- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-24
- Bylos Nr.
- e2-142-1232/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02151-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vilma Venckevičienė
- Ieškovas
- "Nurlana"
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nurlana“ atstovei advokato padėjėja Dovilė Bogomolskytė, direktoriui M. S.,
atsakovui A. P., jo įgaliotos atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgaliotam atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nurlana“ ieškinį atsakovui A. P. dėl su darbo santykiais susijusių sumų nepriteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai, ieškinio argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nurlana“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašo išnagrinėti darbo ginčą ir atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) prašymą atmesti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo 687,78 Eur permoką bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbo UAB „Nurlana“ pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – darbo sutartis) tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo santykių metu atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis bei dienpinigiai už darbo metu praleistas dienas ne savo gyvenamojoje vietoje, taip pat kompensuojamos dokumentais pagrįstos komandiruočių išlaidos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimu nutarė atsisakyti nagrinėti atsakovo prašymą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovui praleidus nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir Komisijai jo neatnaujinus, išieškoti iš ieškovės atsakovui 4 055,70 Eur išmokų susijusių su darbo santykiais ir ieškovės prašymą dėl permokos priteisimo atmesti. Savo sprendimu nutarusi, jog buvo praleistas terminas kreiptis į Komisiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Komisija priteisė iš ieškovės 708 Eur dienpinigių už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas dienpinigių už šį laikotarpį neprašė. Prie patikslinto prašymo pridėti skaičiavimai patvirtina, jog atsakovas buvo apskaičiavęs 11 883 Eur dienpinigių sumą už (duomenys neskelbtini), t. y. lygiai tokią pačią sumai ir nurodė ieškovė. Todėl neaišku kokiu pagrindu Komisija priteisė atsakovo neginčijamus dienpinigius. Byloje susiklostė situacija, kai (duomenys neskelbtini) gyvenantis atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) registruotoje įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. Pervežimai yra atliekami įvairiose Europos valstybėse, daugiausia (duomenys neskelbtini). Komisijos posėdžio metu buvo paaiškinta, kad Bendrovės veikla yra organizuojama taip, jog visi pervežimai yra vykdomi iš (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, dėl ko atsakovas neturėdavo intereso po komandiruotės grįžti į (duomenys neskelbtini) ir savo poilsio laiką praleisti ten. Jo prašymu šalių susitarimu po kelionės tarp savo pamainų atsakovas likdavo (duomenys neskelbtini) savo namuose ir šios poilsio dienos nebuvo žymimos kaip darbo dienos, kadangi faktiškai jis ilsėjosi savo gyvenamojoje vietoje ir jokių darbo pareigų neatliko, taigi nepatyrė ir jokių padidėjusių išlaidų. Tokia tvarka atsakovui buvo žinoma ir suprantama, iki pat Darbo sutarties nutraukimo jokių klausimų dėl dienpinigių skaičiavimo Bendrovei nekėlė ir jokių pretenzijų nereiškė. Todėl darbdaviui nekilo pareiga mokėti dienpinigius už atsakovo poilsio dienas, praleistas (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, kadangi jis neturi jokių su darbo pareigomis susijusių padidėjusių išlaidų. Atsakovas prašo priteisti dienpinigius ir už jo laisvas dienas praleistas (duomenys neskelbtini), nors darbo sutartyje yra įtvirtinta darbdavio teisė mažinti mokamus dienpinigius net ir už dirbtas dienas 50 proc., su kuo atsakovas sutiko pasirašydamas Darbo sutartį. Aplinkybę, jog šiomis dienomis (duomenys neskelbtini) atsakovas nedirbo, patvirtina tiek jo paties, tiek Bendrovės pateikti dokumentai - skaitmeninės kortelės duomenys, įsakymai dėl komandiruočių, o atsakovo užimama pozicija, jog nurodytas dienas praleido komandiruotėje, yra grindžiama vien tik niekuo nepagrįstais jo teiginiais. Darbo santykių laikotarpiu atsakovas niekuomet nereiškė jokių pastabų dėl tariamai neteisingai skaičiuojamų išmokėjimų, taigi jam buvo aiškus Bendrovės skaičiavimas ir jo pagrįstumas.
