorių, negali būti laikomas pakankamai pagrįstas ir patikimas, kadangi nebuvo atskleisti visi jo turtiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

12.6. Visos aukščiau nurodomos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškime yra supainiotos ir į vieną visumą nepagrįstai sujungtos pareiškėjo, kaip fizinio asmens, prievolės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Pareiškėjas nurodo, kad kreditus ir paskolas, įskaitant suinteresuoto asmens suteiktą paskolą, jis gavo kaip fizinis asmuo, o šias lėšas investavo į įmonės veiklą, tačiau pareiškėjas neatskleidžia informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pareiškėjo atžvilgiu. Dėl nesėkmingos įmonės veiklos atsiradę finansiniai sunkumai automatiškai negali būti vertinami kaip pagrindas fizinio asmens bankrotui. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal viešai prieinamą informaciją portale rekvizitai.lt, priklauso nuosavybės teise registruotas lengvasis automobilis Honda CR-V, kurio rinkos vertė nėra žinoma ir kuriuo pareiškėjas naudojasi asmeniniais tikslais. Pareiškime nurodoma, kad lėšų bus gauta pardavus įmonės akcijas jų nominaliąja verte. Lieka neaišku, kaip gali būti nustatoma akcijų vertė ir planuojamas jų realizavimas, jeigu įmonė vis dar turi nerealizuoto turto. Šios aplinkybės nebuvo tinkamai atskleistos ir įvertintos. Pareiškime tvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sustabdžiusi savo veiklą, tačiau Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tokios informacijos nerasta. Pareiškėjo nuslėptas turtas, pilnai neatskleisti finansiniai įsipareigojimai suinteresuoto asmens atžvilgiu ir debitoriniai reikalavimai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė teismui ne visą informaciją apie savo finansinę padėtį. Tokie veiksmai trukdo nustatyti tikrąją pareiškėjo mokumo būklę, pažeidžia kreditorių teisėtus interesus ir leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą. Dėl to egzistuoja pagrindas abejoti, ar pareiškėjas tinkamai vykdė pareigą visiškai ir teisingai atskleisti duomenis apie savo turtą, prievoles bei turtines teises.

13. Atsiliepime į suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą pareiškėjas D. L. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-7655-1115/2026 nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

13.1. Pranešimas buvo išsiųstas apelianto gyvenamosios vietos adresu, tai yra tuo, kurį jis nurodo ir atskirajame skunde. Ta aplinkybė, kad jis neužtikrino siuntos gavimo (pranešimas jam nebuvo įteiktas, nes apeliantas neatsiėmė siuntos), negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes būtent apeliantas privalo užtikrinti, kad turėtų galimybę gauti siuntą, tai yra turėti pašto dėžutę prie gyvenamojo namo ir tikrinti gaunamą korespondenciją. Aiškinant kitaip, susidarytų situacija, kad vienas ar kitas kreditorius galėtų tyčia neatsiimti korespondencijos ir ją tektų siuntinėti kelis kartus, kas užtruktų kelis mėnesius, vilkinant bankroto bylos iškėlimą.

13.2. Apeliantas turėjo galimybę dalyvauti byloje, pateikė į ją atsiliepimą su nesutikimo argumentais, vėliau gavo nutartį, teikia atskirąjį skundą, tai yra realizavo savo procesines teises dalyvauti byloje ir pareikšti savo nuomonę dėl pareiškėjo pareiškimo.

13.3. Antstolis V. M. negali būti laikomas kreditoriumi, nes jis iš bet kokių faktiškai išieškotų sumų, atlikdamas jų paskirstymą, išsimoka sau atlyginimą, proporcingą išieškotai sumai. O ta suma, kurią antstolis gautų, jei būtų išieškota visa suma, negali būti laikoma padaryta žala antstoliui, dėl kurios jis pagrįstai taptų kreditoriumi. Antstolis yra informuotas teismo, kuris sustabdė visus išieškojimo veiksmus iki bus priimta nutartis iškelti arba neiškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, todėl įsiteisėjus nutarčiai, turės galimybę kreiptis į nemokumo administratorių su savo kreditoriniu reikalavimu, jei manys, kad tokį turi.

13.4. Pareiškėjas kartu su pareiškimu teismui pateikė priedą Nr. 10 „Vykdomosios bylos“, kuriame nurodytas 18 008,34 Eur įsiskolinimas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad skola sudaro „apie 47 000 Eur“, apelianto duomenimis pareiškėjo skola sudaro 47 798 Eur (18 008,34 + 15 000 + 14 790). Pareiškėjas neginčija, kad skola galėtų būti tokio dydžio, juo labiau kad skirtumas tarp pareiškėjo nurodytos sumos ir apelianto teikiamos nėra didelis ir sudaro 798 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nuslėpė duomenis apie kreditoriaus - apelianto reikalavimo dydį.

