- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- eAN2-320-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00012-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Nukentėjusysis
- Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine tvarka, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
APA1 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį 245 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose neteisėtai iškirto ir pavogė 2 vnt. beržų. Tuo savo veiksmais APA1 padarė Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir VMU) 146,38 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsniu, APA1 įpareigotas per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti VMU 146,38 Eur turtinė žalą.
Šalies argumentai
Nubaustas asmuo APA1 pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartimi APA1 skundas netenkintas, o nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad APA1 nurodyta įvykio versija, jog savo automobilyje vežė vėjovartas iš žemės ūkio paskirties sklypo, kuriame auga savaime išaugę medžiai (beržai) bei kiti menkaverčiai medžiai ir krūmai, priklausančio LUD1, yra jo pasirinkta gynybinė versija, kurios ne tik nebuvo objektyvios galimybės patikrinti pareigūnų įvykio metu dėl paties šio asmens nebendradarbiavimo, bet ir jos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Priešingai nei nurodo APA1, byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad beržai nupjauti ne pareiškėjo nurodytoje vietoje, o valstybiniame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose. Šių įrodymų pakanka pagrįsti APA1 kaltę dėl Nutarimu jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, nes visi bylos įrodymai sutampa tarpusavyje ir sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę. Tuo tarpu šio asmens keliamos abejonės dėl atskirų įrodymų galimų trūkumų, juos vertinant atsietai vienas nuo kito, nesudaro reikiamo pagrindo abejoti APA1 kalte ir Nutarimo pagrįstumu.
Šalies argumentai
Skunde aukštesnės instancijos teismui APA1 prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 108 straipsnį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skunde nurodo, kad vėjo išverstas beržas buvo tvarkomas žemės ūkio paskirties sklype, kuriame auga savaime išaugę medžiai (beržai) bei kiti menkaverčiai medžiai ir krūmai, priklausančiam LUD1. Į transporto priemonės bagažinę buvo pakrautas vienas vėjo išversto beržo kamienas, supjautas dalimis, ir to paties beržo šakos. Visi medienos įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ir pridėti prie administracinio nusižengimo bylos. Kirtimo vieta patikrinimo metu nebuvo įvardyta siekiant nepažeisti žemės ūkio paskirties sklypu besinaudojančio trečiojo asmens teisių.
Transporto priemonę sustabdęs VMU darbuotojas neprisistatė, nepateikė tarnybinio pažymėjimo, nenurodė savo įgaliojimų ir stabdymo teisinio pagrindo, dėl to kilo objektyvios ir pagristos abejonės dėl jo statuso bei teisės atlikti tokius veiksmus. Dėl to buvo laukiama atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, apeliantas jiems siūlė nuvykti į žemės ūkio paskirties sklypą, kur buvo pjautos malkos, bet policijos pareigūnai atlikinėjo kitus veiksmus. Dėl to byloje pateikti duomenys neįrodo, jog malkos buvo vežamos ne iš žemės ūkio paskirties sklypo, kuris priklauso LUD1.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nors Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartyje (nutarties 4. punktas) nurodyta, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės ūkio paskirties žemės sklype tarnybos negali vykdyti patikrinimų, tačiau teismo posėdžio metu jis įvardijo, kad VMU darbuotojai neturi įgaliojimų žemės ūkio paskirties žemėje tikrinti, kokie medžiai ten pjaunami, jie savo funkcijas gali vykdyti tik miško ūkio paskirties žemėje. Taip pat nurodė, kad vienam iš į jo automobilio sustabdymo vietą atvykusių policijos pareigūnų jis pasiūlė nuvykti į žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame buvo pjaunamos malkos. Sustabdymo vietoje jam nebuvo suteikta galimybė įvykio vietoje pateikti paaiškinimą ir susipažinti su pareigūnų surašytais apžiūros protokolais. Taip pat nurodė, kad nėra teisės akto, kuris įpareigotų vežiotis žemės ūkio paskirties sklypo planą, ypač kai vežamos malkos skirtos asmeniniam naudojimui ir vežamas kiekis neviršija 1 m³ apvaliosios medienos.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ričardo Kiaulakio pateikiamame atsiliepime į skundą, kaip ir priimtame nutarime, neįvardijami jokie konkretūs įrodymai, nedetalizuojamas jų turinys, neatskleidžiama jų įrodomoji reikšmė ir nepaaiškinama, kaip būtent iš surinktos medžiagos buvo padaryta išvada apie administracinio nusižengimo faktą ir APA1 kaltę. Institucijos atstovas teismo posėdyje (nutarties 6. punktas) pripažino, kad surinkti įrodymai nėra kokybiški. Be to, tyrėjas atsiliepime į skundą pateikia naujas interpretacijas dėl to, kad kelmai buvo šviežiai nupjauti ir bandyti užmaskuoti žemėmis, kurių nebuvo nei nutarime, nei tyrimo metu surinktuose duomenyse.
Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis ar apibendrintomis išvadomis, nesant konkrečių duomenų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp rastų kelmų ir pareiškėjo gabentos medienos, todėl požymių visuma, kuria remiantis APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn, laikytina spėjamojo pobūdžio vertinimu, o ne pakankamu kaltės įrodymu.
Nei priimtame nutarime, nei surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, kur buvo rasti kelmai, neaprašyti surasti pėdsakai (vėžė), nefiksuoti jų matmenys, neužfiksuotas, neišmatuotas padangų protektoriaus raštas, jo plotis, ilgis ir gylis, nenurodyti pėdsakų skiriamieji, išskirtiniai ar individualūs požymiai, neatlikti atspaudų matavimai ar žymių sulyginimai su padangų protektoriaus raštu. Taip pat, nei priimtame nutarime, nei atlikus transporto priemonės apžiūrą bei užpildant apžiūros protokolą, nei apžiūrėjus įvykio vietą, kurioje rasti kelmai ir užpildant jos apžiūros protokolą, niekur nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu, remiantis kokiais objektyviais kriterijais ir kokiais techniniais veiksmais buvo nustatyta, kad padangų protektoriaus raštas sutampa su sustabdyta transporto priemone. Esant tokiems esminiams trūkumams, teiginys apie padangų protektoriaus rašto (žymių) sutapimą neturi jokio įrodomojo pagrindo ir negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teiginys, jog „(duomenys neskelbtini) girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose kiti žmonės nesilankė ir tik pareiškėjas galėjo įvykdyti beržų vagystę“, yra subjektyvi interpretacija, kurios nebuvo nei priimtame nutarime, nei tyrimo metu surinktuose duomenyse. Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai (nutarties 8 ir 10 punktai) nepatvirtino minėtos atsiliepime išdėstytos versijos, todėl jų parodymai nepatvirtina, kad jie būtų nustatę, jog nurodytuose sklypuose nesilankė kiti asmenys arba kad tik pareiškėjas galėjo padaryti inkriminuojamą veiką.
Taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tariamą kirtimo žymių sutapimą. Jokios išskirtinės kelmų ar nupjautos medienos kirtimo žymės nebuvo fotografuotos, matuojamos, aprašytos ar kitaip užfiksuotos. Byloje nėra specialisto išvados ar kito įrodymo, leidžiančio identifikuoti, kad automobilyje buvusi mediena kilo būtent iš nurodytos kirtavietės. Be to, automobilyje rasta mediena nebuvo išmatuota, nufotografuota, individualizuota ar aprašyta. Apžiūros protokole neužfiksuoti nei jos matmenys, nei kiekis, nei kokie nors individualūs požymiai ar kirtimo ypatybės, kurios leistų ją susieti su konkrečioje vietoje rastais kelmais. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad automobilyje buvusi mediena buvo kilusi iš minimos kirtavietės.
Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovas LUD2 nurodė, kad palyginus vežtos medienos ir rastų kirstų medžių diametrus, jie sutapo - išskirtinis požymis - vienas iš medžių plyšo ir liko atplaiša. Tas matėsi ir ant kelmo ir ant vieno iš beržų bagažinėje. Liudytojas LUD3 teismo posėdžio metu (nutarties 11 punktas) nurodė, kad prie rastų kelmų vyko tik jis, LUD4 ir du policijos pareigūnai. LUD2 tarp įvykio vietoje buvusių asmenų jis nenurodė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad LUD2 pats apžiūrėjo kelmus ar atliko jų palyginimą su pareiškėjo automobilyje buvusia mediena.
Iš liudytojo LUD5 parodymų (nutarties 8 punktas) matyti, kad jis į vietą, kur buvo rasti kelmai, nevyko, nepaisant to, jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Todėl akivaizdu, kad protokole užfiksuotos aplinkybės apie tariamą įvykio vietą nėra pagrįstos jo tiesioginiu suvokimu asmeniškai atlikta įvykio vietos apžiūra. Todėl LUD5 parodymai dėl tariamos įvykio vietos ir joje nustatytų aplinkybių neturi savarankiškos įrodomosios vertės. Policijos pareigūnės LUD6 parodymai nepatvirtina jokių objektyvių duomenų, siejančių pareiškėjo automobilyje buvusią medieną su tariama kirtaviete. Nors ji nurodė, kad kolega išvyko į kirtimo vietą, o ji liko prie automobilio, liudytojas LUD5. teismo posėdyje patvirtino (nutarties 8. punktas), jog į kirtimo vietą apskritai nevyko. Vadinasi, nė vienas iš į įvykį atvykusių policijos pareigūnų nebuvo atlikęs objektyvios tariamos kirtavietės apžiūros.
Tai, kad malkos buvo vežamos anksti ryte, vakare ar savaitgaliais, taip pat negali būti laikoma įtartina aplinkybe. Darbo dienomis malkos buvo vežamos po darbo arba prieš darbą ryte, siekiant išvengti didelio karščio, o savaitgaliais - rytais. Todėl vien važiavimo laikas ar automobilio judėjimo fiksavimas negali būti vertinami kaip pareiškėjo kaltę patvirtinantys duomenys, nes tam būtini objektyvūs įrodymai, siejantys medieną su konkrečia neteisėta veika.
Liudytojo LUD4 teiginiai apie neva rastus nenutrūkstamus automobilio ratų pėdsakus, kuriais buvo sekama iki kirtavietės, nėra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad su LUD4 kartu vykęs kitas Valstybinių miškų urėdijos darbuotojas LUD3 teismo posėdžio metu (nutarties 11. punktas) nurodė, jog ratų pėdsakus pastebėjo tik maždaug už 500 metrų ir tik įsukus į miško keliuką. Tuo tarpu LUD4 teigė, kad automobilio vėžios buvo aiškiai matomos ir nepertraukiamos nuo automobilio sustabdymo vietos. Šie liudytojų parodymai tarpusavyje nesutampa. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiais konkrečiai pėdsakais buvo sekama - nėra jų fotofiksacijos, vaizdo įrašų, matavimų ar kitokio fiksavimo. Taip pat nebuvo atliktas joks ratų pėdsakų palyginimas su pareiškėjo automobilio padangų protektoriaus raštu. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik liudytojo paaiškinimai apie tariamai matytus pėdsakus negali būti laikomi patikimu įrodymu, kadangi jų egzistavimas, tęstinumas ir ryšys su pareiškėjo automobiliu objektyviai nėra patvirtinti.
Nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintas ANK 567 straipsnyje įtvirtintas visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas. Byloje nebuvo surinkti ir užfiksuoti objektyvūs duomenys, leidžiantys patikimai susieti pareiškėjo automobilyje buvusią medieną su tariama kirtaviete, nebuvo atlikta pėdsakų ir medienos identifikacija, o liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių nėra nuoseklūs. Nepaisant to, šios aplinkybės nebuvo pašalintos, o išvada dėl pareiškėjo kaltės grindžiama prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, o ne pakankama įrodymų visuma.
Teismas iš esmės neįvertino ir nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl esminių įrodymų rinkimo trūkumų, nepaaiškino, kokiais objektyviais įrodymais remiantis nustatytos ginčijamos aplinkybės ir kaip buvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai. Teismo išvada dėl įrodymų pakankamumo grindžiama ne objektyvių įrodymų analize, o byloje apklaustų asmenų teiginiais, kurie nėra patvirtinti kitais patikimais ir objektyviais duomenimis. Teismas nurodo, kad byloje nebūtina surinkti atsakomybei nustatyti būtinų įrodymų, kaltę grindė vidiniu įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisykle. Tokia pozicija nepagrįsta, nes administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai asmens kaltė įrodyta pakankamais, teisėtais ir tarpusavyje suderintais įrodymais. Vidinis įsitikinimas negali pakeisti trūkstamų įrodymų ar pateisinti neištirtų esminių aplinkybių.
Atsiliepimų į APA1 apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia.
Nagrinėjamu atveju APA1 245 Eur bauda paskirta už ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 25 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose neteisėtai iškirto ir pavogė 2 vnt. beržų, tokiais veiksmais VMU padarė 146,38 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsniu, APA1 įpareigotas per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti VMU 146,38 Eur turtinę žalą.
APA1 apeliaciniame skunde yra keliamas jo kaltės ir įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 108 straipsnį, teigdamas, kad byloje nėra pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 15 d. nutartį priėmė remdamasis tiesioginių įvykio liudytojų LUD4, LUD3, LUD5., LUD6 ir VMU atstovo LUD2 parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Byloje nėra duomenų, jog teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys būtų suinteresuoti APA1 nubaudimu, tokių aplinkybių nenurodė ir pats APA1. Liudytojų parodymus ir jais nustatytas aplinkybes patvirtina ir Institucijos pateikta administracinių nusižengimų registre esančia ROIK (duomenys neskelbtini) medžiaga, kuria buvo remtasi priimant Nutarimą: rašytiniais bylos įrodymais ir garso įrašu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga bei garso įrašas sutampa tarpusavyje ir sudaro vientisą bei nuoseklią įrodymų grandinę, kuri patvirtina APA1 kaltę dėl Nutarimu inkriminuoto jam nusižengimo padarymo.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl APA1 kaltės buvimo, teismo posėdžio metu taip pat apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, išklausė jo versiją ir apklausė liudytoją LUD7.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp rastų kelmų ir pareiškėjo gabentos medienos. Nei priimtame nutarime, nei surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, kur buvo rasti kelmai, neaprašyti surasti pėdsakai (vėžė), nefiksuoti jų matmenys, neužfiksuotas, neišmatuotas padangų protektoriaus raštas, jo plotis, ilgis ir gylis, nenurodyti pėdsakų skiriamieji, išskirtiniai ar individualūs požymiai, neatlikti atspaudų matavimai ar žymių sulyginimai su padangų protektoriaus raštu.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinių nusižengimų registre esančia ROIK (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatė, kad yra užfiksuota ir surinkta pakankamai automobilio padangų pėdsakų (fotonuotraukos 1748166810327.jpg; 12vNiRJJ.jpeg; j7GbC9ce.jpeg; L_k59U_5.jpeg). Teismo vertinimu, nors ir nėra išmatuotas padangų protektoriaus raštas, jo plotis, ilgis ir gylis, tačiau galima daryti pagrįstą išvadą, kad visose fotonuotraukose yra nurodytas tas pats automobilio protektoriaus raštas.
