Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-523-993/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-10-01
Bylos Nr.: 1A-523-993/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03304-2025-2
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nukentėjusysis: NKA2, NKA1
Nuteistasis: KAL1

Kategorijos

2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
14.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
14.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-523-993/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03304-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 2.4.7; 14.9.1; 14.9.3

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

sekretoriaujant Anastasijai Baigienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovui advokatui Daliui Mecelicai,nuteistojo KAL1 gynėjai advokatei Šarūnei Gailiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 ir jo gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo

KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per pusę metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir uždrausta bendrauti su nukentėjusiaisiais – NKA2 ir NKA1 bei uždrausta lankytis nukentėjusiųjų gyvenamoje vietoje.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo NKA2 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš KAL1 nukentėjusiojo NKA2 naudai priteistas 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo NKA2 civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilna apimtimi ir iš KAL1 nukentėjusiojo NKA2 naudai priteistas 1 223,38 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt trys eurai ir trisdešimt aštuoni centai) Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios NKA1 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš KAL1 nukentėjusiosios NKA1 naudai priteistas 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Priteistas iš KAL1 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) NKA1 proceso išlaidų atlyginimas už nukentėjusiosios advokato paslaugų apmokėjimą.

Priteistas iš KAL1 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) NKA2 proceso išlaidų atlyginimas už nukentėjusiojo advokato paslaugų apmokėjimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

KAL1 nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2025 m. sausio 26 d. apie 05:15 val., iš kiemo adresu (duomenys neskelbtini), mesdamas akmenis į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė lango stiklo paketą 450 eurų vertės, bei apgadino namo sieną, padarydamas 531,19 eurų turtinę žalą ir trinkelę, tokiu būdu sugadino svetimą NKA2 priklausantį turtą, padarydamas 981,19 eurų turtinę žalą.

Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

Šalies argumentai

Nuteistojo KAL1 ir jo gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą KAL1 atžvilgiu dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nustatė, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad nuteistojo mesti akmenys pataikė į nukentėjusiųjų namo langą ir jį išdaužė. Nei viename iš vaizdo įrašų nėra fiksuota nei kaip nuteistasis meta akmenis į nukentėjusiųjų namą ir langą, nei kaip mesti akmenys pataiko į nukentėjusiųjų namą ir langą. Matyti, kad lango stiklas dūžta tik tada, kai nukentėjusiųjų name užsidega šviesa ir kai jie prieina prie namo lango. Lango stiklas, be kita ko, išdaužiamas į išorę (šukės pabirusios į išorę). Taigi teismo padaryta išvada, kad vaizdo įrašai patvirtina jo kaltę, yra nepagrįsta ir neteisinga.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad išdužo tik vienas namo lango paketo stiklas, todėl stiklo šukės buvo iškritusios į namo išorę, o ne į vidų. Iš byloje esančių nuotraukų negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad nebuvo išdaužtas vidinis lango paketo stiklas ir kad didžioji dalis lango stiklų buvo įkritę į stiklo paketo vidų. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad lango stikle yra skylė, stiklo šukės akivaizdžiai išbyrėjusios į išorę. Įrodymų, kad vidinis lango paketo stiklas liko neišdaužtas, nėra. Duomenų, kad stiklo šukės būtų stiklo paketo viduje - nėra. Tokių duomenų, kad vidinis lango paketo stiklas liko neišdaužtas nepatvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Vieninteliai asmenys, kurie teigė apie vieną išdaužtą stiklą – nukentėjusieji, tačiau jokių įrodymų, kad iš tiesų buvo išdaužtas tik vienas stiklas, o ne visi – nepateikė.

NKA2 duodamas paaiškinimus nurodė, kad užuolaidas pakėlė tik tada, kai išgirdo, kad dužo lango stiklas („Pažiūrėjo per kameras kas vyksta, pamatė, kad jų kieme vaikščiojo kaimynė LUD2 , o kai užsidegė šviesą namuose, tuomet dužo stiklas, pakėlė užuolaidas ir pamatė, kad išdužęs stiklas“). Iš vaizdo medžiagos matyti, kad lango stiklas dūžta tik po to, kai sujuda užuolaidos, o ne prieš tai, be to, stiklas dūžta ne į vidų, o į išorę. Visgi nukentėjusysis vertina, kad jeigu būtų išdužęs tik išorinis stiklas, tai užuolaidos iki stiklo dūžio nebūtų sujudėjusios. Be to, tokia jėga, su kuria akmuo atšoko nuo vidinio stiklo - neabejotinai būtų išdaužusi ir vidinį stiklą. Kitoks aiškinimas prieštarautų elementariems fizikos dėsniams. Todėl ne dėl nuteistojo kaltės buvo padaryta žala lango stiklui. Šios aplinkybės liko neištirtos. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje galima konstatuoti tik juos pagrindus abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju, negauta nei pavienių, nei logiškoje grandinėje sujungtų netiesioginių duomenų, kurie neabejotinai liudytų apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą nuteistojo veiksmuose. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuteistasis kaltu neprisipažino. Liudytojai apklausų metu nenurodė, kad matė nuteistąjį darant nusikalstamą veiką. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji nusikalstamos veikos padarymu apskritai įtarė kitą asmenį, t. y. nuteistojo sutuoktinę LUD2 . Iš esmės tai reiškia, kad dėl asmens, kuris galimai apgadino jų turtą, yra abejonių ir nėra jokių duomenų ir tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad nusikalstamą veiką padarė nuteistasis.