13.5. Lėšos pensijų fonduose bus išmokėtos pareiškėjui tik jam sulaukus pensijinio amžiaus, tai yra po 15 metų, jei iki to pensijinis amžius nebus pailgintas. Todėl tik tada pareiškėjas galės disponuoti sukauptomis lėšomis tiek, kiek jų bus sukaupta per visą laiką.

13.6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2024 metus patyrė 22 939 Eur nuostolį, joje nedirba nei vienas asmuo, įmonė negeneruoja jokių pajamų nei per 2024 metus, nei vėliau iki dabar. Todėl pareiškėjas, pasisakydamas apie šią įmonę, nurodė, kad disponuoja jos visomis akcijomis, kurių vertė 2896 Eur. Šios akcijos bus (turės būti) pardavinėjamos bankroto bylos metu, o gražinti suteiktas paskolas minėta įmonė galimybės neturi.

14. Atsiliepime į suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo CapitalBox, AB, prašo patenkinti apelianto atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-7655-1115/2026, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

14.1. Pareiškėjas elgėsi itin neatsakingai, bei teikia klaidinančią informaciją, nes pinigus skolinosi savo vardu, tačiau neva panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo finansinių įsipareigojimų tikrumo ir realumo, akivaizdu, kad pareiškėjas ne tik šią vienintelę skolą bando įskaityti kaip savo asmeninius įsipareigojimus, nors iš esmės pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms.

14.2. Pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų dviem kreditoriams: Luminor Bank AS ir UAB „Legal balance“ (pradinis kreditorius AS Citadele Banka Lietuvos filialas) pagal vartojimo paskolos sutartis viso suteiktos sumos buvo 22 000 Eur, tačiau nenurodoma ir nedetalizuojama kokio dydžio palūkanos turi būti mokėtinos pagal minėtas sutartis. Be kita ko nurodoma, kad 22 000 Eur vartojimo kredito dydis buvo suteiktas „Pareiškėjo asmeninėms reikmėms“, todėl kyla pagrįstas klausimas kodėl pareiškėjas esantis darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, vykdantis verslą daugiau nei 13 metų (rekvizitai.lt pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ amžius) gyveno iš vartojimo kreditų, bet ne iš gaunamo darbo užmokesčio ar gaunamų dividendų? Šios aplinkybės sąlygoja Pareiškėjo nesąžiningumą.

14.3. Nagrinėjamuoju atveju yra keliama fizinio asmens bankroto byla, ne juridinio asmens, todėl pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai įsipareigojimai turėtų būti atribojami ir pareiškėjas neturėtų tapatintis su minėtu juridiniu asmeniu.

14.4. Byloje yra pateikta informacija (pareiškimo 6 ir 9 priedai), kad skola Sodrai yra 5667,77 Eur, VMI 3020,75 Eur, tačiau pareiškime nėra detalizuota už kurį laikotarpį susidarė tokio dydžio įsiskolinimas. Be kita ko, nors pareiškėjas nurodo, kad vykdo individualią veiklą, tačiau pateikta metinė pajamų deklaracija tik už 2025 metus, nors FABĮ imperatyviai nurodo, kad prie pareiškimo turi būti pateikta informacija už paskutinius 3 metus.

14.5. Byloje nėra informacijos Sodros išrašo apie asmens draudžiamąsias pajamas, akivaizdu, kad ši informacija yra itin reikšminga siekiant įvertinti kokius darbo santykius pareiškėjas turėjo per paskutiniuosius 3 metus ir kokias pastangas dėjo gauti didesnes pajamas bei atsiskaityti su kreditoriais.

14.6. Byloje yra pateikta informacija (pareiškimo 16 priedas), kad pareiškėjas yra 2 juridinių asmenų akcininkas. Pirma, byloje pateikta nemažai faktinių aplinkybių susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra aišku ar pareiškėją ir minėtą juridinį asmenį siejo darbo ar kiti civiliniai santykiai, ar pareiškėjas yra tiesiog juridinio asmens akcininkas, kokias pajamas jis gavo iš šio juridinio asmens, todėl ši informacija privalo būti tikslinama. Antra, nurodyta, kad pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau nėra aišku ar pareiškėją ir minėtą juridinį asmenį siejo darbo ar kiti civiliniai santykiai, ar pareiškėjas yra tiesiog juridinio asmens akcininkas, kokias pajamas jis gavo iš šio juridinio asmens, todėl ši informacija privalo būti tikslinama.

