Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

SSVA 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 216, kuriuo, be kita ko, panaikino pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą. Sprendimas buvo paskelbtas viešai kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Bendrovės 2021 m. liepos 14 d. prašymą ir sustabdė minėto sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis sprendimas byloje. Tačiau atsakovas nevykdė šios nutarties, o žymą apie taikytą poveikio priemonę registre pašalino tik 2021 m. rugpjūčio 3 d., nors bendrovė dar 2021 m. liepos 30 d. reikalavo tai padaryti nedelsiant, pabrėždama, kad dėl žymos registre negali užsiimti ūkine veikla. Galiausiai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo skundą patenkino – sprendimo dalį, kuria panaikintas atestatas, panaikino kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 7 d. šį sprendimą paliko nepakeistą.

SSVA sprendimas nuo pat jo priėmimo buvo neteisėtas, o teismo sprendimo retroaktyvumas reiškia, jog situacija turėjo būti laikoma tokia, kokia buvo iki neteisėto sprendimo priėmimo. Todėl laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d., kai sprendimo galiojimas nebuvo sustabdytas registre, Bendrovė patyrė nuostolių – negalėjo vykdyti veiklos, buvo šalinama iš viešųjų pirkimų, buvo nutrauktos jau sudarytos sutartys. Teismo nutartys dėl reikalavimo užtikrinimo turi būti vykdomos skubiai, o jų nevykdymas neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo. Valstybė atsako už neteisėtus viešosios valdžios institucijų veiksmus nepriklausomai nuo kaltės, ir šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos šiai atsakomybei atsirasti.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 38 871,68 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 829,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (dabar – VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“) 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 216, kuriuo, be kita ko, nusprendė panaikinti statinio projekto ekspertizės rangovės ir statinio ekspertizės rangovės pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovė 2021 m. liepos 30 d. SSVA pateikė reikalavimą pašalinti iš Statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro, kuriuo pareikalavo nedelsiant išbraukti iš registro duomenis apie tai, kad sprendimu pareiškėjui buvo paskirta poveikio priemonė – panaikintas pareiškėjos kvalifikacijos atestato galiojimas. Pareiškėjas pabrėžė, kad žymai apie minėtą nuobaudą esant pareiškėjas neturi galimybės vykdyti savo veiklos ir kasdien patiria didelius nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino SSVA 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas pareiškėjos kvalifikacijos atestato galiojimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė SSVA apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK; 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.249 str. 1, 6 d.) nuostatomis ir šias nuostatas aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas pažymėjo, kad žalos padarymo faktas yra nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu, kuriuo nurodyta, jog SSVA neteisėtai atsisakė atlikti jai įstatymu pavestas funkcijas. Neteisėtas neveikimas turėjo esminę reikšmę pareiškėjo galimybėms vykdyti ūkinę veiklą, kadangi pareiškėjas negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti savo verslo planų, negavo planuotų užsakymų ir buvo priverstas nutraukti dalį savo veiklos. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad iki SSVA neteisėtų veiksmų Bendrovė stabiliai ir tęstinai vykdė komercinę veiklą, buvo sudariusi ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su verslo partneriais, gaudavo pajamas.

Teismas nustatė, kad dėl SSVA neveikimo Bendrovė neturėjo objektyvios galimybės sudaryti naujų sutarčių, užtikrinti esamų įsipareigojimų vykdymo ar tęsti verslo santykių su ilgalaikiais klientais. Šis neteisėtas neveikimas paralyžiavo pareiškėjo ūkinę veiklą ir lėmė situaciją, kai nebuvo gauta pajamų už konkrečias, įprastą bendrovės komercinę veiklą sudarančias paslaugas. Toks pajamų praradimas nėra hipotetinis ar grindžiamas abstrakčiomis prielaidomis – priešingai, bylos duomenys pagrindžia, kad Bendrovė veikla buvo pelninga, o sutrikus galimybei ją tęsti, bendrovė patyrė realų, apskaičiuojamą finansinį praradimą. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp SSVA neteisėtų veiksmų – pareigų nevykdymo – ir Bendrovės patirtos žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis. Atsakovo neteisėtas neveikimas eliminavo galimybę pareiškėjui gauti planuotas pajamas, todėl teismas konstatavo visiško žalos atlyginimo principo taikymo pagrindą, o prašomi priteisti nuostoliai turi būti laikomi realia, teisės normų bei teismų praktikos reikalavimus atitinkančia, pinigine žalos išraiška.