Ieškovės vertinimu, įstatyme numatytų maksimalių netesybų priteisimas nagrinėjamu atveju, kai darbuotojas niekuomet nereiškė jokių nusiskundimų dėl mokamų dienpinigių dydžio ir tvarkos, kai darbdavys įpareigojamas mokėti dienpinigius už laiką, kurį darbuotojas leido savo namuose, pažeistų proporcingumo principą ir visiškai be jokio pagrindo leistų atsakovui atsidurti geresnėje padėtyje nei ieškovė ir ieškovei būtų perkeliama nepagrįstai didelė našta mokėti ne tik dienpinigius už poilsio dienas namuose, bet dar ir neadekvačiai dideles netesybas.
Dėl susidariusios permokos nurodė, kad po darbo santykių nutraukimo atsakovui buvo susidariusi 771,09 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių permoka (mokėtino darbo užmokesčio kitimas), taip pat liko nepadengta 86,31 Eur komandiruočių išlaidų pagal pateiktus dokumentus (sąskaitos apyvartos žiniaraštis pagal darbuotojus). Permoka susidarė bendrovei neteisingai apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį ir dienpinigius, t. y. dėl aiškios sąskaitybos klaidos Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog darbuotojas yra skolingas bendrovei 687,78 Eur, t. y. darbuotojui kyla pareiga grąžinti bendrovei nepagrįstai gautas lėšas. Vertindama byloje esančių įrodymų visumą bei nustatydama bendrovės pareigą mokėti papildomą išmoką Komisija visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į nustatytą ir jokiais įrodymais nepaneigtą permoką. Vertinant, kad skaičiuodama dienpinigius bendrovė nepagrįstai neįskaičiavo 11 dienų, Komisija privalėjo įskaičiuoti atliktą permoką, pripažįstant, jog atsakovas nepatyrė jokių finansinių praradimų. Komisija nustatė, jog liko neapmokėta 708 Eur dienpinigių, o niekaip nepaneigta permoka yra 687,78 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius M. S. paaiškino, kad nepavykus gražiai susitarti su atsakovu, teko jį atleisti iš darbo. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, nors atsakovas įsakymo dėl darbo santykių nutraukimo nepasirašė, todėl jie informavo atsakovą apie darbo santykiai nutraukimą (duomenys neskelbtini), nes atsakovas pats pasakė, kad nebedirbs. Sodrai buvo pateikti dokumentai, kad atsakovas atleistas iš darbo, o atsakovui paskambino ir pasakė apie atleidimą. Atsakovui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis ir visi mokesčiai, tačiau atsakovas pradėjo reikalauti dienpinigių už tą laiką kada jis buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kai jis atveždavo automobilį į savo gimtąjį miestą, išimdavo kortelę ir eidavo miegoti namo. Darbo užmokestis laiku nebuvo išmokėtas nutraukus darbo sutartį, nes atsakovas automobilį paliko ne darbo vietos registracijoje (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Dėl ko jie turėjo surasti kitą darbuotoją, kuris parvairuotų automobilį į (duomenys neskelbtini). Kai automobilis įvažiuoja į (duomenys neskelbtini), jam išrašomas leidimas 3 dienom, per kurias automobilis turėjo išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), priešingu atveju išrašoma bauda. Nors pats atsakovas nebuvo informuotas, kad automobilį turėjo palikti (duomenys neskelbtini), bet jis turėjo (duomenys neskelbtini) valdžios reikalavimą išvaryti automobilį iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovas atvažiavo į aikštelę ir paliko automobilį aikštelėje. Atsakovas pas juos dirbo apie 3 m. Dėl dienpinigių mokėjimo buvo susitarimas su