14.7. Darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas skolinosi pinigus savoms reikmėms, neskyrė pajamų skolų grąžinimui, byloje nėra informacijos apie jo draudžiamąsias pajamas ir gautas pajamas (darbo užmokestį), kiek pajamų jis skyrė skoloms grąžinti. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu vadovaujantis LAT formuojama praktika.

Šalies argumentai

14.8. Teismas, nagrinėjęs civilinę bylą, nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė nurodytų ir akivaizdžiai bylai itin reikšmingų aplinkybių, kurios susijusios su pareiškėjo turtine padėtimi, netenkino suinteresuoto asmens pateiktų prašymų dėl papildomų ir bylai reikšmingų rašytinių įrodymų išreikalavimo. Teismas nevertino ir suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytų argumentų dėl pareiškėjo sąžiningumo, kaip pavyzdžiui: „Byloje nėra duomenų apie tai kur per pastaruosius tris metus pareiškėjas dirbo ir gavo darbo užmokestį, nėra pateikta Sodros pažyma, kurioje matytųsi informacija apie jo gaunamas oficialias pajamas iš darbo santykių. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjas turi didelių sveikatos problemų, jog būtų negalėjęs dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Pareiškėjas yra darbingas asmuo galintis ne tik dirbti, keisti gyvenamąją vietą, bet ir kelti savo kvalifikaciją įgydamas profesiją ar kitas žinias, kurios padėtų jam įsitvirtinti darbo rinkoje. Byloje nėra duomenų, kaip pareiškėjas planuoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, kaip sieks atkurti savo mokumą ir gauti geresnes pajamas“.

15. Atsiliepime į suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad neturi įrodymų, paneigiančių teismo nustatytus faktus ir aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl reikalavimo pranešti kreditoriui A. R. įvykdymo

Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas, kad pareiškėjas nesilaikė imperatyvių FABĮ nuostatų, suinteresuotas asmuo negavo pareiškėjo pranešimo ir pateikė teismui kaip įrodymą siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą iš AB „Lietuvos Paštas“ internetinės svetainės (atsiliepimo priedas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad siunta buvo grąžinta siuntėjui. Pareiškėjas nepatikrino ir neįsitikino ar buvo tinkamai pranešta kreditoriams, o siuntos grąžinimo faktas įrodo, kad pareiškėjas žinojo, kad pranešimas neįteiktas. Taip pat pareiškime nenurodyta, kad pareiškėjas informavo antstolį V. M., kuris vykdo išieškojimą byloje Nr. 0013/25/01909, ir pareiškime nenurodyta skola minėtam antstoliui. Pareiškėjas žinojo suinteresuoto asmens elektroninį pašto adresą, bet elektroniniu paštu pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neišsiuntė, nors turėjo tokią galimybę ir ja nepasinaudojo, ką byloja apie neatsakingą požiūrį į privalomą visų kreditorių neinformavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Šio pranešimo tikslas, kaip matyti iš įstatymo formuluotės, yra išimtinai informacinio pobūdžio, t. y. informuoti kreditorius apie inicijuojamą bankroto bylą ir suteikti jiems galimybę suformuluoti šiuo klausimu savo poziciją.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą, būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 156–167).

FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, kokiu būdu (pvz., per antstolį ar kitu būdu) rašytiniai pranešimai turi būti siunčiami ar įteikiami kreditoriams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad visi kreditoriai pareiškėjo buvo informuoti raštu, t. y. pareiškėjui išsiunčiant pranešimus registruotu paštu. Nors apeliantas A. R. nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas pareiškėjo, kadangi siunta jam nebuvo įteikta, apeliacinio teismo vertinimu, dėl to yra ir suinteresuoto asmens kaltė, kadangi jis neatvyko į pašto skyrių pasiimti jam siųstos siuntos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui realiai (faktiškai) neįteikus kreditoriui pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą, kreditoriaus teisės ir interesai bei kreditorių lygiateisiškumo principai nėra pažeidžiami, kadangi pagal FABĮ nuostatas informacija apie priimtą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą yra skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Visiems suinteresuotiems asmenims tokia informacija yra viešai prieinama, tame tarpe ir suinteresuojam asmeniui A. R., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jo teisės kaip nors gali būti pažeistos ar apribotos. Antstoliai R. V. ir V. M. yra informuoti teismo. Be to, suinteresuotas asmuo pasinaudojo savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą pateikimo ir priėmimo

Apeliantas nurodo, kad neaišku ar teismas priėmė jo atsiliepimą į pareiškimą ir ar vertino jame nurodytus argumentus.

