- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eA-2010-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04832-2025-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Trečiasis asmuo
- RSA1
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – RSA1 ), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, LKT) Atrankos komisijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą dėl atrankos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas rezultatų (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti LKT direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. P-1418 ,,Dėl RSA1 paskyrimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti atsakovą LKT iš naujo organizuoti atranką į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra ilgametis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, jo vidaus tarnybos stažas – 22 metai ir 4 mėnesiai, jis yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ėjęs įvairias atsakingas pareigas LKT. Pareiškėjas teigė, kad yra aktyvus Norvegijos Karalystės finansuojamo projekto „Lietuvos bausmių vykdymo kokybei gerinti“ dalyvis, (duomenys neskelbtini), taip pat turi papildomą kompetenciją – Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme 5.3 ir 5.10 punktuose esančios funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Dinaminio saugumo modelio taikymu, kurio parengimą jis turi kaip instruktorius (keturi pažymėjimai LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas atrankos komisijai, sudarytai LKT direktoriaus 2025 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-655 (toliau – ir Komisija) buvo pateikti). Pareiškėjas paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. įvyko pretendentų į laisvas LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas atranka (toliau – ir Atranka), kurioje dalyvavo ir pareiškėjas, o Atrankos komisija 2025 m. rugpjūčio 5 d. protokolu konstatavo, kad atranką laimėjo RSA1 .
Pareiškėjo vertinimu, Atrankoje buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių tiesioginę įtaką Komisijos sprendimui ir neleidusių objektyviai įvertinti pareiškėjo aukštos kvalifikacijos ir patirties, Komisijos sprendimas neargumentuotas, Komisijos narių vertinimai nėra paremti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 46 punktu, Komisijos nariai iš esmės rėmėsi atsakymais į savo užduotus klausimus, kiti kriterijai (pretendento profesionalumas, tarnybinės veiklos rezultatai, tinkamumas pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmė, einant tam tikras pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti), nustatyti Aprašo 46 punkte nebuvo vertinami, neaišku iš ko susidėjo vertinimas. Pareiškėjo teigimu, buvo ignoruotas jo stažas, kvalifikacija, veikla, patirtis, kompetencija, neatsižvelgta į didelį išsilavinimo ir kvalifikacijos skirtumą tarp pareiškėjo ir dalyvio, laimėjusio Atranką, nors pareiškėjo turima patirtis ir kvalifikacija buvo žymiai didesnė, Komisijos pirmininkas klaidingai pristatė pretendentus, teigdamas, kad abu jie turi vadovavimo patirties, nors realiu vadovu yra buvęs tik pareiškėjas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad iš garso įrašo girdima kaip atskiri Komisijos nariai mini, jog pareiškėjas neatsakė į to Komisijos nario klausimą ir nevertina atsakymų į kitų Komisijos narių klausimus, tuo pažeistas Aprašo 50 punktas, minėdama pareiškėjo didelę ir unikalią patirtį bausmių vykdyme, viena Komisijos narė nurodo, kad tai „kaip užsistovėjęs vanduo“ ir ji nieko nereiškia, tokiu būdu sąmoningai nesilaikyta Aprašo 46 punkto, nevertintas svarbus faktas, jog pareiškėjo išsilavinimas ((duomenys neskelbtini)) atitinka Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos standarto, patvirtinto LKT direktoriaus 2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-454 (toliau – ir Standartas), 14 punktą, o Atranką laimėjęs RSA1, įgijęs (duomenys neskelbtini) bakalauro laipsnį, formaliai atitinka pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus, tačiau kvalifikacine prasme tinkamumu akivaizdžiai nusileidžia pareiškėjui, kadangi neatitinka Standarto reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Komisija į tai neatsižvelgė, taip šiurkščiai pažeidė Aprašo 46 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1195/2010).
Pareiškėjas nesutiko su jo atitikimo pareigybės aprašymui ir Atrankos kriterijams vertinimu, nurodė, kad nėra aišku dėl kokios priežasties Atrankos protokole ar kituose dokumentuose nėra konkretaus motyvavimo kaip buvo vertinami pareiškėjo ir kitų kandidatų kvalifikacija, patirtis ir rezultatai, kodėl vieno kandidato atsakymai buvo vertinami geriau, nei kito, turinčio daugiau patirties (net 1,5 balo), nors pareigos reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos argumentas, jog patirtis nėra lemiamas veiksnys, o pretendentų kompetencijos yra vertinamos kompleksiškai, yra bandymas maskuoti galimą Komisijos neobjektyvumą ir sprendimų motyvavimo trūkumą, suteiktas neproporcingai didelis svoris neaiškiai vertinamiems atsakymams į klausimus.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos narių vertinimai ir motyvai dėl kiekvieno pretendento tinkamumo buvo užfiksuoti skaitmeniniame garso ir vaizdo įraše, kuris nėra sudėtinė protokolo dalis ir nėra pridedamas prie protokolo, nors teismų praktikoje skaitmeniniai įrašai vertinami kartu su kitais įrodymais, todėl motyvuotų vertinimų neužfiksavimas pačiame protokole yra esminis procedūrinis pažeidimas, garso įrašas negali pakeisti rašytinio akto, kuriame aiškiai ir nuosekliai išdėstoma Sprendimo logika.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 15 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 29 punkte nurodytais vertinimo kriterijais, savo sprendime dėl atrankos užbaigimo privalėjo nurodyti, kokių kriterijų neatitinka Komisijos narių balsų mažumą surinkęs atrankos dalyvis (pareiškėjas) ir kokius kriterijus atitinka Atrankos laimėtojas, tačiau tai nebuvo nepadaryta. Pareiškėjo teigimu, motyvuotų vertinimų neužfiksavimas protokole yra esminis, prieštarauja esminiams gerojo administravimo ir skaidrumo principams, protokolas turi būti savarankiškai suprantamas ir motyvuotas dokumentas, o vien garso įrašo vertinimas, kelia rimtų abejonių dėl atrankos objektyvumo, pagrįstumo ir teisėtumo, Atrankoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai (skaidrumo, objektyvumo, motyvavimo, išsamumo ir efektyvumo).
Atsiliepimas
Atsakovas LKT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 41 punktu, Komisijos nariai dar iki Atrankos susipažino su visa informacija apie atrankoje pretenduojančius dalyvauti kandidatus, įskaitant jų kvalifikaciją ar kitus sugebėjimu, vadovaujantis Aprašo 45 punktu Atrankos eiga buvo fiksuojama darant skaitmeninio garso įrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjui buvo leista prisistatyti ir pristatyti savo darbo patirtį bei turimą kvalifikaciją ir kt. Atsakovas teigė, kad vadovaujantis Aprašo 52 ir 53 punktais, kiekvienas Komisijos narys įrašė visų pretendentų įvertinimą Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelėje ir kurioje nėra numatyta, kad Komisijos nariai turi argumentuoti ar atskirai nurodyti balus, kuriuos skiria už patirtį, kvalifikaciją, rezultatus, iš ko būtų galima matyti kaip konkrečiai pareiškėjo ilga tarnybos trukmė ar konkretūs pasiekimai, lyginant su kitais kandidatais, atsispindi baluose ar galutiniame sprendime, toks reikalavimas nėra numatytas ir Aprašo 46 punkte. Atsakovas teigė, kad Komisijos nariai kompleksiškai vertina numatytus kriterijus ir vertinimo lentelėje vienam kandidatui skiria vieną bendrą balą (Aprašo 52 p.), o iš Atrankos garso įrašo matyti, jog Komisija vertino visus Aprašo 46 punkte nustatytus kriterijus, Komisijos narių vertinimas yra individualus, o Aprašo 46 punktas nesuponuoja išvados, kad atranką turi laimėti pretendentas, kurio patirtis ilgesnė, t. y. patirties kriterijus negali būti lemiamas. Atsakovo teigimu, Aprašo nuostatos neįpareigoja atranką organizuojančios institucijos smulkiai protokole pagrįsti kaip buvo vertinama atskira informacija – ar buvo specialūs vertinimo balai už patirtį, kvalifikaciją, rezultatus, kaip konkrečiai pareiškėjo ilga tarnybos trukmė ar konkretūs pasiekimai, lyginant su kitais kandidatais, atsispindėjo baluose ar galutiniame sprendime, o pareiškėjo argumentai, jog Komisija netinkamai vertino jo kaip kandidato kvalifikaciją ar kitą turimą patirtį, dėl to, kad Atranką laimėjo kandidatas su mažesne darbo patirtimi, nepagrįsti ir vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Atsakovas nurodė, kad teismų praktikoje atrankos, konkurso skaitmeniniai garso įrašai yra vertinami kartu su kitais atrankos ar konkurso įrodymais (protokolais, atrankos komisijos sudarymo įsakymais ir kt.), skaitmeninis garso įrašas yra laikomas sudėtine atrankos protokolo dalimi, Komisijos narių motyvuotų vertinimų neužfiksavimas protokole nėra esminis procedūrinis pažeidimas, nes garso įrašas patvirtina, kad Komisija pateikė motyvuotus vertinimus. Atsakovo teigimu, Protokolas negali būti naikinamas, nes pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir yra tik tarpinis dokumentas prieš įforminant galutinę procedūrą – byloje ginčijamą Įsakymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad teisinis reguliavimas numato pareigą Komisijai vertinti visumą, neišskiriant nei vieno iš nurodytų kriterijų, nei vienam jų nesuteikiant lemiamos reikšmės, ir, įvertinus visumą, individualiai skirti vieną balą, kiekvienas Komisijos narys balą skiria individualiai, nepriklausomai nuo kitų komisijos narių balų, nėra pareigos detalizuoti kaip vertino kiekvieną kriterijų, o nustatyti kriterijai, kuriuos turi vertinti Komisijos narys ir vertinti jų visumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Atrankoje dalyvavo trys pretendentai, neaišku kaip pareiškėjas nustatė, jog visi Komisijos nariai jo patirties neįvertino, o tarnybos trukmės skirtumas nėra objektyvus pagrindas naikinti atrankos rezultatus, galutinį rezultatą lemia ne vienas asmuo, Komisijos priimamas sprendimas iki minimumo sumažina neobjektyvaus vertinimo tikimybę, o vieno ar kito Komisijos nario įvertinimas ar komentaras nereiškia, kad visa Komisija vertina neobjektyviai, nesilaikydama nustatytų kriterijų, nėra pagrindo ir duomenų abejoti, kad Komisija savo pareigas vykdė netinkamai ar neobjektyviai.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo PRS1 skundą tenkino, t. y. panaikino LKT Atrankos komisijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą dėl atrankos į laisvas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas rezultatų, panaikino LKT direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. P-1418 „Dėl RSA1 grąžinimo į nuolatines pareigas ir perkėlimo į kitas pareigas, laimėjus atranką“, įpareigojo atsakovą LKT iš naujo organizuoti atranką į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.
Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
2025 m. rugpjūčio 5 d. įvyko atranka į laisvas LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, Atranką vykdė LKT direktoriaus 2025 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl atrankos į laisvas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas komisijos sudarymo“ sudaryta Komisija: DRS1, LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (duomenys neskelbtini) (komisijos pirmininkas); HJK1, LKT Resocializacijos koordinavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) (Komisijos pirmininkės pavaduotoja); GDM1, LKT Resocializacijos koordinavimo skyriaus (duomenys neskelbtini); JKL2, LKT Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), SDF1, Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), GTR1, LKT Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini), ASM1, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovas, SDE1, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, DFS1, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė. Minėtu įsakymu nustatyta, kad Komisijos sekretoriaus funkcijas vykdys Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro atstovas ir pavesta Komisijai vykdyti atranką į Pravieniškių l-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas 2025 m. rugpjūčio 5 d., 10.00 val., LKT I aukšto posėdžių salėje.
Atrankoje dalyvavo 3 pretendentai – pareiškėjas PRS1 , trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 ir DRT2.
Iš 2025 m. rugpjūčio 8 d. Pretendentų į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas atrankos protokolo matyti, kad atranką į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas laimėjo RSA1 , surinkęs 71 balą, pareiškėjas užėmė antrą vietą, surinkęs 60,8 balo.
LKT direktorius 2025 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. P-1418 perkėlė RSA1 , laimėjus atranką, iš LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d.
Teismas aptarė ginčui aktualias Statuto, Aprašo nuostatas, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. ir 2018 m. birželio 6 d. nutarimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Teismas pažymėjo, kad atrankos metu turi būti įvertintas pretendento profesionalumas, tarnybinės veiklos rezultatai, tinkamumas pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmė einant tam tikras pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti, o Aprašas įpareigoja komisijos narius ne tik užpildyti pretendentų vertinimo lenteles su balais, bet ir teikti savo motyvuotus siūlymus dėl pretendentų tinkamumo pareigoms, atitinkamai įvertinant Statuto 27 straipsnyje bei Aprašo 46 punkte įtvirtintus atrankos kriterijus. Teismas nurodė, kad įvertinant pretendentų atsakymus į klausimus, suteikiant atitinkamą balą nuo 1 iki 10, turi būti vertinami pretendentų atsakymai į visus komisijos narių klausimus, o ne tik į lentelę pildančio komisijos nario klausimus, atitinkamai pagal vertinimo skalėje nustatytus kriterijus 1–2 balą skiriant tik kai visiškai nepateikiamas atsakymas į klausimus, t. y., kai pretendentas tyli, sako, kad nežino atsakymų, nesugeba atsakyti, arba atsakymai yra nesusiję su klausimais; 3–4 balus skiriant, kai atsakymai į daugumą klausimų yra neišsamūs, nekonkretūs; 5–6 balus skiriant išsamiai, konkrečiai atsakius į pusę klausimų; 7–8 balus skiriant išsamiai, konkrečiai atsakius į daugiau nei pusę (apie 60–70 proc.) klausimų; 9–10 balus skiriant išsamiai, konkrečiai atsakius į visus klausimus.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga – Atrankos posėdžio garso įrašu bei Komisijos narių užpildytomis individualiomis vertinimo lentelėmis, sprendė, kad Atranka neatitiko Aprašo reikalavimų: iš Atrankos garso įrašo nėra pagrindo pripažinti, kad pretendentai buvo įvertinti (ir atskirai, ir visumoje / kompleksiškai) pagal Aprašo 46 punkte įtvirtintus atrankoje dalyvaujančių pretendentų vertinimo kriterijus – profesionalumo, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant tam tikras pareigas, turimą kvalifikaciją būtiną naujoms pareigoms eiti.
Teismas iš garso įrašo nustatė, kad Komisijos narys, atsakingas už personalą tik bendrai pristatė pretendentų darbo stažą, vadovavimo patirtį, tarnybos vertinimą, dalyvavimą kvalifikacijos kėlime. Teismas vertino, kad bendras nurodymas, kiek kartų kiekvienas pretendentas dalyvavo kvalifikacijos kėlime, nekonkretizuojant, kokiose kvalifikacijos kėlimo priemonėse asmuo dalyvavo ir neaptariant, kokią konkrečiai kvalifikaciją įgijo, susijusią su siekiamomis užimti pareigomis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo tinkamai įvertinta asmens kvalifikacija, juo labiau, kad kvalifikaciją sudaro ne tik dalyvavimas tam tikruose kursuose, bet ir bendrai įgytas išsilavinimas.
Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog Atrankos metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė prisistatyti bei, kad visa medžiaga apie pretendentus Komisijos nariams buvo pateikta susipažinti iš anksto, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai savaime laikytina tinkamu patirties ir kompetencijos įvertinimu, kadangi įvertinimas iš esmės turėjo būti išdėstytas konkrečiuose, argumentuotuose Komisijos narių motyvuose po pretendentų atsakymų į klausimus.
Teismui susipažinus su garso įrašu ir rašytine bylos medžiaga kilo abejonių dėl Komisijos atlikto pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo proceso teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas iš Atrankos garso įrašo (2 val. 7 min. iki 2 val. 29 min.), kuriame pagal Aprašo reikalavimus Komisijos nariai turėjo pateikti motyvuotus siūlymus dėl pretendentų tinkamumo pareigoms, atitinkamai įvertinant Statuto 27 straipsnyje bei Aprašo 46 punkte įtvirtintus atrankos kriterijus, nustatyta, kad toks vertinimas negali būti pripažįstamas motyvuotu, sudarantis pagrindą pripažinti, jog visi Komisijos nariai pateikė aiškius, konkrečius motyvus, kas lėmė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pripažintas tinkamiausiu pareigoms. Teismas nurodė, kad iš esmės buvo tik abstrakčiai vertinami atsakymai į Komisijos narių klausimus, bendrai apie pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį buvo pasisakoma, kad jie abu lygiaverčiai kandidatai, po pakalbių su atrankos dalyviais kiekvienam nariui atskirai pasisakant dėl kiekvieno atrankos dalyvio buvo vertinami atsakymai į užduotus klausimus: „atsakė išsamiai, konkrečiai“, „į pusę mano klausimų atsakė“, „silpnos žinios“, „gera komunikacija“, „atsakė išsamiai, konkrečiai“.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 50 punktas nustato, jog kiekvienas komisijos narys pretendentų atsakymus į visų atrankos komisijos narių klausimus pagal Aprašo 46 punkte nustatytus kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų, įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, atrankos komisijos nariai pildo Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę, taigi individualaus vertinimo lentelė pildoma po to, kai yra atliktas įvertinimas ir pagal Aprašo 46 punkto kriterijus, o ne tik pagal dalyvio pateiktus atsakymus į komisijos narių klausimus. Teismas pažymėjo, kad nors vertinimo skalėje yra numatomos tokios formuluotės kaip „išsamiai, konkrečiai atsako į daugiau nei pusę klausimų“ ir individualaus vertinimo lentelė pildoma atsižvelgiant į šią skalę, negalima šio vertinimo modelio aiškinti taip, jog vertintinas išimtinai tik atrankos dalyvių atsakymų į komisijos narių užduotus klausimus išsamumas, atsakytų klausimų skaičius, o Aprašo 50 punktas nustato, kad atsakymai į komisijos narių klausimus vertinami individualiai parenkant balus, bet neeliminuojant, o inkorporuojant 46 punkte nustatytus kriterijus.
Teismas sprendė, kad iš bylos medžiagos nėra įmanoma nustatyti, kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Aprašo 46 punkte numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate. Teismas, išklausęs Atrankos garso įrašą ir išanalizavęs visą bylos medžiagą, nenustatė, kad Komisijos nariai aptarė šiuos esminius su vertinimu susijusius aspektus, nors Aprašas įpareigoja tai įvertinti motyvuotai.
Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, kuriose nurodytas tik galutinis pretendento vertinimo balas. Remdamasis šiais duomenimis teismas nustatė, kad Komisijos narė DFS1 pareiškėjo pokalbį įvertino 1,5 balo. Teismas pažymėjo, kad pagal vertinimo skalėje nustatytus kriterijus 1–2 balas skiriamas tik tada, kai pretendentas visiškai nepateikia atsakymų į klausimus, t. y., kai pretendentas tyli, sako, kad nežino atsakymų, nesugeba atsakyti, arba atsakymai yra nesusiję su klausimais, o ginčo atveju iš Atrankos garso įrašo (iki 50 minutės) nėra pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo vertinimu, kas reikštų, kad pareiškėjas visiškai neteikė atsakymų į klausimus. Teismas akcentavo, kad Komisijos narys pagal Aprašą turi įvertinti ne tik atsakymus į jo pateiktus klausimus, bet į visų Komisijos narių pateiktus klausimus, 5–6 balai skiriami išsamiai, konkrečiai atsakius į pusę klausimų. Teismas nurodė, kad Atrankoje dalyvavo 9 Komisijos nariai, kurie pretendentams uždavė po du klausimus, taigi pretendentams viso buvo užduota 18 klausimų, Komisijos nariai skirdami pareiškėjui 6 balus nemotyvavo, kad pareiškėjas atsakė tik į pusę komisijos narių klausimų (9 klausimus), o iš garso įrašo nenustatyta, kad Komisijos nariai pareiškėjui būtų uždavę nors vieną tikslinantį klausimą, jeigu jis nepilnai atsakinėjo į pateiktus klausimus.
Teismas pažymėjo, kad pretendentų vertinimas turi būti atliekamas objektyviai, tiksliai laikantis nustatytų reikalavimų, toks vertinimas, kuris išreikštas tik galutiniu Komisijos nario pateiktu pretendento vertinimo balu, jo išsamiai nemotyvavus, negali būti pakankamas pagrindas Atranką pripažinti teisėta.
Teismas konstatavo, kad Atrankos komisija nesilaikė Aprašo 46 punkto ir 50 punkte bei 51 punkte nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų, Atrankos rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą ir esminius procedūrinius Apraše nustatytus reikalavimus, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, Atrankos Komisijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas dėl Atrankos rezultatų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Teismas sprendė, kad pripažinus protokolinį sprendimą dėl Atrankos laimėtojo neteisėtu, naikinamas ir LKT direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas „Dėl RSA1 grąžinimo į nuolatines pareigas ir perkėlimo į kitas pareigas, laimėjus atranką“ ir atsakovas LKT įpareigotinas iš naujo organizuoti atranką į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.
III.
Atsakovas LKT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas dėl Aprašo 46, 50 ir 51 punktų nuostatų taikymo nurodo, kad teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nepriskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės atitinka tą valstybės tarnybos sritį, į kurią organizuojamas konkursas, t. y. teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu. Atsakovo teigimu, pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, jog atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija, šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius, šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu, nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Atsakovo vertinimu, teismas šias ribas išplėtė, dėl to neteisingai taikydamas teisės aktų nuostatas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
Atsakovas, remdamasis Aprašo 46 ir 50 punktais pažymi, kad Aprašas nenustato jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo, taip pat nenustato kokia forma ir kur tokie už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą žymimi balai turi būti fiksuojami, Aprašu patvirtinta vertinimo skalė ir nustatyti vertinamieji kriterijai nuo 1 iki 10 balų, nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam nariui individualiai nusprendžiant, kaip pretendentas demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10. Atsakovas teigia, kad yra imperatyvi pareiga surašyti tik balus pagal individualaus vertinimo lentelėje numatytus kriterijus, tačiau ne pagal Aprašo 46 punkte nustatytus kriterijus, t. y. nėra įpareigojimo rašyti vertinimus atskirai už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą. Atsakovas nurodo, kad iš garso įrašo matyti, jog atrankos posėdyje kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose, vertinimą vykdė objektyviai, nešališkai ir skaidriai, remdamasis Aprašo 51 punktu pasibaigus pokalbiui su atrankoje dalyvavusiais pretendentais pateikė savo motyvuotus vertinimus, vertinimas atsispindi užpildytose individualaus vertinimo lentelėse ir protokole. Atsakovas pažymi, kad teismas nenustatė, jog Atrankos metu su pretendentais buvo elgiamasi nevienodai, sudarant laimėjusiam asmeniui išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors pareiškėjo (pretendento) teises, nenustatė Komisijos (jos narių) galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentus, skyrė skirtingus balus, priklausomai nuo jų atsakymų į Komisijos narių klausimus, bei kaip tai įpareigoja Aprašas – įvertinę pretendentus pagal 46 punkte nustatytus kriterijus, balus surašė pretendentų individualaus vertinimo lentelėje.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino Aprašo nuostatas, dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, kad toks vertinimas, kuris išreikštas tik galutiniu Komisijos nario pateiktu pretendento vertinimo balu, jo išsamiai nemotyvavus, netinkamas, nes joks teisės aktas imperatyviai neįpareigojo atsakovo raštu nurodyti kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, taip pat kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus.
Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko netinkamai pasisakė dėl vykusios Atrankos tvarkos bei pripažino ją netinkama, netinkamai vertino bylos medžiagą, dėl ko priėjo prie nepagrįstos išvados, jog buvo vertinami tik atsakymai į klausimus, tačiau ne kiti Aprašo 46 punkte nurodyti kriterijai. Atsakovas nurodo, kad tai, jog Komisijos nariai nerašė atskirų balų už minėtame punkte numatytus kriterijus, nesuponuoja Atrankos neteisėtumo, nes joks teisės aktas nenumato atskiro balų rašymo vertinant Aprašo 46 punkte numatytus atskirus kriterijus, nes šie kriterijai pagal suformuluotą teismų praktiką, kiekvieno komisijos nario vertinami individualiai, neįpareigojant pagarsinti ar pateikti raštu paaiškinimus dėl kiekvieno iš Aprašo 46 punkte nurodytų kriterijų. Atsakovo vertinimu, jis imperatyvias teisės normas taikė teisingai, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Atranką ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Atsakovas nurodo, kad panaši situacija buvo nagrinėjama Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-13490-931/2025, kurioje teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir, taikydamas tas pačias Aprašo nuostatas pripažino, kad LKT visus su atranka susijusius veiksmus atliko teisėtai ir tinkamai, bei taip pat pasisakė, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atranką organizuojanti institucija jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo nenustato, taip pat nenustato kokia forma ir kur tokie už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą žymimi balai turi būti fiksuojami. Atsakovas pažymi, kad Regionų administracinis teismas analogiškas aplinkybes vertino skirtingai, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies, jog teismas priimdamas sprendimą yra saistomas savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, taigi kyla abejonė ar teismo sprendimas yra tinkamas, teisingas ir priimtas visapusiškai atsižvelgus į teisės aktų nuostatas bei byloje pateiktus įrodymus.
Pareiškėjas PRS1 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė motyvuotą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kadangi Aprašo 46 ir 50 punktai, kaip ir pats Aprašas reglamentuoja būtent atrankos organizavimo bei pretendentų vertinimo procedūrą ir tvarką, kurių nesilaikymas sudaro pagrindą netinkamam atrankos vykdymui, pažeidžia pretendentų teises, eliminuoja skaidrumo principo taikymą iš atrankos, nesilaikant minėtų Aprašo punktų, eliminuojama galimybė pretendentams lygiomis galimybėmis stoti į valstybės tarnybą. Pareiškėjas teigia, kad Aprašo 46 ir 50 punktų normos yra imperatyvios ir kriterijų, pagal kuriuos privalo būti vertinami pretendentai sąrašas yra baigtinis, tiksliai apibrėžiantis vertinimo struktūrą, o Komisija nesilaikė nurodytų Aprašo punktų ir atrankos procedūrą vykdė savaip, pagal neaiškius kriterijus, nepateikiant jokių motyvų ar argumentų. kvalifikaciją sudaro ne tik dalyvavimas tam tikruose kursuose, bet ir bendrai įgytas išsilavinimas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Atranką laimėjęs pretendentas formaliai atitinka pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus, tačiau kvalifikacine prasme tinkamumu akivaizdžiai nusileidžia pareiškėjui, kadangi neatitinka Standarto reikalavimų, o Komisija šio fakto niekaip nevertino, į jį neatsižvelgė, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeisdama Aprašo 46 punkto reikalavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Pareiškėjo teigimu, atsakovas diskrecijos sąvoką nepagrįstai tapatina su absoliučia laisve priimti nemotyvuotus sprendimus, garso įraše pateikti Komisijos narių motyvai nebuvo pakankamai konkretūs ir nebuvo siejami su Aprašo 46 punkto kriterijais, todėl nesudarė galimybės objektyviai patikrinti sprendimo pagrįstumo, dėl to Atrankos rezultatai tampa faktiškai nepatikrinami nei pretendentui, nei teismui, o tai pažeidžia teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Pareiškėjas pažymi, kad į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, kuriose nurodytas tik galutinis pretendento vertinimo balas, remdamasis šiais duomenimis teismas neturi galimybių objektyviai nustatyti, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką vertindami pareiškėjo atsakymą į konkretų klausimą, kaip pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus, byloje nėra duomenų, kad komisijos nariai įvertino pretendentus pagal Aprašo 46 punkte įtvirtintus vertinimo kriterijus.