atsakovu, kad gaudavo algą ir komandiruotpinigius už išdirbtą laiką. Jis pats nevedė darbo užmokesčio apskaičiavimo, nes tą darydavo buhalterė. Apskaičiuoti atlyginimą imdavo tachometro duomenis, išskyrus atvejus kai automobilis būdavo aikštelė (duomenys neskelbtini), nes ten atsakovas gyveno, todėl jis ištraukdavo kortelę iš tachografo ir eidavo namo ilsėtis. Rašytinio susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Dienpinigius mokėdavo už darbo laiką, nes atsakovas galėdavo ilsėtis savo namuose. Komandiruočių įsakymus išrašydavo buhalterija, tačiau ar juos siųsdavo atsakovui, nežino. Jis kaip direktorius suderindavo su atsakovu galutinį apskaičiavimą už išdirbtą laiką ir pervesdavo pinigus. Galutinė darbo užmokesčio suma atsakovui tiko. Kartais galutinę sumą suderindavo jo padėjėjas. Sumas su atsakovu derindavo kiekvieną mėnesį. Komandiruotės įsakymų atsakovas negavo, nes apie komandiruotes jis sužinodavo iš vadybininkų, kurie nurodydavo iškrovimo ir įkrovimo vietas. Atsiskaitymo lapelių taip pat neteikdavo darbuotojui. Atsakovo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kai atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), tai jam už darbo dienas apmokėdavo, tik nemokėjo už tas dienas, kurias jis ilsėdavosi namuose (duomenys neskelbtini). Buhalterija nustatydavo kokius dienpinigius mokėti, tokius ir mokėdavo pagal įstatymus. Kokia mokama suma sudarė darbo užmokestis, o kokia dienpinigiai turėjo domėtis patys vairuotojai. Prašo grąžinti permoką, nes kai pradėjo tikrinti visas sumas, kurios buvo pervestos atsakovui pamatė permoką, nes atsakovas nebuvo pateikęs išrašų iš kito banko. Permoka susidarė bendra už darbo užmokestį ir dienpinigius. Kad atsakovas išiminėja vairuotojo kortelę jis nežinojo, nes pas juos dirba daug vairuotojų. Per tą laiką kai vairuotojo kortelę buvo išimama, jie nemokėdavo dienpinigių, nes vairuotojas tuo momentu išimdavo kortelę ir vykdavo namo ilsėtis, tačiau kai būdavo Europoje, tai visada buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nesvarbu ar buvo vairuotojo kortelė išimta ar ne (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas: 6 min. 23 s. – 1 val. 09 min. 17 s.; 2 val. 04 min. 20 s. – 2 val. 13 min. 50 s.; teismo posėdžio 2026 m. sausio 6 d. garso įrašas: 1 val. 02 min. 21 s. – 1 val. 13 min. 08 s.).
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Dovilė Bogomolskytė nurodė, kad dienpinigius ieškovė mokėjo pagal Vyriausybės nutarime nurodytus maksimalius dydžius pagal šalį. Ieškovė permoką iš atsakovo pareikalavo grąžinti tik Komisijoje kai buhalterija pradėjo tikrinti duomenis. Vairuotojui nemokėdavo dienpinigių kai jis būdavo (duomenys neskelbtini) ir tos dienos nėra įtrauktos į įsakymus dėl komandiruočių, nes tomis dienomis vairuotojas ilsėdavosi savo gyvenamojoje vietoje. Kai darbuotojas dirbo (duomenys neskelbtini), tai tos dienos buvo įtrauktos ir apmokėtos. (duomenys neskelbtini) vairuotojas grįžo į (duomenys neskelbtini) 02.42 val., tačiau už (duomenys neskelbtini) jam buvo apmokėti dienpinigiai. (duomenys neskelbtini) jis yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) naktį jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir dienpinigiai jam apmokėti pagal (duomenys neskelbtini) normą. (duomenys neskelbtini) nemokėjo dienpinigių, nes atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas: 1 val. 02 min. 58 s. – 1 val. 22 min. 36 s.).