Teismas nurodė, kad Bendrovė pateikė išsamius duomenis apie realiai prarastas galimybes gauti pajamas iš konkrečių verslo sandorių, kuriuos būtų sudariusi. Bendrovė pateikė detalius skaičiavimus, kurie atspindi dėl neveikimo neįvykdytų komercinių veiklų apimtį, numatytą darbų kiekį bei įprastus veiklos įkainius, taikytus analogiškiems sandoriams iki ginčijamo laikotarpio. Šie duomenys yra konkretūs, paremti dokumentais ir grindžiami tiek faktiniais ankstesnės veiklos rezultatais, tiek apskaitos duomenimis. Pareiškėjas pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, įrodančius finansinius srautus, įprastus veiklos įkainius, klientų užsakymų apimtis bei šių užsakymų reguliarumą iki minėto neteisėto neveikimo pradžios. Be to, buvo pateikti mokėjimo nurodymai bei išrašai, patvirtinantys faktines pajamas, gautas iš tų pačių ar panašaus pobūdžio užsakovų už analogiškas paslaugas ankstesniais laikotarpiais. Teismas sprendė, kad Bendrovė ne tik nurodė tikėtiną žalos dydį, bet ir pagrindė, jog žala buvo reali, o ne teorinė ar spekuliatyvi.

Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat pateikta nepriklausomo eksperto Konsultacinė išvada, kurioje atlikta išsami Bendrovės finansinės padėties ir negautų pajamų analizė. Eksperto vertinimas buvo paremtas tiek apskaitiniais dokumentais, tiek objektyviais ekonominiais skaičiavimais, įprastais paslaugų įkainiais, realiai egzistavusiais užsakymais, tiek bendrovei įprastais veiklos modeliais. Konsultacinėje išvadoje buvo padaryta išvada, jog Bendrovės nurodyta 22 116 Eur suma, kaip negautų pajamų dydis, yra „labai tikėtina“. Tai, teismo vertinimu, atitinka civilinio proceso standartą – pakankamą tikimumo laipsnį, kurio reikalaujama siekiant priteisti žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad Bendrovės patirta žala – 22 116 Eur negautos pajamos – yra reali, tiesioginė ir tiesiogiai susijusi su SSVA neteisėtu neveikimu. Todėl žalos faktas šiuo atveju yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais.

Dėl priežastinio ryšio teismas nurodė, kad priežastinis ryšys civilinėse bylose vertinamas remiantis sąlygos (conditio sine qua non) testu – t. y. vertinama, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad SSVA neveikimas pasireiškė neteisėtu atsisakymu atlikti pareigas, dėl ko buvo apribota Bendrovės galimybė vykdyti teisėtą ūkinę veiklą. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas nebegalėjo sudaryti sutarčių ir tęsti bendradarbiavimo su šešiais verslo subjektais, kurie iki tol buvo nuolatiniai klientai. Tačiau dėl to, kad pareiškėja negavo reikalingų dokumentų ar veiklos tęsimą leidžiančių administracinių sprendimų iš SSVA, šie verslo ryšiai nutrūko ar nebuvo pratęsti. Teismas nustatė ir tai, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtų negautų pajamų pasireiškia tiesiogiai – dėl to, kad SSVA neteisėtai apribojo galimybę Bendrovei vykdyti įprastą veiklą, klientai atsisakė planuotų užsakymų arba jų nebeatnaujino, o pareiškėjas negalėjo pasiūlyti ar įvykdyti paslaugų, kurias įprastai teikdavo iki tol. Šį ryšį teismas pripažino tiesioginiu priežastiniu ryšiu, kadangi žala (negautos pajamos) kilo ne per tarpines ar savarankiškas trečiųjų asmenų veiklas, o kaip tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja visas būtinas pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio egzistavimą tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos, pasireiškiančios negautų pajamų forma.

