- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- TA-144-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01343-2025-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. atliko bausmę Šiaulių kalėjime, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. Šiaulių kalėjimo administracija neleido iš jo neliečiamos asmeninės sąskaitos dalies pervesti ten esančias pinigines lėšas jo žmonai vaikui išlaikyti ar naudoti tas pinigines lėšas telefono sąskaitai papildyti, tam, kad galėtų palaikyti ryšius su žmona. Dėl tokio Šiaulių kalėjimo administracijos sprendimo jis patyrė emocinius bei psichologinius sukrėtimus bei buvo priverstas save žaloti (pjaustytis) ir maištauti.
Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas jam specialiai neleido naudoti piniginių lėšų, kurias jis sutaupė iš uždarbio, dėl to jis negalėjo tinkamai prisidėti prie šeimos išlaikymo, apmokėti skambučius, siekiant nuolat bendrauti su žmona, bei apmokėti kelionės išlaidas žmonai su vaiku tam, kad galėtų palaikyti artimą bei tėvišką ryšį. Atsakovas objektyviai neįvertino šių aplinkybių. Atsakovas, disponuodamas jo lėšomis, neleido jų naudoti nei sveikatos tikslais, nei šeimos gerovei ir nereagavo į jo prašymus, jų netenkino. Šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, kuriais rūpinasi jo žmona, kuriai yra finansiškai sunku, o jo pareiga taip pat yra prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovo atstovas, LKT) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
Pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime atliko laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių kalėjime 2024 m. gruodžio 10 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašė leisti iš neliečiamos sąskaitos pinigų persiųsti žmonai 135 eurus, kad galėtų vaiką pristatyti į Vilniaus ligoninę, kur sūnui bus atliekama operacija (toliau – ir 2024 m. gruodžio 10 d. prašymas). Šiaulių kalėjime 2024 m. gruodžio 23 d. buvo gautas kitas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašė leisti iš neliečiamos sąskaitos išsiųsti žmonai 147 eurus, kad žmona galėtų atvežti sūnų į kontaktinį pasimatymą (toliau – ir 2024 m. gruodžio 23 d. prašymas). Pareiškėjas 2025 m. sausio 9 d. prašė leisti iš neliečiamos sąskaitos išsiųsti piniginę perlaidą žmonai, kad ji galėtų nupirkti vaistų (toliau – ir 2025 m. sausio 9 d. prašymas). Šiaulių kalėjime 2025 m. vasario 26 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjo prašymas, kuriame prašė leisti iš neliečiamos sąskaitos pasipildyti telefono kortelę už 70 eurų, kad galėtų palaikyti ryšius su žmona dėl vaiko sveikatos (toliau – ir 2025 m. vasario 26 d. prašymas) (toliau visi kartu – ir Prašymai).
Atsakant į Prašymus Šiaulių kalėjimo administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalimi ir informavo pareiškėją, kad jis kartu su prašymu turi pateikti ir dokumentus ar kitą informaciją, įrodančią ypatingą poreikį naudoti pinigines lėšas iš neliečiamos asmeninės sąskaitos dalies. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitos informacijos, įrodančios ypatingą poreikį naudoti tokias lėšas, todėl Šiaulių kalėjimo administracija negalėjo tenkinti nepagrįstų pareiškėjo Prašymų.
Pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįsti jo paties asmeniniu aplinkybių interpretavimu bei subjektyviu suvokimu apie piniginių lėšų, esančių neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje, panaudojimą. Atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), BVK bei Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479, (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.
Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių kalėjimo viršininką, prašydamas leisti iš neliečiamos sąskaitos dalies persiųsti žmonai 135 eurus, kad galėtų vaiką pristatyti į Vilniaus ligoninę, kur sūnui bus atliekama operacija. 2024 m. gruodžio 10 d. prašyme pareiškėjas nurodė, jog nori paremti žmoną, sūnui bus atliekama operacija, todėl reikalingi pinigai. Šiaulių kalėjimo administracija 2024 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui pateikė atsakymą į 2024 m. gruodžio 10 d. prašymą, kuriame nurodė, kad BVK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad ypatingais atvejais laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu nuteistasis bausmės atlikimo metu gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje bei atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad ypatingoms (svarbioms) priežastims įrodyti reikalingi tai patvirtinantys dokumentai (toliau – ir 2024 m. gruodžio 19 d. atsakymas). 2024 m. gruodžio 19 d. atsakyme nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę pateikti dokumentus ar kitą medžiagą, įrodančią ypatingą poreikį panaudoti pinigus, esančius neliečiamoje sąskaitoje.