Nustatyta, kad 2026 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi priimtas pareiškėjo D. L. pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuotiems asmenims išsiųstas pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir nustatytas suinteresuotiems asmenims 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminas nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimus į pareiškimą, pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją 2026 m. birželio 1 d., 9.00 val.

Civilinėje byloje Nr. e2FB-7655-1115/2026 esanti Įteikimo pažyma DOK-68013 patvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai - pareiškėjo pareiškimas su priedais, suinteresuotam asmeniui A. R. neįteikti, siuntos BK – „(duomenys neskelbtini)“, nes suinteresuotas asmuo neatsiėmė siuntos pašte per saugojimo laiką. O atsiliepimą į pareiškimą suinteresuotas asmuo A. R. pateikė teisme 2026 m. birželio 12 d., t. y. jau po įvykusio 2026 m. birželio 1 d. teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėtas pareiškėjo pareiškimas iš esmės ir atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2026 m. birželio 5 d., tačiau dėl teisėjo ligos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2026 m. birželio 17 d.

Taigi pirmosios instancijos teismas jau po įvykusio 2026 m. birželio 1 d. teismo posėdžio negalėjo vertinti suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentų.

Dėl ginčo esmės

Byloje kilęs ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. birželio 17 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui D. L. fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pareiškėjas sąmoningai neatskleidė teismui visos esminės, svarbios ir privalomos informacijos apie savo skolinius įsipareigojimus.

Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo šiuos pradelstus kreditorinius įsipareigojimus pareiškimo pateikimo dienai:

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3095,75 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokestis 3020,75 Eur ir ATPK bauda – 75 Eur;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skola nesumokėjus įmokas už vykdytą individualią veiklą 5667,77 Eur;

Pagal 2024 m. gruodžio 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 9502-2024-182771, kuria Luminor Bank AS pareiškėjui suteikė 8000 Eur kreditą iki 2034 m. gruodžio 18 d., pareiškėjas nurodė, kad liko negrąžinta 7773 Eur;

2022 m. birželio 7 d. paskolos sutartį Nr. 4020615, sudarytą tarp CapitalBox AB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtintas maksimalus kreditas 35 000 Eur, nustatytas paskolos grąžinimo terminas – 2026 m. spalio 17 d., sutartimi numatyta palūkanų norma 0,09881 proc. per dieną. Tą pačią dieną buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp CapitalBox AB ir pareiškėjo, pagal kurią pareiškėjas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis CapitalBox AB, tokia pat suma kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei ji neįvykdytos prievolės ar jos dalies. Paskolos sutartis nutraukta 2023 m. kovo 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-1115/2026 iš pareiškėjo CapitalBox AB naudai priteista 33 479,18 Eur skolos, 16 700,68 Eur nuostolių, 36,06565 procentų dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki sutarties pabaigos (2026 m. spalio 17 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos likučio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (50 179,86 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad bendrovei CapitalBox AB skolos sudaro 62 230 Eur.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15756-494/2025 patvirtinta J. S. ir pareiškėjo D. L. 2025 m. rugsėjo 29 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjo įsiskolinimas už išlaikymo neteikimą lygus 11 400,00 Eur;

UAB Legal Balance yra perėmęs AS Citadele Banka Lietuvos filialas reikalavimą pagal dvi vartojimo kredito sutartis, skola sudaro 14 408,23 Eur;