APA1 taip pat savo kaltę neigia tuo, jog nėra duomenų, patvirtinančių ryšį tarp rastų kelmų ir pareiškėjo gabentos medienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šį faktą patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir Miško auginimo specialisto LUD4 2025 m. gegužės 27 d. tarnybinis pranešimas dėl miško apsaugos reido, Miško apsaugos specialisto LUD2 paaiškinimas dėl medienos vagystės ir 2025 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros nuo 11:10 val. iki 11:16 val. protokolas.
APA1 pateikė papildomus įrodymus, tame tarpe ir fotolentelę, kurioje pavaizduotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vėjo išversto ir nupjauto beržo kelmo matavimo vaizdas iš viršaus (kelmo skersmuo 36 cm). Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs šią fotonuotrauką su administracinių nusižengimų registre esančia fotonuotrauka bn37QNdW.jpeg, negali padaryti išvados, kad tai tikrai tas pats medis: skiriasi medienos spalva ir tekstūra, nesulyginamas metinių rievių raštas. Be to, apeliantas teigia, kad jo vežta mediena buvo vėjo išversto beržo, tačiau pateiktos nupjauto kelmo fotonuotraukos šios aplinkybės nepatvirtina.
Apeliantas taip pat pateikė 2025 m. gegužės 1 d. LUD7 sutikimą važiuoti per jo dirbamą sklypą ir LUD1 leidimą medžius iškirsti ir išvežti. Kadangi šie dokumentai buvo pateikti po 2025 m. gegužės 25 d. nusižengimo padarymo, jie negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nustatinėjant aktualaus nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad APA1 apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų savo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs. Taigi, apeliantas pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad į jo transporto priemonės bagažinę buvo pakrautas vienas vėjo išverstas beržas, kuris buvo tvarkomas žemės ūkio paskirties sklype, priklausančiame LUD1, nepateikė. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir taikė teisę, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nepritarti jame išdėstytoms išvadoms.
Apeliaciniame skunde APA1 mini Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartyje nurodytas aplinkybes dėl VMU darbuotojų įgaliojimų ir argumentus dėl pareigos vežiotis žemės ūkio paskirties sklypo planą ir kitus dokumentus, kai vežamos malkos skirtos asmeniniam naudojimui ir vežamas kiekis neviršija 1 m³ apvaliosios medienos. Pažymėtina, jog 2026 m. sausio 6 d. Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, jog pareiškėjui nėra inkriminuotos apvaliosios medienos kirtimo, gabenimo ar kitų taisyklių nesilaikymo veikos. Taip pat minima Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. vasario 17 d. nutartis yra panaikinta Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų klausimų nepasisako.
Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Kaip paminėta aukščiau, APA1 kaltė patvirtinta įrodymais, kurių visetas neleidžia abejoti Institucijos bei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų pats pažeidėjas, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Skundo argumentai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai ir vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu yra nepagrįsti, nes apylinkės teismo nutarimas grįstas įrodymais, o ne prielaidomis kaip teigia apeliantas. Teismui nekelia abejonių, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių APA1 kaltę pagal ANK 108 straipsnį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs APA1 administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti priimtą procesinį sprendimą, remiantis tik apeliacinio skundo motyvais, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir taikė teisę, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nepritarti jame išdėstytoms išvadoms
Taip pat apygardos teismas nenustatė pagrindo keisti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir (ar) apylinkės teismo nutartį dėl netinkamai APA1 paskirtos nuobaudos (baudos) ir priteistos atlyginti žalos dydžio. Skiriant pažeidėjui 245 Eur dydžio baudą ir priteisiant 146,38 Eur turtinę žalą VMU, ANK 22, 32, 34 ir 664 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Pastebėtina, jog ir pažeidėjas jam paskirtos baudos bei iš jo priteistos turtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde neginčija.
Apibendrinant visa, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuojama, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o APA1 skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.