Nuosprendis yra grindžiamas neteisėtais būdais gautais įrodymais. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji pateikė į bylą vaizdo įrašą, kuriame yra filmuojamas nuteistojo kiemas. Nukentėjusieji neneigė, kad jie neturėjo nuteistojo ir jo sutuoktinės sutikimo filmuoti jų kiemo perimetrą. Taigi akivaizdu, kad į bylą pateikta vaizdo medžiaga buvo gauta neteisėtais būdais, vykdant įstatyme uždraustą veiklą, nes neturėdami tam jokio teisinio pagrindo filmavo nuteistojo valdą – kiemą. Tokie veiksmai draudžiami pagal BDAR 5 ir 6 straipsnius, kurie numato, kad asmens duomenys turi būti renkami teisėtai, turint reikalingus sutikimus ir informuojant filmuojamus asmenis ir jų turtą apie filmavimą. Taip pat neteisėtas informacijos rinkimas pažeidžia ir CK 2.23 straipsnio nuostatas. Tokie veiksmai pažeidžia ir BK 167 straipsnio nuostatas, kurios numato, atsakomybę, tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Todėl nėra abejonių, kad neteisėtai stebėdami jo kiemą ir jį filmuodami nukentėjusieji atliko įstatymais draudžiamus veiksmus, todėl vaizdo medžiaga yra neteisėtais būdais gautas įrodymas. Pozicijai, kad svetimo kiemo filmavimas ir fotografavimas nėra leistinas įrodymas pritarė nukentėjusiojo atstovas, kuomet nuteistasis į bylą teikė nukentėjusiųjų gyvenamojo namo nuotraukas ir nukentėjusiojo atstovas prašė jų neprijungti kaip neteisėtai gautų įrodymų, tiek ir pirmosios instancijos teismas, pritardamas šiai pozicijai. Taigi, nepagrįstos teismo konstatuotos aplinkybės, kad nukentėjusieji filmavo savo kiemo perimetrą, todėl įrodymai buvo gauti nepažeidžiant įstatymų. Kiemas yra bendras, todėl turėjo būti gautas jo ir jo sutuoktinės sutikimas, jo nebuvo, todėl į bylą pateikti įrodymai - vaizdo medžiaga, yra gauti neleistinais būdais, jais neturėtų būti vadovaujamasi inkriminuojant nusikalstamą veiką.

Teismas konstatavo, kad byloje sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra ta, kad jis įvykio metu buvo neblaivus. Su tokia išvada nesutinka, kadangi atsisakymas tikrintis blaivumą savaime neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus. Nuteistasis nurodė, kad sveikatos problemų negali vartoti alkoholio, tačiau kadangi buvo jo gimtadienis, jis išgėrė vieną taurę vyno. Nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daug laiko, todėl objektyviai negalėjo būti, kad buvo neblaivus ar tariamai dėl to agresyvus. Priešingai, agresyvūs jo atžvilgiu buvo pareigūnai, kurie nuteistajam išėjus iš savo kiemo ribų griebė jį už rankų ir prispaudė prie sienos. Būtent toks pareigūnų elgesys galimai ir išprovokavo aukštesnį jo toną bendraujant su pareigūnais. Tačiau toks jo elgesys jokiais būdais nebuvo nulemtas tariamo neblaivumo. Alkoholio kvapas gali laikytis ilgą laiką po jo pavartojimo, tačiau tai nereiškia, kad asmuo po alkoholio pavartojimo praėjus kuriam laikui vis dar yra neblaivus. Alkoholis pats savaime turi specifinį kvapą, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad asmuo yra neblaivus. Nuteistasis alkotesteriu tikrintas nebuvo, taip pat nebuvo fiksuotas ir girtumo laipsnis, todėl sunkinanti aplinkybė konstatuota deklaratyviais pareigūnų paaiškinimais. Esant abejonėms dėl blaivumo, jos turėtų būti aiškinamos jo naudai.

Teismas nusprendė priteisti 1 223,38 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo NKA2 naudai. Turtinę žalą sudarė 650 Eur stiklo paketo keitimas, 531,19 Eur fasado remonto darbai ir 42,62 Eur vaistų išlaidos. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo fiksuota tik viena pažeista namo klinkerio plytelė, tuo tarpu prie civilinio ieškinio pateiktoje PVM (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo demontuojamos „pažeistos klinkerio plytelės“, nors jų skaičius PVM SF nėra nurodytas. Taigi nėra aišku, kuo grindžiamas būtinumas demontuoti keletą klinkerio plytelių, jeigu pažeidimas fiksuotas tik vienoje iš jų. Iš minėtos PVM (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kiek plytelių buvo demontuojama. Šių aplinkybių nukentėjusysis duodamas paaiškinimus paaiškinti negalėjo. Taip pat, toje pačioje PVM SF buvo nurodyta, kad buvo atlikti pažeisto fasado remonto darbai, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje niekur nebuvo fiksuota, kokiu būdu ir kokia apimtimi buvo pažeistas fasadas. Nėra aišku kiek vnt. buvo klijuojama klinkerio plytelių, ir kodėl kai pažeidimas fiksuotas tik vienoje iš jų. Nėra aišku, kokie buvo papildomi darbai. Pateikta PVM (duomenys neskelbtini) neaiški, neišsami, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ji yra pagrįsta ir visa nurodyta suma turėtų būti priteistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5- 628/2019 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne sugadintos klinkerio plytelės rinkos verte, o jos atkūrimo verte, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Be to, turimais duomenimis šie klinkerio pažeidimai (remontas) nebuvo atliktas iki šiol, klinkerio plytelė buvo tik nuvalyta, kas reiškia, kad faktiškai pažeidimai, kurie buvo fiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, šalinami nebuvo. Šias aplinkybes pagrindžia pridedamos foto nuotraukos. Išlaidos, susijusius su klinkerio taisymu nepagrįstos, todėl šis reikalavimas turėjo būti atmestas.

Nukentėjusiųjų naudai priteista po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Su tokia išvada nesutinka. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė šio sprendimo. Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusieji patvirtino, kad konfliktuoja daugiau nei 10 metų. Konfliktinė situacija ir teisminiai procesai šalims yra ne naujiena, todėl teismo vertinimas, kad neigiamos pasekmės nukentėjusiesiems kilo dėl to, jog prasidėjo teisminiai procesai – nepagrįstas.

Teismas nukentėjusiojo naudai priteisė 2 000 Eur teisinių išlaidų, o nukentėjusiosios naudai priteisė 1 000 Eur teisinių išlaidų. Konstatavo, kad išlaidos yra pagrįstos. Su tokia išvada nesutinka, kadangi nukentėjusioji apskritai nebuvo atstovaujama advokato, o dėl nukentėjusiojo patirtų teisinių išlaidų nebuvo pateikta jokia tokias išlaidas pagrindžianti detalizacija. Ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei konstatavo teismas, NKA1 nebuvo atstovaujama advokato D. Mecelicos. Civilinį ieškinį surašė ir pasirašė taip pat ne advokatas, o patys nukentėjusieji. Civilinis ieškinys surašytas pirmuoju asmeniu ir pasirašytas tik nukentėjusiųjų. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuriame buvo apklausiama kaip nukentėjusioji. Advokatas D. Mecelica nukentėjusiosios bylos nagrinėjimo metu taip pat neatstovavo. Byloje nebuvo pateikti ir NKA1 atstovavimą patvirtinantys įrodymai. Todėl į bylą pateiktos teisinės išlaidos, susijusios su NKA1 atstovavimu viso proceso metu, yra nepagrįstos. Analogiškai nepagrįstos ir advokato išlaidos, susijusios su NKA2 atstovavimu. Nors išlaidų dydis ir neviršija rekomendacijų, tačiau kartu su išrašyta sąskaita nebuvo pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, todėl nėra aišku už kokius procesinius dokumentus ir/ar atstovavimą buvo išrašyta sąskaita. Siekiant pagal Rekomendacijų 4 punkte įtvirtintus kriterijus tinkamai nustatyti atlygintinų išlaidų dydį, bylą nagrinėjančio teismo prašymu teisines paslaugas teikęs advokatas turi pateikti detalizuotą pažymą, liudijančią suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą. Teismas teisinių išlaidų detalizacijos nereikalavo ir nevertino, nors turėjo.

Atsiliepimas

Nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovas advokatas Dalius Mecelica pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nuosprendį nepakeistą ir priteisti nukentėjusiesiems iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas tik dėl dalies įrodymų vertinimo, bet nepasisakoma dėl visų įrodymų turinio, kaip įrodymų visumos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įrašai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nuteistojo mesti akmenys pateikė į nukentėjusiųjų namo langą ir jį išdaužė. Teismas teisingai įvertinto visus įrodymus atskirai ir kaip visų įrodymų visumą.

Apeliaciniame skunde vaizdo įrašo vertinimas nėra teisingas. Aptarimas vaizdo įrašas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais, esančiai byloje. Pirmiausia su paties nuteistojo parodymais, kuriuose jis atpažįsta asmenį, esantį vaizdo įraše, kaip save. Taip pat, nukentėjusieji atpažino asmenį, kuris yra vaizdo įraše, kaip nuteistąjį. Tai reiškia, kad vaizdo įraše yra nuteistasis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis renka akmenis ir renka pakankamai didelius akmenis. Nuteistasis pripažino, kad ėmė iš krūvos akmenų, kuri buvo po medžiu. Nukentėjusieji patvirtino, kad ten buvo akmenų krūva. Vaizdo įrašas turi būti vertinamas kartu su įvykio vietos apžiūros protokolu, kuris patvirtina, kad policijos pareigūnai apžiūrėję nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą rado akmenis, bet nerado kokių kitokių daiktų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pripažino, kad mėtė grumstus link nuketėjusiųjų namų, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra nei vieno įrodymo, kad būtų ėmęs grumstus ar žemės grumstai būtų rasti apžiūrint nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą.

Apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad sudužo vitrininio lango stiklo paketas ir buvo sugadinta gyvenamojo namo siena, kurie yra link nuteistojo gyvenamosios vietos ir tvoros, prie kurios, kaip nurodė nuteistasis, buvo priėjęs, kai mėtė. Nuteistasis nurodė aplinkybę, kad jis nematė kur meta ir kur nukrito jo mesti „grumstai“. Nuteistojo parodymai vertintini su vaizdo įrašais, kadangi vaizdo įrašai sutampa su nukentėjusiojo NKA2 parodymais, kuris nurodė, kad išgirdo triukšmą, priėjęs pravėrė svetainės duris ir tuo metu pasigirdo nuteistojo balsas ir jo pasakyti žodis „nepataikiau“. Nukentėjusiajam nebuvo abejonių, kad nuteistasis pasakė tai, kadangi jis atpažino jo balsą. Šie nukentėjusiojo parodymai vertintini su vaizdo įrašo turiniu, iš kurio matyti, kad nuteistasis paėmęs vieną kartą akmenų, ateina paimti kitą kartą, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis pamatęs, kad nepataikė, pasako nepataikiau ir nueina pasiimti antros „partijos“ akmenų, kurie vėliau buvo rasti policijos pareigūnams apžiūrint įvykio vietą.

Nukentėjusieji peržiūrėjo vaizdo įrašus iš karto po įvykio ir vėliau pateikė policijos pareigūnams. Vaizdo įrašuose nėra matyti kitų asmenų ir vaizdo įrašai buvo peržiūrėti nedelsiant po įvykio ir pateikti atvykusiems policijos pareigūnams. Taigi, vaizdo įrašus vertinant tiek atskirai kaip įrodymus, tiek kartu su kitais, darytina išvada, kad nuteistasis metė akmenis į gyvenamąjį namą, sudaužant stiklo paketą ir sugadinant gyvenamojo namo sienas ir trinkeles.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje esančių foto nuotraukų negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad nebuvo išdaužtas vidinis lango paketo stiklas ir kad didžioji dalis lango stiklių buvo įkritę į stiklo paketo vidų. Nuteistasis mano, kad ne dėl jo kaltės, o dėl kitų, teismo neištirtų priežasčių buvo padaryta žala nukentėjusiųjų lango stiklui. Su tokiais argumentais negalima sutikti, juos paneigia byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis nurodė, kad jis pabudo nuo smūgių į sieną, dėl ko atsikėlė ir atėjo į svetainę pažiūrėti kas vyksta. Pradarius svetainės duris, jis aiškiai išgirdo nuteistąjį sakant nepataikiau, kas parodo, kad tik asmuo, kuris mėtė į gyvenamąjį namą, galėjo pasakyti tokius žodžius po smūgių į šį gyvenamąjį namą. Nukentėjusiosios NKA1 parodymai patvirtina, kad ji nuolat tvarko gyvenamojo namo aplinką, jokių akmenų aplink gyvenamąjį namą nebuvo, tokius akmenis matė tik po įvykio. Apeliacinio skundo teiginius, kad galėjo padaryti kažkas kitas paneigia aplinkybės, kad buvo sugadintas namas tik tada, kada vaizdo įraše matyti, jog nuteistasis atsineša akmenis ir juos nešasi link tvoros, kuri yra priešais sugadintą gyvenamojo namo sieną ir vitrininį langą. Sugadinimai atsiranda tik po to, kai nuteistasis mėto akmenis ir kas atitinka vaizdo įrašo medžiagą ir įrašo laiką.

Be to, teisiškai kvalifikuojant nuteistojo veikas yra visiškai nesvarbu ar buvo sugadinti du ar vienas stiklo pakete esantys stiklo lapai, kadangi žala atsirado jau sudužus pirmame stiklo pakete esančiam stiklui. Taigi, skunde nepagrįstai analizuojami tik du įrodymai iš visų esančių byloje, suteikiant nepagrįstai didelį dėmesį dviem įrodymams, tačiau ignoruojant pagrindines įrodymų taisykles.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiamasi neteisėtais įrodymais, kadangi nukentėjusiųjų pateikti vaizdo įrašai buvo gauti iš nukentėjusiesiems priklausančių kamerų. Skunde akcentuojama, kad teismas atsisakė priimti nuteistojo teiktą vaizdo įrašą, kuris buvo gautas filmuojant nukentėjusiems priklausantį gyvenamąjį namą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypas, iš kurio nuteistasis ėmė ir metė akmenis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek nuteistajam, tiek nukentėjusiajam. Be to, vaizdo įrašai gauti nukentėjusiesiems filmuojant tik jiems priklausantį žemės sklypą, nesiekiant sekti nuteistojo ar kitu būdu rinkti duomenis apie jo asmeninį gyvenimą. Nukentėjusieji pateikė vaizdo įrašus, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams neatliekant jokių procesinių veiksmų ar ikiteisminių tyrimų. Vaizdo kameros yra įrengtos dėl nukentėjusiųjų asmeninio gyvenimo saugumo, be jokių kitų tikslų. Tai reiškia, kad vaizdas, kuriame buvo matyti nuteistojo veiksmai pasiimant akmenis ir nešant juos link tvoros buvo užfiksuotas atsitiktinai.

Nuteistasis pateikė vaizdo įrašą, kuris buvo padarytas sąmoningai siekiant fiksuoti nukentėjusių žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, darant vaizdo įrašą iš gretimo žemės sklypo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pripažino, kad toks vaizdo įrašas buvo daromas, siekiant gauti papildomus duomenis baudžiamojoje byloje. Be to, negali būti ginčo dėl to, kad baudžiamoji byla buvo jau nagrinėjama teisme. Nei nuteistasis, nei gynėjas nesikreipė į teismą su prašymu gauti reikalingus duomenis, jeigu manė, kad tokie duomenys reikalingi teisminei gynybai. Taigi, pripažintina, kad nukentėjusiųjų pateikti vaizdo įrašai ir nuteistojo gautas vaizdo įrašas yra gauti skirtingomis aplinkybėmis, dėl ko, teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad nukentėjusiųjų pateikti vaizdo įrašai yra gauti teisėtu būtų ir jie patvirtina nuteistojo kaltę.

Teismas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis neneigia, kad nuo jo sklido alkoholio tvaikas, pripažįsta, kad gėrė vyną, šventė gimtadienį. Tai reiškia pripažįsta, jog buvo vartojęs alkoholį, tačiau nesutinka, kad tai gali būti vertinama, kaip asmens apsvaigęs asmuo. Vertintina, kad būtent pavartojęs alkoholio padarė nusikalstamą veiką, kadangi jam pasireiškė agresija. Agresija reiškėsi ir atvykus policijos pareigūnams, kas leidžia padaryti išvadą, kad teismas padarė teisingas išvadas.

Skunde keliamas klausimas dėl nuosprendžio dalies, kuria buvo tenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis neginčija išlaidų dėl sudaužyto lango stiklo paketo. Šiuo atveju, pripažintina, kad gyvenamojo namo lango stiklo paketas ir klinkerinės plytos buvo įgytos už rinkos kainą, kuri parodo padarytos žalos mastą. Teismų praktika nenustato vienintelio būdo ir įrodymo, nes padaryta žala gali būti įrodinėjama įvairiais įrodymais. Šioje dalyje nuosprendis yra teisėtas.

Apeliaciniu skundu ginčijama nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio 36 punkte detaliai aptartos aplinkybės, kuriomis remiantis nukentėjusieji grindė prašomų sumų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis neginčija šių aplinkybių. Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina aplinkybės, nustatytos nagrinėjant baudžiamąją bylą. Išgirdę smūgius į namo sieną, nukentėjusieji atėjo į svetainės kambarį, nedrįso išeiti į lauką dėl patirto išgąsčio, skambino policijos pareigūnams ir namuose laukė jų, išėjo į kiemą tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai. Visos šios aplinkybės patvirtina itin didelį patirtą stresą. Nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiųjų ir neigiamai nevertina savo elgesio, todėl jie gyvena baimėje, kad toks jo elgesys pasikartos dar kartą. Jie vengia būti kieme. Visos šios aplinkybės parodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtomis neigiamomis emocijomis ir nepatogumais.

Apeliaciniame skunde pasisakoma ir nukentėjusiesiems priteistų bylinėjimosi išlaidų, teigiant, kad nebuvo pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija. Nukentėjusiųjų atstovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nurodytos paslaugos, kurios buvo suteiktos nukentėjusiesiems, įskaitant ieškinio parengimą ir jo patikslinimą. Aplinkybė, kad procesinis dokumentas buvo parengtas nukentėjusiųjų vardu, nepaneigia, kad ieškinys parengtas jų atstovo. Juo labiau, kad tokiam procesiniam dokumentui parengti, surinkti įrodymus reikalingos specialios žinios, kurių neturi nukentėjusieji. Atkreiptinas dėmesys į ilgą bylinėjimosi trukmę, kurią nulėmė ir nuteistojo procesinis elgesys, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma nei viena paslauga, kurios nebūtų suteikęs nukentėjusiesiems jų atstovas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusieji apmokėjo už advokato paslaugas santuokoje įgytomis lėšomis, todėl preziumuojama, kad tai abiejų sutuoktinių bendros lėšos ( CK 3.88 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nesvarbu kurio iš nukentėjusiųjų buvo apmokėtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo KAL1 gynėja advokatė Šarūnė Gailiūnaitė palaikė apeliacinį skundą visa apimtimi ir prašė jį tenkinti, prokuroras Darius Dziegoraitis prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovas advokatas Dalius Mecelica palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime, prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 ir jo gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su įrodymų vertinimu, teigia, kad nuosprendis grindžiamas vaizdo įrašu, kuris yra neteisėtais būdais gautas įrodymas, taip pat nesutinka su nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, priteista turtine ir neturine žala bei nukentėjusiesiems priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Dėl įrodymų vertinimo, kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, Nr. 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas KAL1 kaltu sugadinus svetimą turtą laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos teisingai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl KAL1 kaltės (kad būtent jis metė akmenis ir sugadino nukentėjusiųjų turtą), tačiau neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl to pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

KAL1 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis mesdamas akmenis į kaimynų namą, išdaužė lango stiklo paketą, apgadino namo sieną ir trinkelę, tokiu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė 981,19 eurų turtinę žalą. Nuteistasis KAL1 savo kaltę neigė, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasigedo katino, išgirdo jį kniaukiantį NKA2 NKA1 kieme, jo sutuoktinė perlipo per tvorą ir surado katiną narve. Jis reikšdamas protestą prieš tokį NKA2 NKA1 elgesį prisirinko akmenėlių, grumstų ir metė juos į viršų, ne į namą, nenorėjo sugadinti jų turto. Nei atsitrenkimo į namą, nei stiklo dūžio negirdėjo ir yra įsitikinęs, kad žalos nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas aptartais nuteistojo KAL1 paaiškinimais neigiant kaltę įrodymų vertinimo klaidos nepadarė. Pažymima, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, kad negalėjo padaryti žalos, galėjo tik akmuo nuriedėti, vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Šią versiją paneigia bylos įrodymų visuma.

Nukentėjusieji NKA2 ir NKA1 patvirtino, kad naktį išgirdo triukšmą, girdėjo trenksmus į namo sieną ir namo stiklą. NKA2 pradarė terasos duris ir išgirdo kaimyno KAL1 balsą, kuris sakė, kad nepataikė. Pažiūrėjęs per kameras pamatė, kad jų kieme vaikščiojo kaimynė LUD2 , o kai užsidegė šviesą namuose, tuomet dužo stiklas. Skambino į 112, atvykus pareigūnams apžiūrėjo kiemą buvo išdaužtas langas, siena apgadinta, trinkelės ir mėtėsi akmenys. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų turtas – namo lango stiklas, fasadas ir trinkelė buvo apgadinti panaudojant akmenis. Šią aplinkybę patvirtina, ne tik nukentėjusiųjų parodymai, tačiau ir iš karto po įvykio, tai yra 2025 m. sausio 26 d. atlikta įvykio vietos apžiūra. Svarbu tai, kad ir pats nuteistasis KAL1 , neneigė tuo metu metęs 4-5 akmenis per tvorą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad būtent nuteistojo veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiųjų turtas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidos nepadarė ir remdamasis nukentėjusiojo pateiktais vaizdo įrašais. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiųjų, nuteistojo KAL1 ir liudytojos LUD2 nurodytą su įvykiu susijusią veiksmų seką, jog liudytoja LUD2 į nukentėjusiųjų kiemą atėjo pasiimti katino, jį išsinešė su narvu, kad KAL1 ėmė akmenis, buvusius prie medžio, ką jis ir pats patvirtino. Pažymima, kad užfiksuoti vaizdai patvirtina, jog tuo metu buvo mesti akmenys link nukentėjusiųjų namo, todėl nekyla abejonių, jog pataikė į namą, langą. Akmenys, kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros protokole, rasti nukentėjusiųjų kieme. Šie vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, jungiant juos į bendrą loginę įrodymų grandinę su aukščiau aptartais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad KAL1 metė akmenis į kaimynų namą ir pataikė į namo sieną, stiklą, šiais veiksmais sugadino nukentėjusiųjų turtą – stiklo paketą, namo sieną ir trinkelę.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog vaizdo įrašai yra neteisėtais būdais gautas įrodymas, nes nukentėjusieji neteisėtai stebėdami nuteistojo kiemą (kiemas yra bendras, todėl turėjo gauti nuteistojo ir jo sutuoktinės leidimą) ir jį filmuodami atliko įstatymais draudžiamus veiksmus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į tokius gynybos argumentus ir teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka. Pažymima, kad nukentėjusysis turi teisę teikti įrodymus pagal BPK 28 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti vaizdo įrašai laikytini įrodymais, nes jie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir yra patikimi. Nukentėjusysis filmavo jam nuosavybės teise priklausančios teritorijos perimetrą prevenciškai, o ne siekiant rinkti informaciją ar persekioti kaimyną. Todėl teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo spręsti, jog vaizdo įrašai gauti neteisėtu būdu, jie laikytini teisėtu būdu gautu įrodymu. Be to, šie vaizdo įrašai yra tik vienas iš įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ne dėl nuteistojo kaltės buvo padaryta žala lango stiklui. Anot apelianto iš vaizdo medžiagos matyti, jog lango stiklas dūžta tik po to, kai name užsidega šviesa ir nukentėję prieina prie namo lango, sujuda užuolaidos, be to, stiklas išdaužiamas į išorę, ne į vidų, o duomenų, kad vidinis lango paketo stiklas liko neišdaužtas, nėra. Be to, tokia jėga, su kuria akmuo atšoko nuo vidinio stiklo, neabejotinai būtų išdaužusi ir vidinį stiklą. Kitoks aiškinimas prieštarautų elementariems fizikos dėsniams. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų parodymus, kad lango paketas sudarytas iš dviejų stiklų ir dužo tik išorinis lango paketo stiklas, vidinis nedužo, bei prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas lango nuotraukas, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog išdužo tik vienas, tai yra išorinis lango paketo stiklas. Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad išorinis lango stiklas yra sudužęs, jame yra skylė. Nors tiksliai įžiūrėti vidinį lango paketo stiklą iš pateiktų nuotraukų sunku, tačiau matyti, kad dužusio išorinio stiklo šukės pabirę kieme ir lango paketo rėme. Aiškiai matyti, kad namo viduje stiklo šukių nėra, stiklo šukės pabiro tik lauke ir lango rėme. Šių aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad minėti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nuteistojo kaltės išdaužus lango stiklą. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi aukščiau aptartas ir nustatytas aplinkybes, kad būtent KAL1 metė akmenis į kaimynų namą, apgadino namo sieną, trinkelę bei mesdamas akmenį išdaužė aptariamą langą. Šiuo atveju argumentai, susiję su nukentėjusiųjų namo užuolaidos judėjimu, šviesos uždegimu, priėjimu prie lango, yra nepaneigiantys nuteistojo kaltės.

Įvertinusi nukentėjusiųjų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, vaizdo įrašų medžiagą, paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis įmetė gal 4-5 akmenis per tvorą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti KAL1 kaltu sugadinus svetimą turtą yra teisingas ir pagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 10 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019, 2K-95-719/2026).

Iš prie civilinio ieškinio pateiktos sąskaitos faktūros Nr. KAL1 matyti, kad stiklo paketo vertė yra 450 Eur, iš PVM sąskaitos faktūros Nr. KAL1 matyti, kad joje įvertinta tik vienos pažeistos klinkerio plytelės demontavimo, klijavimo, pjovimo, plytelės bei siūlių rievėjimo ir kiti darbai, pačios klinkerio plytelės kaina nenurodyta, o pagal viešai internete prieinamus duomenis, vienos klinkerio plytelės kaina neviršija 50 Eur, todėl vertinant visas abejones nuteistojo naudai, laikytina, kad sugadintų daiktų vertė neviršija 500 Eur, tai yra neviršija 10 MGL (BK 190 straipsnio 1 ir 2 dalys) (1 t., b. l. 156, 158). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad KAL1 sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, todėl jo veika perkvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir konstatuotina, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatyta KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad KAL1 įvykio metu buvo blaivus, tačiau kita vertus pripažįstama, jog KAL1 buvo vartojęs alkoholio – išgėręs vieną taurę vyno.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio LUD1 2025 m. sausio 26 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nueita į adresą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko LUD2 ir KAL1 , asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, sunkiai dėstė mintis, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu atsisakė. KAL1 buvo priešiškai nusiteikęs prieš policijos pareigūnus. Tokias pačias aplinkybes nurodė liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigūnai LUD3 ir LUD1 (1 t., b. l. 170-173; 176-179), kurie teisme savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. LUD3 teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tai, jog asmenys neblaivūs, nusprendė iš judesių, sunkiai dėstė mintis, sklido stiprus alkoholio kvapas, jie patys sakė, kad yra neblaivūs. Atsisakė tikrintis neblaivumą. Negali priversti žmogaus kad tikrintųsi neblaivumą. „Priešiškai nusiteikęs“ reiškia, kad galimai norėjo eiti su pareigūnais į konfliktą, nebuvo draugiškai nusiteikęs į pareigūnus, nenorėjo kalbėti, trumpai aiškino aplinkybes (2 t., b. l. 133-136). Liudytojų parodymai nesuteikia pagrindo abejoti, kad KAL1 aptariamo įvykio metu buvo neblaivus. Pareigūnai nuosekliai nurodė požymius, pagal kuriuos sprendė apie jo neblaivumą – sklindantis stiprus alkoholio kvapas, sunkiai dėstomos mintys, taip pat, kad buvo priešiškai nusiteikęs. Sutiktina, kad nuteistasis alkotesteriu tikrintas nebuvo, tikslus neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau tik todėl, kad jis pats atsisakė pasitikrinti. Tuo tarpu aptariamos veikos sunkinančios aplinkybės (jog veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui) nustatymui nėra būtina nustatyti tikslų alkoholio promilių kiekį. Šiuo atveju pats nuteistasis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, todėl policijos pareigūnų nustatytų neblaivumo požymių sunkinančiai aplinkybei nustatyti pakanka.

Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nuteistasis buvo priešiškai nusiteikęs, nurodoma, kad, agresyvūs jo atžvilgiu buvo pareigūnai, kurie jam išėjus iš savo kiemo ribų griebė jį už rankų ir prispaudė prie sienos ir būtent toks pareigūnų elgesys galimai ir išprovokavo aukštesnį jo toną bendraujant su pareigūnais, o ne neblaivumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareigūnų elgesys KAL1 atžvilgiu buvo netinkamas. Tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, atvykus pareigūnams KAL1 nenurodė įvykio aplinkybių, atsisakė tikrintis blaivumą, kas rodo, kad jis buvo nusiteikęs priešiškai prieš policijos pareigūnus.

Taigi, KAL1 padarytos veikos aplinkybės (be jokios aiškios priežasties mėtė akmenis į kaimynų kiemą, namą), jo elgesys iš karto po įvykio atvykus policijos pareigūnams, rodo, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jo veiką sunkinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagrįstai.

Dėl bausmės individualizavimo

Perkvalifikavus KAL1 nusikalstamą veiką iš nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, iš naujo spręstinas ir bausmės klausimas. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamąjį nusižengimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). KAL1 praeityje nėra teistas, administracine tvarka baustas. Psichikos sutrikimai nestebimi, negydytas, psichologo nekonsultuotas. Yra dirbantis, gyvena santuokoje. Teismas pagrįstai įvykdytą nusikalstamą veiką laikė ciniška ir įžūlia, o jos įvykdymas KAL1 charakterizuoja kaip asmenį negebantį pasirinkti racionalių problemų sprendimo būdų. Pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, priežastį, intensyvumą, laiką (naktį), sukeltus potyrius nukentėjusiesiems, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija, todėl jų nekartoja. Aptartų duomenų pagrindu teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti KAL1 paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 vienerių metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, ir skiriant įpareigojimus bei draudimus. Apygardos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės rūšis yra teisinga ir pagrįsta, ji kartu su paskirtais įpareigojimais ir draudimais padės įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau įvertinus tai, kad nusikalstama veika perkvalifikuojama iš nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą, laisvės apribojimo bausmės dydis mažintinas iki 6 mėnesių.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo NKA2 naudai priteistu 1 223,38 Eur turtinės žalos dydžiu. Neginčijamos išlaidos dėl sudaužyto lango stiklo paketo. Nurodoma, kad buvo fiksuota tik viena pažeista namo klinkerio plytelė, tuo tarpu prie civilinio ieškinio pateiktoje PVM (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo demontuojamos „pažeistos klinkerio plytelės“, nors jų skaičius PVM SF nėra nurodytas, nėra aišku, kuo grindžiamas būtinumas demontuoti keletą (nėra aišku kiek) klinkerio plytelių, jeigu pažeidimas fiksuotas tik vienoje iš jų, pateikta PVM (duomenys neskelbtini) neaiški, neišsami, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ji yra pagrįsta ir visa nurodyta suma turėtų būti priteistina.

Teisėjų kolegija įvertinusi minimą 2025 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog šioje sąskaitoje faktūroje aprašyti atlikti darbai tvarkant apgadinto namo sieną yra susiję su KAL1 padaryta nusikalstama veika. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodomi atlikti darbai (pažeistų klinkerio plytelių demontavimo darbai, klijavimo darbai, plytelių bei siūlių rievėjimo darbai ir kt.) nurodomi daugiskaita, tačiau 4 langelyje yra aiškiai nurodytas kiekis, tai yra – 1 vnt., kuris patvirtina, kad demontuota, pjauta ir klijuota buvo viena plytelė. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti statybos darbų sąmata (1 t., b. l. 148). Įvertinus aptartus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad turtinė žala nustatyta pagal atkūrimo (atstatymo) sąnaudas (kaštus) ir priteista teisingai, jos buvimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai duomenys (1 t., b. l. 156-161). Taip pat priteistas atlyginimas už įsigytus vaistus.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiesiems priteista neturtine žala. Nurodoma, kad teismas nemotyvavo ir nepagrindė šio sprendimo, jie konfliktuoja daugiau nei 10 metų. Konfliktinė situacija ir teisminiai procesai šalims yra ne naujiena, todėl teismo vertinimas, kad neigiamos pasekmės nukentėjusiesiems kilo dėl to, jog prasidėjo teisminiai procesai – nepagrįstas.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusieji NKA2 ir NKA1 dėl neteisėtų KAL1 veiksmų patyrė stresą ir šoką. Įvertino teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo NKA2 paaiškinimus, kad jį sukrėtė įvykis, labai išgąsdino, nes viskas vyko naktį, po to jis net vartojo medikamentus, jautė nesaugumo jausmą. Nukentėjusiosios NKA1 paaiškinimus, jog dėl įvykio jautė didelį išgąstį ir stresą, kuris truko ilgą laiką, net ir parodymų davimo metu nurodė nesijaučianti saugi, naktį bijo viena miegoti namuose, pabunda nuo bet kokio garso. Taip pat bijo ir būti savo kieme, nes bijo kaimyno, kuris be kita ko nukentėjusiųjų dėl savo neteisėto elgesio, net ir neatsiprašė. Teismas sprendė, jog nors KAL1 neteisėti veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiųjų turto sugadinimą, tačiau, tai nebejotinai sukėlė nukentėjusiesiems išskirtine baimę, nes nusikalstama veika buvo įvykdyta nakties metu, nukentėjusieji buvo prikelti nuo garso, kurį skleidė į jų namą mėtomi akmenys. Tamsus paros metas ir nuteistojo veiksmų intensyvumas, sukėlė nukentėjusiesiems nemalonius potyrius ir jausmus, nesaugumo jausmą, kai kėsinamasi į jų gyvenamąjį būstą, kur asmenys turėtų jaustis išskirtinai saugūs. Patirtas šokas, dėl įvykio, pirmosios instancijos teismo vertinimu sukėlė ilgalaikį nesaugumo, netikrumo jausmą dėl gyvenamosios vietos apsaugos, juo labiau, kad jie kaimynai ir saugi kaimynystė yra viena iš asmenų siekiamybių, norint užsitikrinti ramų ir komfortišką gyvenimą. Be to, teismas įvertino ir tai, kad dėl KAL1 veiksmų nukentėjusieji patyrė ir nemalonius išgyvenimus, tvarkant namo fasadą, kas reikalavo papildomo rūpesčio ir susitelkimo. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes sprendė, jog nukentėjusieji, dėl neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus.