Suinteresuotas asmuo A. R. nurodo, kad vykdo skolos išieškojimą per antstolį V. M. 18 008,34 Eur su palūkanomis pagal 2020 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį, remiantis išduotu Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. teismo įsakymu, pagal 2019 m. birželio 17 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjo, skola 15 000 Eur sumai, kurios terminas suėjo 2021 m. balandžio 15 d. (suinteresuotas asmuo planavo teikti šiais metais ieškinį dėl skolos išieškojimo), pareiškėjas išdavė suinteresuotam asmeniui vekselius 2025 m. kovo 28 d. 400 Eur sumai, 2025 m. kovo 27 d. 2990 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 4 d. 2800 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 1 d. 2800 Eur sumai, 2023 m. sausio 5 d. 2900 Eur sumai, 2023 m. sausio 4 d. 2900 Eur sumai, bendra skolinių įsipareigojimų suma pagal vekselius sudaro 14 790 Eur. taigi, viso pagal suinteresuoto asmens patektus duomenis pareiškėjo skola sudaro 47 798,34 Eur (18 008,34+15 000+14 790). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad A. R. skolos sudaro su palūkanomis sudaro apie 47 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendras pareiškėjo finansinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, dydis viršija 150 000 Eur. Šią skolų sumą sudaro tiek finansiniai įsipareigojimai juridiniams ir fiziniams asmenims, tiek mokestinės nepriemokos, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas antstolių kontorose. Pagal nutarties 29 p. detalizuotas sumas, įvertinus ir suinteresuoto asmens atskirajame skunde pateiktą pareiškėjo skolų detalizaciją, bendras skolų dydis sudaro 152 171,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas teismui neatskleidė visos esminės, svarbios ir privalomos informacijos apie savo skolinius įsipareigojimus. Be to, kaip matyti pareiškėjas pareiškime nurodė, kad A. R. skolos su palūkanomis sudaro apie 47 000 Eur, pagal suinteresuoto asmens pateiktus duomenis – 47 798,34 Eur, kas nežymiai skiriasi nuo pareiškėjo nurodytos sumos.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas neinformavo teismo apie vykdomą skolos išieškojimą per antstolį V. M. 18 008,34 Eur su palūkanomis pagal 2020 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį, remiantis išduotu Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. teismo įsakymu. Iš teismui pateikto vykdomųjų bylų sąrašo matyti, kad antstolis V. M. vykdo 18 008,34 Eur išieškojimą išieškotojo A. R. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0013/25/01909.

Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir akcininkas yra pareiškėjas, mokėtinas sumas pareiškėjui nors pareiškėjas, kaip teigia pareiškime, investavo ir skyrė pinigines lėšas įmonei. Apelianto nuomone, tokie pareiškėjo veiksmai trukdo nustatyti tikrąją pareiškėjo mokumo būklę, pažeidžia kreditorių teisėtus interesus ir leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą. Dėl to egzistuoja pagrindas abejoti, ar pareiškėjas tinkamai vykdė pareigą visiškai ir teisingai atskleisti duomenis apie savo turtą, prievoles bei turtines teises.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

Pažymėtina, kad vertinant subjektyvųjį skolininko sąžiningumo kriterijų, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 47 punktas). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).

FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Vien tik intensyvus skolinimasis savaime dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjų elgesio nesąžiningu, turi būti konstatuota, kad asmuo sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo nemokumą lėmė nesėkminga vykdyta verslo veikla. Pareiškėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas. Bendrovės veikla buvo orientuota į prekybą su Rytų Europos valstybėmis. Siekdamas užtikrinti bendrovės veiklos finansavimą ir apyvartines lėšas, pareiškėjas skolinosi lėšų iš fizinių ir juridinių asmenų, taip pat laidavo už bendrovei suteiktą paskolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pareiškėjas nepateikė duomenų kokias sumas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, kokias sumas bendrovė yra skolinga pareiškėjui. Tinkamai neišsiaiškinus paskolų ėmimo tikslo, jų panaudojimo, nėra galimybės įvertinti ar pareiškėjas veikė sąžiningai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nemokumo priežastys nurodytos abstrakčiai, t. y., kad pareiškėjo dabartinė finansinė būklė ir nemokumo situacija susiformavo dėl objektyvių, nuo jo valios iš esmės nepriklausiusių aplinkybių – ankstesnės ūkinės veiklos rezultatų, kurie reikšmingai pablogėjo dėl 2020 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos, kuri ribojo ekonominę veiklą, mažino paslaugų paklausą bei sutrikdė įprastus atsiskaitymo srautus, taip pat vėlesnių geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų, kurie sukėlė papildomą rinkos neapibrėžtumą, kainų svyravimus ir neigiamai paveikė pareiškėjo vykdytos veiklos tęstinumą bei finansinius rezultatus. Taigi, nemokumo priežastys siejamos su pareiškėjo vykdyta ūkine veikla, vadinasi su bendrove. Byloje yra pateikta pareiškėjo pajamų deklaracija už 2025 m. už vykdytą individualią veiklą, tačiau nėra duomenų, kokias pajamas gavo pareiškėjas už visą 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas yra vadovas ir akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pajamas galėjo gauti ir iš minėtos bendrovės, tačiau duomenų apie gautas pajamas iš minėtos bendrovės taip pat nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti, aplinkybių, susijusių su debitorinių skolų dydžiu ir galimybėmis atgauti debitorines skolas ir tenkinti kreditorių reikalavimus, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi dėl debitorinių skolų išieškojimo. Nenustačius nurodytų aplinkybių, nėra galimybės įvertinti pareiškėjo sąžiningumo.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika