- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- TA-151-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00765-2025-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus: nepatogumus, badą, dirglumą, nemigą bei kankinimus. Pareiškėjas teigė, kad dėl patirtų išgyvenimų ir valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kurią vertina 1 000 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ir jam reikalingas dietinis maistas, tačiau 2024 m. rugsėjo 7 d. maisto davinio jis negavo, o 2024 m. spalio 7 d. gavo tik iš dalies, nors maisto davinys jam reikalingas dėl jo ligos. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Alytaus kalėjimo veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, dirglumą, nemigą, buvo kankinamas, Alytaus kalėjimas jam tyčia blogino kalinimo sąlygas, jis buvo kalinamas tokiomis sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą į skundą, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo pateikta informacija apie jo sveikatos būklę nepaneigia jo dėl netinkamo maitinimo patirtų išgyvenimų. Pareiškėjas taip pat nurodė papildomas aplinkybes, kad 2025 m. birželio 25–30 d. maisto dalinimo pietų metu buvo patiekta sriuba su musėmis.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 2 d. yra skirtas dietinis (duomenys neskelbtini) maitinimas neterminuotam laikui (iki bausmės pabaigos), o maitinimas Alytaus kalėjime organizuojamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galiojo iki 2024 m. liepos 13 d.) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Atsakovas nurodė, kad Alytaus kalėjimo nuteistųjų valgykloje atsižvelgiama į medikų paskyrimus dėl dietinio (duomenys neskelbtini) maitinimo, todėl pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 2 d. yra teikiamas dietinis (duomenys neskelbtini) maistas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl 2024 m. rugsėjo 7 d. maitinimo, kuomet negavo dietinio maisto kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją, išnagrinėjus jo skundą, buvo atsiprašyta pareiškėjo dėl susiklosčiusios situacijos, kuomet 2024 m. rugsėjo 7 d. ryte jam nebuvo patiektas dietinis (duomenys neskelbtini) maisto davinys, taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad nuteistųjų maitinimą Alytaus kalėjime organizuoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Niklita“ ir šios įmonės maistą dalinanti darbuotoja buvo atleista iš darbo, o valgyklos vedėja ir administracija įspėta, jog atidžiau kontroliuotų maistą dalinančius darbuotojus. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba į šį pareiškėjo skundą 2024 m. spalio 1 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-5412 „Dėl skundo“ ir informavo pareiškėją, jog per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ABTĮ) Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, tačiau pareiškėjas apskundimo terminą praleido, todėl spręstina, jog atsakymas pareiškėją tenkino.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dėl 2024 m. spalio 7 d. maitinimo kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją 2024 m. spalio 7 d. skundu, kuriame jis tik reiškė nepasitenkinimą tiekiamo maisto kiekiu ir kokybe, į šį skundą jam buvo pateiktas 2024 m. spalio 17 d. atsakymas Nr. 2S-2737 „Dėl skundo“, tačiau pareiškėjas jo neskundė, todėl spręstina, jog atsakymas pareiškėją tenkino.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą, nepagrindė prašomos priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos sumos, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai turėjo jam tiesioginės įtakos ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo PRS1 skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
Remiantis Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. raštu Nr. PPV-26-674 „Dėl informacijos pateikimo“, pareiškėjui PRS1 nuo 2018 m. sausio 2 d. yra paskirtas dietinis (duomenys neskelbtini) maitinimas neterminuotam laikui (iki bausmės pabaigos), pareiškėjas nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. spalio 7 d. į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistus dėl netinkamo maitinimo nesikreipė, skundžiamu laikotarpiu jis buvo konsultuotas gydančio gydytojo, pagal išsakytus nusiskundimus skirtas simptominis gydymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė skundą Alytaus kalėjimo administracijai dėl netinkamo maitinimo, kuriame nurodė, kad nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. vakaro iki 2024 m. rugsėjo 7 d. ryto, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d. vakarienės ir 2024 m. rugsėjo 7 d. pusryčių, negavo dietinio maisto, nes virtuvės vedėja savavališkai nusprendė pareiškėjui dietinio maisto netiekti, taip palikdama pareiškėją be jam priklausomo dietinio maisto davinio.
Tarnyba 2024 m. spalio 1 d. raštu Nr. 2S-5412 „Dėl skundo“ nurodė, kad Alytaus kalėjimo administracija atsiprašo pareiškėjo dėl susiklosčiusios situacijos. Pareiškėjas informuotas, kad nuteistųjų maitinimą Alytaus kalėjime organizuoja UAB „Niklita“, kuri neužtikrino tinkamo maisto dalijimo, kuomet pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 7 d. ryte nebuvo patiektas (duomenys neskelbtini) maisto davinys, dėl susiklosčiusios situacijos maitinimo paslaugą teikiančios įmonės maistą išduodanti darbuotoja atleista iš darbo, o valgyklos vedėja ir UAB „Niklita“ administracija įspėta, kad atidžiau kontroliuotų maistą išduodančius darbuotojus bei pagaminto maisto kokybę. Rašte nurodyta, kad UAB „Niklita“ administracija apgailestauja dėl šio įvykio ir atsiprašo pareiškėjo dėl patirtų nepatogumų.
Pareiškėjas 2024 m. spalio 7 d. Alytaus kalėjimo administracijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad maistas buvo pagamintas nekokybiškai, nebuvo prieskonių ir riebalų, patiektas maistas nebuvo pakankamas tam, kad pareiškėjas pavalgytų. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad, kiek pamena, 2024 m. spalio 7 d. jis maistą gavo, tačiau jam nebuvo patiektas dietinis maistas.
Tarnyba 2024 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2S-5773 „Dėl skundo“ nurodė, kad Alytaus kalėjimo administracija atsiprašo dėl susiklosčiusios situacijos bei informavo, kad dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių buvo bendrauta su nuteistųjų valgyklos vedėja ir UAB „Niklita“ administracija. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad prieš kiekvieną maitinimą maistas pasveriamas bei patiekiamas pagal nustatytas normas, atsakingi įstaigos darbuotojai virtuvėje periodiškai atlieka patikrinimus dėl maitinimo paslaugos organizavimo kokybės atitikties nustatytiems reikalavimams; paskutinių atliktų patikrinimų metu nenustatyta pažeidimų – maisto patiekalų temperatūros, svorio, maisto porcijų buvo pagaminta pakankamai, maiste esančių produktų racionas tinkamas pagamintoms porcijoms ir atitinka Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (Įsakymu) patvirtintus valgiaraščius. Kartu pareiškėjui nurodyta, kad dėl tiekiamo maisto jis gali tiesiogiai kreiptis į maitinimo paslaugą Alytaus kalėjime teikiančios įmonės administraciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 5 dalies, Maitinimo organizavimo taisyklių, Įsakymo nuostatas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui neterminuotai buvo paskirtas dietinis maitinimas, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 7 d. nebuvo patiektas dietinis maistas, tačiau byloje nėra vienareikšmiškų duomenų dėl to, ar 2024 m. spalio 7 d. pareiškėjui buvo patiektas dietinis maistas – pareiškėjas skunde Alytaus kalėjimo administracijai nurodė, kad maistas nebuvo tinkamas, tačiau neakcentavo, kad jis nebuvo dietinis, tokią informaciją pareiškėjas nurodė tik skunde teismui ir teismo posėdyje tikslindamas skunde nurodytą teiginį, kad 2024 m. spalio 7 d. jis „pusiau gavo, pusiau negavo jam priklausančio (duomenys neskelbtini) maisto davinio“.
Teismas nurodė, kad Tarnyba 2024 m. spalio 1 d. raštu Nr. 2S-5412 „Dėl skundo“ pripažino, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. nebuvo užtikrintas paskirtasis pareiškėjo maitinimas, o 2024 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2S-5773 „Dėl skundo“ Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo skundą dėl maisto kokybės, iš esmės pateikė informaciją apie atliktus maisto kokybės patikrinimus. Teismas vertino, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Alytaus kalėjime pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 7 d. nebuvo užtikrintas jam sveikatos priežiūros specialisto paskirtas dietinis maitinimas, kurį, remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, Alytaus kalėjimo administracija privalėjo užtikrinti, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad nurodytų teisės aktų laikymasis nebuvo užtikrintas pareiškėjui nepateikus dietinio maitinimo ir 2024 m. spalio 7 d.
Teismas, vertindamas ar dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, pažymėjo, kad byloje yra duomenų apie tai, jog pareiškėjas lankėsi pas gydytojus, tačiau, pagal Tarnybos pateiktą informaciją pareiškėjas į pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistus dėl netinkamo maitinimo nesikreipė. Teismas neabejojo pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas, kuriam dėl jo sveikatos būklės buvo neterminuotai paskirtas dietinis maitinimas, dėl tokio maitinimo nesuteikimo 2024 m. rugsėjo 7 d. patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas pabrėžė, kad viena ta aplinkybė, jog pareiškėjo sveikata, jam nesuteikus dėl jo sveikatos būklės privalomo dietinio maitinimo, nepablogėjo arba nepablogėjo tiek, kad jis turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, savaime nepaneigia, kad pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo, kai specialus maitinimas jam yra būtinas dėl sveikatos būklės, patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl minėtų neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, tuo patirdamas neturtinę žalą, t. y. nustatytos ir kitos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos.
Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį (neužtikrintas pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės nustatytas ir dėl jos būtinas dietinis maitinimas, dėl ko galėjo kilti grėsmė, be kita ko, pareiškėjo sveikatai), trukmę (pažeidimas buvo vienkartinis – dietinis maitinimas pareiškėjui neužtikrintas 2024 m. rugsėjo 7 d.), įvertinęs tai, kad tokiu pažeidimu buvo sudarytos prielaidos daryti įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirti jo nurodyti neigiami emociniai išgyvenimai atlygintini priteisiant pareiškėjui jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo mastą, tai, kad byloje nėra duomenų, jog neužtikrinus pareiškėjui dietinio maitinimo jo sveikatos būklė pablogėjo, tai, kad su pareiškėjo maitinimu susiję pažeidimai, bylos duomenimis, nebuvo nuolatinio pobūdžio, kartu atsižvelgdamas į tai, kad Alytaus kalėjimo administracija dėl netinkamo maitinimo 2024 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo atsiprašė ir ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad tokie pažeidimai nepasikartotų, sprendė, jog pareiškėjui, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
III.
Pareiškėjas PRS1 apeliaciniame skunde prašo visiškai patenkinti jo skundą ir priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas neatsižvelgė į jo skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir pažymi, kad jis turi teisę į dietinį maitinimą, kuris jam paskirtas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Pareiškėjas nurodo, kad Maitinimo organizavimo taisyklės nenustato išimčių, kai sergančiajam, kaip pareiškėjas, nebūtų suteikimas dietinis maitinimas, t. y. Tarnyba ir Alytaus kalėjimas pažeidė teisės aktus, nepaisė pareiškėjo poreikio gauti sveiką maistą. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė dokumentus, įrodančius, jog dietinis maitinimas jam nebuvo suteiktas. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus kalėjimas tyčia blogina jo kalinimo sąlygas, nes jis rašo skundus, baudžia jį nuobaudomis. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde, nenurodoma jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilo ginčas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį pareiškėjas kildino iš neteisėtų Alytaus kalėjimo veiksmų, kai pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 7 d. ir spalio 7 d. nebuvo patiektas dietinis maistas, priklausantis pagal gydytojų paskyrimą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatė, kad dietinis maitinimas jam nebuvo patiektas 2024 m. rugsėjo 7 d. ir priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad jam turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas ir prašo tenkinti jo skundą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus dokumentus šioje proceso stadijoje netenkinamas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
Byloje neginčijamai nustatyta ir atsakovo atstovas pripažino, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjui nebuvo patiektas jam priklausantis dietinis maistas. Taigi šiuo aspektu nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl 2024 m. spalio 7 d. maitinimo kreipėsi su skundu į atsakovo atstovą, jame iš esmės nurodydamas, kad jo netenkina patiekto maisto kiekis, jo skonis, jog maistas be prieskonių, išvirtas ant vandens, neįmanoma pavalgyti nuo tokio jo kiekio, ir pasižada nuo šios dienos rašyti skundus valgyklai ,,už bet ką, jei jums taip gaila valdiško maisto“. Atsakovo atstovas pareiškėjui į šį skundą atsakė 2024 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2S-5773, kuriame paaiškino nuteistųjų maitinimo tvarką, atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos, nurodė, kad periodiškai atliekami nuteistiesiems išduodamo maisto patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad maisto racionas ir porcijos atitinka Įsakymą, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad nelabai prisimena, bet jam buvo suteiktas pusiau dietinis maitinimas, reiškė bendrą nepasitenkinimą maisto kokybe Alytaus kalėjime. Iš bylos duomenų, pareiškėjo 2024 m. spalio 7 d. skundo turinio spręstina, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog tą dieną pareiškėjui apskritai nebuvo patiektas dietinis maitinimas, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo skunde teismui nurodomu aspektu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 7 d. nebuvo suteiktas dietinis maitinimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį) ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteista 50 Eur suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.