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą tenkinti civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti nukentėjusiesiems po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl KAL1 . nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė išgąstį, nesaugumą, stresą, pateikti duomenys patvirtina, kad pirko vaistus. Jų patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo tarpu skundo argumentai, kad tarp šalių jau 10 metų vyksta konfliktai ir teisminiai ginčai šalims yra ne naujiena, nepaneigia būtent dėl 2025 m. sausio 26 d. naktį užfiksuoto įvykio patirtų išgyvenimų.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems yra teisingi ir pagrįsti, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, bei neprieštarauja teismų praktikai. Todėl neturtinės žalos dydis pripažįstamas teisingu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiesiems, teigiama, kad dėl nukentėjusiojo patirtų teisinių išlaidų nebuvo pateikta jokia tokias išlaidas pagrindžianti detalizacija, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme NKA1 nebuvo atstovaujama advokato D. Mecelicos, civilinį ieškinį surašė ir pasirašė taip pat ne advokatas, o patys nukentėjusieji, nebuvo pateikti atstovavimą patvirtinantys įrodymai, todėl išlaidos, susijusios su NKA1 atstovavimu viso proceso metu, yra nepagrįstos. Analogiškai nepagrįstos ir advokato išlaidos, susijusios su NKA2 atstovavimu, nebuvo pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje yra duomenys, kad nukentėjusį nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios atstovavo advokatas Dalius Mecelica, pateiktas orderis (1 t., b. l. 99-100; 103-107), kaip matyti byloje yra ikiteisminio tyrimo metu pareikštas abiejų nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, vėliau ir patikslintas civilinis ieškinys, pridėti žalą pagrindžiantys dokumentai. Pirminis civilinis ieškinys pasirašytas nukentėjusiųjų, patikslintas civilinis ieškinys pasirašytas ir nukentėjusiųjų, ir jų atstovo advokato Daliaus Mecelicos (1 t., b. l. 143-147; 152-155). Advokatas dalyvavo ir kituose su ikiteisminio tyrimo užbaigimu susijusiuose veiksmuose (2 t., 67-68; 69-70). Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu Dalius Mecelica atstovavo abu nukentėjusiuosius, pateikti orderiai (2 t., b. l. 108; 109), teikė patikslintą civilinį ieškinį. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiųjų atstovas advokatas Dalius Mecelica nukentėjusiesiems teikė ne tik profesionalią teisinę pagalbą, tačiau padėjo parengti ir civilinį bei patikslintą civilinį ieškinį, padėjo surinkti juos pagrindžiančius dokumentus ir atstovaudamas nukentėjusiuosius viso proceso metu buvo aktyvus, įsitraukiantis į procesą, savo pareigas vykdė ne tik formaliai dalyvaudamas, tačiau ir aktyviais veiksmais. Todėl pagrįstai nusprendė priteisti nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (nukentėjusiajai NKA1 1 000 Eur, NKA2 2 000 Eur). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra pateikti duomenys, detalizuojantys išlaidas, taip pat kvitai patvirtinantys, kad nukentėjęs NKA2 sumokėjo už advokato pagalbą 2 000 Eur, o nukentėjusioji NKA1 1 000 Eur (3 t., b. l. 31-32; 33; 34; 35). Todėl pirmosios instancijos teismas priteisdamas teisinės pagalbos išlaidas nukentėjusiesiems vertinimo klaidų nepadarė.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Dalius Mecelica Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, kuriame taip pat detalizuojamos suteiktos paslaugos (atsiliepimo parengimas, pasirengimas posėdžiui, dalyvavimas posėdyje) ir banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad advokatui nukentėjusysis NKA2 pervedė 1 800 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nors nuteistojo ir gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų klausimų gausą ir pateiktą atsiliepimą į juos, nukentėjusiojo patirtas išlaidas, teisėjų kolegija vertina kaip protingas, proporcingas advokato suteiktai teisiniai pagalbai ir jas priteisia iš nuteistojo KAL1 pilna apimtimi. KAL1 turtinė padėtis (yra dirbantis) nesuteikia pagrindo šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo KAL1 ir jo gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą KAL1 buvo pripažintas kaltu, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir KAL1 paskirtą bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per pusę metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti bendrauti su nukentėjusiaisiais NKA2 ir NKA1 ir lankytis nukentėjusiųjų gyvenamoje vietoje.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 8 d. nuosprendžio nekeisti.

Priteisti iš nuteistojo KAL1 nukentėjusiajam NKA2 1 800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų, sudariusių dėl atstovo advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Indrė AverkienėVaida BaumilėDaina Dyburienė