2024 m. gruodžio 23 d. prašymu pareiškėjas vėl kreipėsi į Šiaulių kalėjimo viršininką ir prašė iš neliečiamos sąskaitos dalies pervesti žmonai 147 Eur, kad galėtų palaikyti socialinius ryšius su sūnumi ir žmona, jog žmona galėtų atvežti sūnų į kontaktinį pasimatymą. Šiaulių kalėjimo administracija 2025 m. sausio 7 d. pareiškėjui pateikė atsakymą į 2024 m. gruodžio 23 d. prašymą, pakartotinai nurodydama, kad ypatingoms (svarbioms) priežastims įrodyti reikalingi tai patvirtinantys dokumentai bei pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę pateikti dokumentus ar kitą medžiagą, įrodančią ypatingą poreikį panaudoti pinigus, esančius neliečiamoje sąskaitoje (toliau – ir 2025 m. sausio 7 d. atsakymas).
2025 m. sausio 9 d. prašyme pareiškėjas prašė Šiaulių kalėjimo viršininko pervesti iš neliečiamos sąskaitos 140 Eur žmonai, kuri jam nupirks reikalingus vaistus (duomenys neskelbtini) bei vitaminus, kadangi jis turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 21 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas nurodant, kad, patikrinus pareiškėjo medicininius išrašus bei pabendravus su įstaigos Sveikatos priežiūros skyriaus specialistais, gauta informacija, jog pareiškėjui yra paskirti vartoti vaistai (duomenys neskelbtini), tačiau jie yra kompensuojami valstybės, tad papildomai vaistų vartoti nereikia, pareiškėjo sveikatos būklei gerinti pakanka tų vaistų, kuriuos suteikia įstaiga iš Valstybinės ligonių kasos kompensuojamosios sąskaitos (toliau – ir 2025 m. sausio 21 d. atsakymas). 2025 m. sausio 21 d. atsakyme pakartotinai pažymėta, kad pareiškėjas turi teisę pasinaudoti neliečiamoje sąskaitoje esančiais pinigais tik pateikus tai patvirtinančius dokumentus apie ypatingą įvykį įstatymo numatytais atvejais; tai jau trečias pareiškėjo prašymas, kuriame be pagrindo pageidaujama panaudoti pinigus.
2025 m. vasario 26 d. prašyme pareiškėjas prašė leisti jam iš neliečiamos sąskaitos pasipildyti telefono kortelę už 70 eurų, kadangi jo žmonai ir taip yra labai sunku finansiškai, todėl ji negali jo paremti, o jis nori palaikyti socialinius ryšius su žmona dėl vaiko sveikatos būklės, kadangi jo sūnus serga, daugiau neturi kas jį paremtų. Šiaulių kalėjimo administracija 2025 m. kovo 13 d. atsakyme pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad 2025 m. vasario 26 d. prašyme nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip ypatingos, todėl prašymas nebus tenkinamas. Pakartojo, kad pareiškėjas turi teisę pateikti dokumentus ar kitą medžiagą, įrodančią ypatingą poreikį panaudoti pinigus, esančius neliečiamoje sąskaitoje (toliau – ir 2025 m. kovo 13 d. atsakymas).
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą LKT dėl 2024 m. gruodžio 19 d. atsakymo į jo 2024 m. gruodžio 10 d. prašymą, kuriame papildomai nurodė, jog žmona nesinaudoja elektroninio ryšio priemonėmis, todėl negali atsiųsti vaiko ligos istorijos. LKT 2025 m. sausio 6 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog ypatingiems atvejams įrodyti reikalingi tai pagrindžiantys dokumentai, todėl pareiškėjas turėtų pateikti dokumentus ar kitą informaciją, įrodančią ypatingą poreikį naudoti asmenines lėšas, esančias neliečiamoje sąskaitoje. LKT pažymėjo, kad negalėjimas ar nemokėjimas pateikti dokumentų elektroninio ryšio priemonėmis negali pateisinti dokumentų nepateikimo, juos artimieji gali pateikti paštu arba per pasimatymą, todėl skundą laikė nepagrįstu.
Pareiškėjas 2025 m. sausio 23 d. su skundu kreipėsi į LKT dėl 2025 m. sausio 21 d. atsakymo. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2025 m. vasario 27 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nuteistasis neturi teisės naudotis neliečiama asmeninės sąskaitos dalimi, į kurią iš nuteistojo už darbinę veiklą gautų piniginių išmokų išskaičiuojama 10 procentų dydžio dalis. Nuteistajam naudoti bausmės atlikimo metu neliečiamoje sąskaitoje turimas pinigines lėšas gali leisti kalėjimo viršininkas, tačiau tik ypatingais atvejais. Informavo, kad pareiškėjo 2025 m. sausio 9 d. prašyme nurodytos aplinkybės, jog norima žmonai pervesti pinigines lėšas, kad ši nupirktų vaistų ir vitaminų, nevertintinos kaip ypatingas atvejis. Šiaulių kalėjimo administracija 2025 m. sausio 21 d. atsakyme aiškiai nurodė, kad jau yra paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) ir kad jie yra kompensuojami valstybės bei, kad sveikatos būklei gerinti pakanka tų vaistų, kuriuos pareiškėjas gauna kalėjime iš Valstybinės ligonių kasos kompensuojamosios sąskaitos. Todėl vertino, kad skundo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, pagrįsti pareiškėjo asmeniniu aplinkybių interpretavimu bei subjektyviu suvokimu apie piniginių lėšų, esančių neliečiamoje sąskaitoje, naudojimą, neatsižvelgiant į tai, kad bausmės atlikimo metu kalėjimo viršininkas jomis gali leisti naudotis tik ypatingais atvejais ir, kad minėtos piniginės lėšos nuteistajam išduodamos, jį paleidžiant iš bausmės atlikimo vietos arba nuteistojo prašymu pervedamos į jo nurodytą asmeninę sąskaitą, kai jis perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmų ar neveikimo ir jo patirtų neigiamų išgyvenimų. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog jam buvo neleidžiama iš neliečiamos asmeninės sąskaitos dalies pervesti lėšų žmonai vaiko išlaikymui ar naudoti pinigines lėšas telefono sąskaitos papildymui, patyrė emocinį sukrėtimą, kuris esą lėmė savęs žalojimą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šių teiginių pagrįstumą. Vien pareiškėjo subjektyvūs paaiškinimai, nepatvirtinti medicininiais dokumentais, psichologinių vertinimų išvadomis ar kitais objektyviais duomenimis, nėra pakankami neturtinei žalai pagrįsti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat neįrodė neteisėtų veiksmų, t. y. kad Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmai buvo neteisėti, kad buvo pažeistos konkrečios teisės normos, kurios leistų naudoti neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį pareiškėjo nurodytiems tikslams. Šiaulių kalėjimo administracija nagrinėjo pareiškėjo Prašymus vadovaudamasi BVK 62 straipsnio 1 dalimi bei Aprašo nuostatomis. Šie teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad neliečiamos sąskaitos lėšomis nuteistasis naudotis negali, išskyrus atvejus, kai konstatuojamos objektyviai pagrįstos ypatingos aplinkybės, kurios turi būti įrodytos dokumentais. Pareiškėjas nepateikė tokių duomenų – prie Prašymų nebuvo pridėta jokių medicininių pažymų apie tariamai sergantį vaiką, kvitų ar dokumentų apie būtinas išlaidas, taip pat – jokių kitų objektyvių įrodymų. Kadangi neliečiamos sąskaitos lėšos pagal galiojančius teisės aktus yra skiriamos konkrečioms reikmėms, jų naudojimas kitiems tikslams (tarp jų – telefono papildymui ar pervedimui sutuoktinei) nėra numatytas. Teismas sprendė, jog Šiaulių kalėjimo administracija veikė teisėtai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, o ne savavališkai ribodama pareiškėjo teises.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nė karto nepridėjo jo Pašymus pagrindžiančių dokumentų. Skųsdamas atsakovo 2024 m. gruodžio 19 d. atsakymą, pareiškėjas nurodė, kad negali informacijos pateikti, nes žmona nesinaudoja informacinėmis technologijoms. Tačiau LKT jam išaiškino, kad reikalingi dokumentai gali būti perduodami naudojantis pašto paslaugomis ar pasimatymų metu, todėl tokio pobūdžio paaiškinimu nėra pateisinamas dokumentų nepateikimas. Teikdamas kitus prašymus pareiškėjas nesugebėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių Prašymuose nurodytas aplinkybes. Vien pareiškėjo teiginius apie tariamą vaiko ligą, žmonos finansinius sunkumus ar (duomenys neskelbtini) problemų turėjimą, teismas vertino kaip nepakankamus pagrįsti faktui, kad susidarė ypatinga situacija. Šiaulių kalėjimo administracija ne kartą suteikė pareiškėjui galimybę papildyti ar patikslinti Prašymus, pateikti įrodančius dokumentus, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Teismas pagrįsta pripažino Šiaulių kalėjimo administracijos išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti išimtį ir leisti pareiškėjui naudotis neliečiamos asmeninės sąskaitos lėšomis.
Teismas nurodė, jog pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo atstovas būtų atsisakęs nagrinėti pareiškėjo Prašymus, elgėsi su juo nepagarbiai ar kitaip pažemino jo orumą. Kadangi pareiškėjas neįrodė nei neturtinės žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmų ar neveikimo ir patirtų neigiamų išgyvenimų, taip pat neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 3 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino visas aplinkybes ir neteisingai išnagrinėjo administracinę bylą, atsakovas nepateikė teismui reikiamų duomenų. Pareiškėjo nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis be pareiškėjo sutikimo kaupė lėšas neliečiamoje asmeninėje sąskaitoje ir neleido jam jomis naudotis. Todėl pareiškėjui turi būti atlyginta žala. Atsakovo atstovas LKT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui R. M. neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui Šiaulių kalėjime atliekant bausmę nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d., atsakovo atstovui neleidus pareiškėjui disponuoti neliečiamos asmeninės sąskaitos dalies lėšomis.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo administracinę bylą.
Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas konkrečiai nenurodo kokias teisės taikymo ar aiškinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas, kokių dokumentų nepateikė atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju.
CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti, pareiškėjo nuomone, neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja.
BVK 62 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad iš darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaičiuoja dešimt procentų sumą ir įrašo ją į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kuria naudotis jis neturi teisės. Taigi, teisinis reguliavimas tiesiogiai įtvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigą išskaičiuoti tam tikrą sumą iš darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų ir ją įrašyti į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kuria naudotis jis neturi teisės. Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis be pareiškėjo sutikimo kaupė lėšas neliečiamojoje sąskaitoje, atkreipiant dėmesį į tai, kad aptartas teisinis reguliavimas šiuo aspektu nereikalauja pareiškėjo sutikimo.
Byloje esančių įrodymų pagrindu (pareiškėjo Prašymai, atsakovo atstovo 2024 m. gruodžio 19 d., 2025 m. sausio 7 d., 2025 m. sausio 21 d., 2025 m. kovo 13 d. atsakymai, LKT 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. vasario 27 d. atsakymai į pareiškėjo skundus) pagrįstai konstatuota, kad atsakovo atstovas neatliko jokių veiksmų ar privalėjo juos atlikti, tačiau to nepadarė, kurie galėtų būti laikomi neteisėtais pareiškėjo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių kalėjimo administracija nagrinėjo pareiškėjo Prašymus vadovaudamasi BVK 62 straipsnio 1 dalimi bei Aprašo nuostatomis, o šie teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad neliečiamosios sąskaitos lėšomis nuteistasis naudotis negali, išskyrus atvejus, kai konstatuojamos objektyviai pagrįstos ypatingos aplinkybės, kurios turi būti įrodytos dokumentais. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (medicinos dokumentų, pažymų, kvitų ir pan.), patvirtinančių, kad jo Prašymuose nurodytos aplinkybės atitinka Apraše įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti prašymus ir skundus, jie buvo nagrinėjami įstatymo nustatyta tvarka, todėl vien subjektyvus pareiškėjo emocinis diskomfortas ar įtampa dėl nepalankaus administracijos sprendimo savaime nesuponuoja neturtinės žalos buvimo. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas teigia patyręs jo nurodomą neturtinę žalą, pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo atstovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.