Teismas pažymėjo, kad žala pareiškėjui turi būti atlyginama kaip juridiniam asmeniui. Neteisėti SSVA veiksmai lėmė negautas pajamas, kurias būtų gavusi Bendrovė, o ne atskiri jos darbuotojai ar vadovai, kadangi tik įmonė yra sutarčių šalis ir ūkio subjektas, generuojantis pajamas. Šias aplinkybes patvirtina ir Konsultacinė išvada. Kadangi ūkinę veiklą vykdo juridinis asmuo, o ne atskiri jame dirbantys fiziniai asmenys, žalą, pasireiškiančią per negautas bendrovės pajamas, patiria pati įmonė kaip savarankiškas civilinių teisių ir pareigų subjektas. Kai įmonės veikla yra apribojama ar faktiškai sustabdoma dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, tai tiesiogiai paveikia įmonės finansinius srautus – sumažėja pajamos, negaunamas pelnas, mažėja galimybės atsiskaityti su tiekėjais, mokėti mokesčius, o taip pat tinkamai vykdyti darbo santykius, įskaitant atlyginimų išmokėjimą darbuotojams. Nors byloje nustatyta, kad dėl sumažėjusių įmonės pajamų buvo neišvengiamai paveiktas ir darbuotojų – tokių kaip direktoriaus ar buhalterės – darbo užmokestis (jie buvo sumažinti ar neišmokėti pilna apimtimi), šis faktas nekeičia teisinės žalos subjektinės priklausomybės. Pagal darbo teisės normas darbuotojai atlyginimą gauna ne kaip nepriklausomi ekonominės veiklos subjektai, o kaip darbo santykiuose esantys asmenys, kurių teisiniai ir ekonominiai ryšiai yra su darbdaviu – šiuo atveju su pareiškėja. Todėl bet kokie finansiniai nuostoliai, kuriuos darbuotojai patiria dėl sumažėjusių įmonės pajamų, pirmiausia laikytini pačios įmonės, o ne darbuotojų, patirta žala.

Teismo vertinimu, Bendrovės darbuotojų patirti atlyginimų sumažinimai yra tik antrinis, netiesioginis Bendrovės patirtos žalos padarinys, kuris neturi savarankiško statuso kaip atskiras reikalavimas žalos atlyginimo prasme. Sumažėję atlyginimai įrodo ir pagrindžia pačios įmonės patirtą žalą. Todėl žalos atlyginimo mechanizmas nėra taikomas individualiai kiekvienam darbuotojui, kuriam galimai sumažėjo pajamos – žala vertinama bendrai. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, esminis veiksnys yra identifikuoti subjektą, kurio turtinė padėtis realiai pablogėjo dėl neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju tai yra Bendrovė. Tai, kad dalis žalos iš dalies pasireiškė per sumažėjusius išmokėjimus darbuotojams, nekeičia fakto, kad įmonė yra tiesioginis žalą patyręs subjektas. Be to, kaip ūkio subjektas, įmonė turi teisę savo nuožiūra paskirstyti vidinius finansinius resursus, todėl reikalavimas atlyginti visą patirtą žalą nepriklauso nuo to, kaip ji vėliau bus panaudota – atlyginimams, paslaugų apmokėjimui ar kitiems poreikiams.

Teismas pažymėjo, kad nors Konsultacinė išvada formaliai nelaikytina teismo ekspertize, ji turi reikšmingą įrodomąją galią. Ši išvada buvo parengta kompetentingos ir kvalifikuotos institucijos, turinčios atitinkamų žinių bei patirties vertinant specifinius ekonominius ir finansinius klausimus, ji grindžiama objektyviais duomenimis, o pateiktos išvados yra pagrįstos ir logiškai išvestos iš turimų faktinių aplinkybių. Be to, Konsultacinės išvados turinys neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Todėl teismas sprendė, kad ši išvada yra ne tik savarankiškas įrodymas, bet ir dera su bendra įrodymų visuma, patvirtinančia pareiškėjo poziciją dėl patirtos žalos apimties.

Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų kelti abejonių dėl Konsultacinėje išvadoje pateiktų duomenų patikimumo ar taikytų skaičiavimo metodų teisingumo. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad Konsultacinėje išvadoje nurodyti dydžiai būtų akivaizdžiai klaidingi, nelogiški ar neatitiktų realios ūkinės situacijos. Todėl teismas nurodė, kad Konsultacinė išvada turi būti vertinama kaip pakankamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti 38 871,68 Eur dydžio žala yra pagrįsta tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu. Konsultacinės išvados turinys patvirtina, kad laikotarpiu, kai Bendrovė dėl SSVA neveikimo negalėjo vykdyti veiklos, negautos pajamos sudaro 149 225 Eur be PVM. Įvertinus fiksuotas sąnaudas, teismo vertinimu, pagrįstai apskaičiuota, kad dėl apribotos veiklos pareiškėjas negavo 22 116 Eur grynojo pelno. Ši suma laikytina tiesiogine turtine žala, kurią lėmė neteisėtas viešojo administravimo subjekto neveikimas.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą papildomai priteisti 16 755,68 Eur negauto darbo užmokesčio, teismas nurodė, kad ši suma yra išvestinė iš nurodytų negautų pajamų ir pelno, kadangi darbuotojų – direktoriaus ir buhalterės – darbo užmokestis yra susietas su įmonės finansiniais rezultatais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus pareiškėjo dokumentus, nurodė, kad bendra darbuotojų negauto darbo užmokesčio suma sudaro 16 755,68 Eur. Šią sumą patvirtina Bendrovė faktiškai galiojanti ir dokumentais patvirtinta darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, bei objektyvūs veiklos rodikliais, kurie būtų buvę pasiekti normaliomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad bendra prašoma priteisti žalos suma – 38 871,68 Eur – atitinka civilinės atsakomybės principus, yra aiškiai paskaičiuota, pagrįsta finansiniais dokumentais bei Konsultacine išvada. Ši žala kyla tiesiogiai iš neteisėtų atsakovo veiksmų ir proporcingai atspindi realų ekonominį praradimą, kurį patyrė pareiškėjas dėl priverstinio veiklos apribojimo. Todėl teismas sprendė, kad visa prašoma priteisti žalos suma – tiek negautos pajamos (22 116 Eur), tiek su jomis susijęs negautas darbo užmokestis (16 755,68 Eur) – yra pagrįsta, todėl turi būti priteista. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 10 829,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas padarius esminius procesinius pažeidimus. Teismas nepasisakė dėl SSVA procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų. SSVA susidarė įspūdis, kad teisėjų kolegijos pirmininkė buvo šališka, „nusistačiusi“ prieš SSVA, šalims nebuvo sudarytos vienos sąlygos rungtis, nes pareiškėjui buvo sudaromos visos sąlygos rinkti įrodymus, kurie turėjo būti pateikti dar su pirminiu skundu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu pareiškėjas reiškia reikalavimus už du fizinius asmenis, kurie gali patys ginti tariamai pažeistas teises. Byloje nebuvo nustatyta (neišklausyta) Bendrovės buhalterės pozicija ar ji reikalauja to, kaip nurodoma, negauto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti reikalavimą dėl direktoriaus bei direktoriaus pavaduotojos-buhalterės tariamai negautų pajamų priteisimo. Teismo motyvai dėl šių pajamų priteisimo yra nenuoseklūs, nepagrįsti, prieštarauja logikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Darbuotojams mokamas darbo užmokestis, priedai yra laikomi Bendrovės išlaidomis, o ne pajamomis, įmonė yra teisinė fikcija, todėl ji sau negali mokėti ir nemoka jokio darbo užmokesčio, įmonės negautas grynasis pelnas ir darbuotojų darbo užmokestis nėra tapatūs dalykai. Taip pat Bendrovės pateikti jos darbuotojų (minėtų fizinių asmenų) negauto darbo užmokesčio paskaičiavimai nėra pagrįsti ir teisingi bei stokojo būtinų duomenų. Byloje net nebuvo pateiktos Bendrovės direktoriaus ir buhalterės darbo sutartys. Be to, 2021 m. balandžio 28 d. Bendrovės įsakymas, kuriuo grindžiamas buhalterės reikalavimas, yra be jokio įsakymo registracijos numerio ir jos parašo.

Teismas sprendimą grindė abstraktaus, bendro pobūdžio motyvais, pavyzdžiui, teismas nekonkretizavo, kokias įstatymu pavestas funkcijas atsakovas neteisėtai atsisakė atlikti. Nei teismas, nei pareiškėjas nenurodė konkrečių verslo sandorių, nenurodytos negautų pajamų sumos. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas taip pat negalėjo atsakyti į ginčui aktualius klausimus, be kita ko, nurodyti, koks konkretus bei tikslus, o ne hipotetinis negautas grynasis pelnas buvo pagal pareiškėjo į bylą pateiktas aštuonias sutartis.

Konsultacinė išvada nepagrindė patikslintu skundu reikalautos priteisti 38 871,68 Eur (taip pat 22 116 Eur) tariamos žalos sumos, tačiau teismas ja besąlygiškai rėmėsi bei nenurodė jokių motyvų, kurie paneigtų atsakovo Konsultacinės išvados nepagrįstumo argumentus. Konsultacinę išvadą rengusiam asmeniui nebuvo nurodyta paskaičiuoti Bendrovės direktoriaus bei buhalterės negautą darbo užmokestį, priedus, tantjemas. Konsultacinė išvada nesusijusi su minėtų fizinių asmenų tariamai negautų pajamų paskaičiavimu, taip pat ji parengta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos sprendžiant ginčus dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atlyginimo apskaičiavimo. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Konsultacinėje išvadoje paskaičiuotas tariamai negautas grynasis pelnas yra hipotetinis. Taip pat joje netiesioginiai nuostoliai nėra pagrįsti realiomis pajamomis, negautų pajamų skaičiavimas paremtas ne byloje surinktais įrodymais, kadangi negautų pajamų skaičiavimui naudotų duomenų už ginčo laikotarpį byloje nėra. Prie konsultacinės išvados pridėti priedai akivaizdžiai nesusiję su Bendrovės finansine veikla. Be to, konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad Bendrovė negali nurodyti realią pajamų gavimo tikimybę patvirtinančių įrodymų, t. y. visų užsakymų, kurių pagrindu galima būtų apskaičiuoti negautas pajamas už kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo laikotarpį. Konsultacinė išvada savaime negali pakeisti kasacinio teismo suformuotų negauto grynojo pelno nustatymo principų (pagrindinių taisyklių), todėl pirmosios instancijos teismas, pirmiausia, privalėjo tirti bei vertinti, ar Konsultacinėje išvados turinys atitinka kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo bei aiškinimo praktiką dėl negauto grynojo pelno apskaičiavimo. Be to, teismas nepasisakė dėl argumento, kad konsultacinę išvadą rengusio asmens nešališkumas kelia pagrįstų abejonių, nes konsultacinėje išvadoje palankiai pateikiami vieni pareiškėjo finansiniai duomenys, o kiti nutylimi. Konsultacinės išvados skyriuje „III Išvada“ nurodytos išvados prieštarauja jos turiniui.

Žemesnės instancijos teismas

Nepaisant to, SSVA pasisako dėl pareiškėjo teiginių, kad jis ginčo laikotarpiu negavo pajamų, nes atsakovas pažeidė ar nevykdė teismo nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nemotyvavom dėl kokių priežasčių nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisės taikymo bei aiškinimo praktika, jog neteisėtus veiksmus galima konstatuoti tik tada, kai elgtasi nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, tokiu būdu pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta, kad priimant atsakovo atstovo sprendimą SSVA būtų nevykdžiusi jai teisės aktais priskirtų funkcijų, kad jas vykdė nepateisinamai aplaidžiai, kad elgėsi paviršutiniškai, ar kad būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismai konstatavo paties pareiškėjo padarytų bei SSVA nustatytų pažeidimų buvo faktą. Tik 2023 m. liepos 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1173-624/2023 buvo suformuota „šiurkštaus pažeidimo“ taikymo bei aiškinimo praktika, kurios anksčiau nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad SSVA nevykdė savo funkcijų ir (ar) veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžia ir rūpestingai. Ginčui aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje aiškiai konstatuota, kad pats pareiškėjas buvo padaręs pažeidimus ir šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia. Tokiu būdu, pirmine šios situacijos priežastimi yra paties pareiškėjo padaryti pažeidimai (neteisėti veiksmai), o ne SSVA sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas aiškiai nurodė, kad apeliantės 2021 m. birželio 14 d. sprendimas kuriuo, be kita ko, buvo panaikintas Bendrov4s kvalifikacijos atestato galiojimas, buvo pripažintas neteisėtu. Būtent dėl priimto neteisėto sprendimo ir buvo sutrikdyta Bendrov4 veikla, nes SSVA, iškart viešai kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre patalpino informaciją apie panaikintą kvalifikacijos atestato galiojimą ir nepaisant pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, Apeliantė minėtos informacijos iš kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro laiku nepašalino.

Žemesnės instancijos teismas

SSVA nereiškė nušalinimo teismui, nors bylą nagrinėjanti pirmosios instancijos teismo teisėja informavo apie tokią teisę. Todėl teiginiai apie teismo neobjektyvumą, „dokumentų neskaitymą“ yra ne tik nepagrįsti ir turi piktnaudžiavimo teise požymių, siekiant klaidingi apeliacinės instancijos teismą ir sudaryti neteisingą įspūdį apie bylą nagrinėjusį teismą.

SSVA siekia diskredituoti teismo sprendimą subjektyviais, emociniais ir formaliais samprotavimais, nors bylos nagrinėjimo metu aktyviai nesinaudojo savo teise teikti įrodymus ar ginčyti Bendrovės į bylą pateiktus įrodymus.

Argumentai, kuriais abejojama Konsultacinės išvados reikšme bei jos turiniu, yra nepagrįsti ir suponuoja neteisingą įrodymų vertinimo taisyklių taikymą. Konsultacinė išvada buvo pateikta teismui ne kaip ekspertizės aktas, bet kaip specialiųjų žinių turinčio specialisto pateikta analizė, padedanti pagrįsti reikalaujamos žalos dydį ekonominiu aspektu. Tokios išvados administraciniame procese gali būti laikomos tinkamu įrodymu, jeigu jos yra pagrįstos, motyvuotos ir susijusios su byla – o šiuo atveju visos šios sąlygos buvo įgyvendintos.

Priešingai nei teigia SSVA, teismas Konsultacinę išvadą vertino ne „besąlygiškai“, o analizavo ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – Bendrovės pateiktais dokumentais apie nesudarytas sutartis, pranešimus dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, įprastą veiklos pelningumą ir kt. Konsultacinėje išvadoje pateikti konkretūs skaičiavimai, grindžiami realiais dokumentais ir byloje esančiais dokumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išsamiai ir pagrįstai atsakė į pasikartojančius SSVA teiginius dėl Bendrovės darbuotojų. Bendrovė, pritardama teismo sprendimo argumentams, papildomai pažymi, kad SSVA minimi darbo užmokesčio komponentai nėra fizinių asmenų savarankiški reikalavimai, o juridinio asmens patirti finansiniai nuostoliai, kurie pasireiškė per neišmokėtą ar sumažintą darbo užmokesčio priedą, tiesiogiai priklausomą nuo gaunamų pajamų. Tai, kad konkretūs nuostoliai išreikšti per Bendrovės vadovo ir buhalterės darbo užmokesčio priedus, priklausančius nuo gaunamų pajamų, nekeičia žalos kvalifikacijos. Sprendžiant dėl šių sumų priteisimo nėra būtina, kad direktorius ar buhalterė būtų pareiškę atskirus savarankiškus reikalavimus ar įtraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis su savarankiškais reikalavimais, kadangi jų darbo užmokesčio struktūra yra pagrįsta buhalteriniais duomenimis ir yra pareiškėjo negautų pajamų pasekmė.

SSVA siekis atriboti darbo užmokesčio priedo, kaip turtinės žalos komponentą nuo juridinio asmens finansinių nuostolių, prieštarauja išaiškinimui, kad neišmokėtas darbo užmokesčio priedas, ypatingai, skaičiuojamas nuo negautų pajamų, yra juridinio asmens nuostoliai, kurie, nors išmokami darbuotojams (fiziniams asmenims), tačiau faktiškai mokami juridinio asmens. Esant verslo santykiams tarp kelių juridinių asmenų (kontrahentų), kai darbo užmokestis nėra mokamas dėl kito kontrahento vėlavimo atsiskaityti, darbuotojai reikalavimus reiškia ne kontrahentui, kuris neatsiskaitė, o savo darbdaviui.