Pareiškėjo vertinimu, teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, kad Atrankoje nebuvo laikomasi Aprašo 46 ir 50 punkto nuostatų, todėl negalima sutikti su atsakovo pozicija, jog Atranka buvo organizuota teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, teismas pagrįstai išskiria akivaizdžiai neteisingą bei nepagrįstą pareiškėjo vertinimą, vadovaujantis nustatytais Aprašo kriterijais, apeliacinis skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie komisijos diskreciją ir subjektyvų vertinimą, tačiau nepaneigia esminių teismo nustatytų aplinkybių – kad nėra aišku, kaip buvo taikomi vertinimo kriterijai ir kokiais motyvais buvo priimtas galutinis sprendimas, atrankos procedūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra laikomas suformuota teismų praktika, administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjo vertinimu, teiginys, kad motyvai užfiksuoti garso įraše, yra nepakankamas, nes garso įrašas negali pilnai pakeisti rašytinio akto, kuriame aiškiai ir nuosekliai išdėstoma sprendimo logika, nustatyti pažeidimai nėra formalūs ar nereikšmingi – jie susiję su pačia atrankos esme, t. y. vertinimo kriterijų taikymu ir sprendimo motyvavimu, tokie pažeidimai lemia atrankos rezultatų nepagrįstumą ir prieštarauja skaidrumo, objektyvumo bei lygiateisiškumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Byloje kilo ginčas dėl Atrankos komisijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dėl atrankos į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas rezultatų, LKT direktoriaus Įsakymo panaikinimo, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo paskirtas į pareigas, kaip laimėjęs Atranką, bei įpareigojimo atsakovą LKT iš naujo organizuoti atranką į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad iš Atrankos garso įrašo nėra pagrindo pripažinti, jog pretendentai buvo įvertinti (ir atskirai, ir kompleksiškai) pagal Aprašo 46 punkte įtvirtintus atrankoje dalyvaujančių pretendentų vertinimo kriterijus, iš bylos medžiagos nėra įmanoma nustatyti, kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Aprašo 46 punkte numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate. Teismas pažymėjo, kad Komisijos nariai skirdami pareiškėjui 6 balus nemotyvavo, kad pareiškėjas atsakė tik į pusę komisijos narių klausimų, o iš garso įrašo nenustatyta, kad Komisijos nariai pareiškėjui būtų uždavę nors vieną tikslinantį klausimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad viena iš Komisijos narių pareiškėją įvertino tik 1,5 balo, kai toks vertinimas gali būti, kai pretendentas visiškai nepateikia atsakymo (-ų) į klausimą (-us), t. y. tyli, sako, kad nežino atsakymo (-ų), nesugebės atsakyti, arba atsakymas (-ai) yra nesusijęs su klausimu (-ais). Teismas sprendė, kad Atrankos Komisija nesilaikė Aprašo 46 punkto ir 50 punkte bei 51 punkte nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų, Atrankos rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą ir esminius procedūrinius Apraše nustatytus reikalavimus, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas netinkamai taikė Aprašo 46, 50 bei 51 punktus, pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas negali perimti komisijos narių diskrecijos vertinti pretendentų atsakymus, o gali spręsti tik dėl teisės aktuose nustatytos Atrankos procedūrų tvarkos laikymosi. Atsakovo vertinimu, esminių Atrankos procedūrų pažeidimų nebuvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.
Atrankos, dėl kurios rezultatų byloje kilo ginčas, procedūras detaliai reglamentuoja Aprašas, kurio 46 punkte nustatyta, jog atrankos metu atrankos komisija vertina pretendento profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant tam tikras pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.
Pagal Aprašo 47 punktą atranka atliekama žodžiu organizuojant pokalbį pretendentams. Atrankos komisijos sprendimu atrankos metu pretendentams gali būti pateikiama ir vienoda praktinė užduotis, kurią iki atrankos dienos parengia atrankos komisijos narys (-iai). Pokalbio metu kiekvienas atrankos komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai.
Aprašo 50 punktas nustato, kad kiekvienas atrankos komisijos narys pretendentų atsakymus į visų atrankos komisijos narių klausimus pagal Aprašo 46 punkte nustatytus kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, atrankos komisijos nariai pildo Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę (3 priedas).
Pagal Aprašo 51 punktą pasibaigus pokalbiui su atrankoje dalyvavusiais pretendentais, atrankos komisijos narių siūlomi motyvuoti vertinimai dėl kiekvieno pretendento tinkamumo turi būti fiksuoti darant skaitmeninį garso įrašą, kuris saugomas atranką organizavusioje įstaigoje.
Kilusio ginčo kontekste primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...>teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. birželio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžė, kad: nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia (be kita ko) komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso ar atrankos organizavimo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, jog buvo pažeisti teisės aktai, taip pat, jog tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso ar atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rezultatus ir pažeisti dalyvaujančių pretendentų teises. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio konkurso ar atrankos rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises.
Taip pat pažymėtina, kad teismas, vertindamas atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimų pobūdį vadovaujasi teismo atliekamo įrodymų vertinimo procedūromis. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo sprendimą proceso ir materialiosios teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vykdant Atranką buvo padaryti Aprašo 46 punkto ir 50 punkte bei 51 punkte nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų pažeidimai, o Atrankos rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą ir esminius procedūrinius Apraše nustatytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Atrankos posėdžio garso įrašą, Komisijos protokolą, kuriame įforminti atrankos rezultatai, nenustatė jų sudarymo pažeidimų. Iš Atrankos garso įrašo turinio akivaizdu, kad Komisija atliko visas Apraše nustatytas atrankos procedūras, kaip nustatyta Aprašo 50 punkte, pasibaigus pokalbiui su atrankoje dalyvavusiais pretendentais, Atrankos Komisijos nariai aptarė vertinimus dėl kiekvieno pretendento tinkamumo, kurie buvo motyvuoti, užfiksuoti Atrankos garso įraše, Komisijos nariai užpildė individualaus vertinimo lenteles. Kaip minėta, teismui nesuteikta teisė vertinti pretendentų atsakymų į klausimus teisingumo ar išsamumo, tokia teisė suteikiama būtent Komisijos nariams, o tai, kad vieno iš Komisijos narių vertinimas skyrėsi nuo kitų, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nereiškia, kad teismas gali perimti komisijos narių kompetenciją ir tik iš to, jog pretendentas netylėjo atsakydamas į klausimą, spręsti, jog įvertinimai buvo netinkami. Priešingai, iš Atrankos garso įrašo konstatuotina, kad Komisijos nariai aptarė kiekvieno pretendento profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant tam tikras pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir savo individualų vertinimą nurodė individualaus vertinimo lentelėse.
Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką administracinis teismas vertina konkurso (šiuo atveju – atrankos) procedūras, o komisijos narių atliktas pretendentų vertinimas tėra netiesioginis duomuo viso konkurso procedūrų vertinimui, todėl vienos komisijos narės įvertinimas negali būti laikomas pažeidžiančiu konkurso procedūras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017, 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-505-815/2023). Be to, iš 9 Komisijos narių 8 nariai skyrė didesnį įvertinimą būtent trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne pareiškėjui, tik vienas Komisijos narys įvertino pareiškėją vienu balu aukščiau nei trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pažymėtina, kad perskaičiavus Komisijos narių įvertinimus, net darant prielaidą, jei Komisijos narė, kuri pareiškėjui skyrė 1,5 balo, būtų jam skyrusi maksimalų 10 balų įvertinimą, šis įvertinimas nebūtų pakeitęs Atrankos laimėtojo.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog, organizuojant šią Atranką, buvo padaryti esminiai konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą Sprendimą ir Įsakymą panaikinti. Pareiškėjo argumentas, kad, organizuojant Atranką, iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai, nustatyti Aprašo 46 punktuose, taip pat ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai, nėra pagrįsti, o nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisija tinkamai ir objektyviai organizavo bei vykdė pretendentų vertinimo procedūras. Nėra pagrindo sutikti, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jis Apraše nustatytus reikalavimus atitinka, ir nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjui buvo apribota galimybė Atrankoje dalyvauti vienodomis sąlygomis su visais pretendentais.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas ir Įsakymas yra nemotyvuoti ir neteisėti (ABTĮ 147 str.) ir nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo LKT apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo PRS1 skundą atmesti. Sprendimas neskundžiamas.