II. Atsakovo atsiliepimo argumentai
Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį (DOK-27258) prašo atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tomis dienomis, kai buvo priteisti dienpinigiai, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotėse. Konkrečiai, minėtos dirbtos dienos yra matyti iš vairuotojo kortelės duomenų ir darbovietės pateiktų duomenų. Kadangi atsakovas buvo komandiruotėje ((duomenys neskelbtini)), tai jam turi būti mokami dienpinigiai už minėtą laikotarpį, nes darbuotojas minėtu laikotarpiu buvo komandiruotėje - dirbo, nesiilsėjo grįžęs į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat sutiko su Komisijos sprendimu, jog atsakovui turėjo būti mokami 100 proc. dienpinigių dydžiai. Ieškovė jokios dienpinigių mažinimo tvarkos nepateikė, todėl turi mokėti 100 proc. dienpinigių dydžius. Nesutinka su ieškinio argumentais, kad atsakovas neprašė priteisti jam dienpinigius. Pateiktu prašymu darbuotojas nurodė, kad už 739 darbo dienų jam priklauso 39 411 Eur dienpinigių. Taigi už nurodytas dienas dienpinigių nepriemoka yra suskaičiuota. Nesutiko su ieškiniu, kad darbuotojui buvo susidariusi permoka. Jei ieškovė neatliko išskaitų įstatymo nustatytu terminu, vadinasi ji laikė, kad jos išmokėtos darbuotojui sumos yra tinkamos darbuotojui su darbo santykiais susijusios sumos. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų mokėjimo būdo nei nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Būtent darbdavė, sumokėjusi su darbo santykiais susijusias sumas, turėjo tinkamai įforminti tokių sumų išmokėjimą, teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka atlikti perskaičiavimus darbuotojui grįžus iš komandiruočių, o to darbdavė nepadarė, o nepadarė todėl, kad jokios darbuotojo permokos darbdavei nėra. Darbdavė jokio klausimo dėl jos skaičiavimais gana žymios sumos permokos nekėlė iki darbuotojas pateikė pretenzijas darbdavei dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu nėra įrodinėjama nei viena iš sąlygų išskaitai iš darbo užmokesčio padaryti.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. papildomai paaiškino, kad buvo susitarimas su darbdaviu, kad jis gaus dienpinigius nuo 75 Eur priklausomai nuo reiso. Jokio susirimo dėl dienpinigių nemokėjimo (duomenys neskelbtini) nebuvo. Buvo susitarimas, kad jam bus mokami dienpinigiai, kai jis (duomenys neskelbtini) atvažiuoja į bazę, todėl jis suprato, kad (duomenys neskelbtini) turi būti mokama 75 Eur dienpinigiai. Kai darbovietė pervesdavo tam tikras sumas, jam kas kartą kildavo klausimų, tačiau jie paaiškindavo, kad vėliau primokės, todėl nebuvo aišku kiek už ką mokama. Atsakovas visada pasakydavo, kad netinkamai priskaičiuotas darbo užmokestis, o jie pažadėdavo, kad susitikimo metu pakalbės ir primokės. Jam vadybininkai per programėlę atsiųsdavo kur reikia vykti į komandiruotę, nes komandiruočių įsakymų negaudavo. Atsiskaitymo lapelių irgi neatsiųsdavo. Darbo santykius su ieškove nutraukė, nes jam buvo pasakyta, kad nebus išmokėtas darbo užmokestis. Be jo parašų ir sutikimo ieškovė perdavė duomenis kitą dieną Sodrai. Po darbo santykių nutraukimo, po 15 dienų jam buvo išmokėta suma tik kaip darbo užmokestis. Kiek mokama darbo užmokesčio ir dienpinigių atsakovas nežinojo, nes jokios informacijos negaudavo. Jis skaičiavo, kad turėtų gauti po 75 Eur į dieną, bet visada gaudavosi mažiau. Darbo sutartį pasirašė ir ten nurodoma, kad bus mokamas atlyginimas ir dienpinigiai, tačiau jis nelabai suprato ir nesigilino. Buvo patenkintas darbo užmokesčiu ir nieko nesakė, o kai negavo tiek kiek buvo žadėta, tada ir aiškinosi. Direktorius su vadybininkais buvo (duomenys neskelbtini), o darbovietė (duomenys neskelbtini), buhalterija kur yra nežino. Po komandiruotės jis priduodavo kelionės lapus direktoriui. (duomenys neskelbtini) yra patalpos kur būdavo direktorius. Tachografo kortelę jis pristatė Vežėjų profesiniai sąjungai. (duomenys neskelbtini) jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasikrovęs vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), nes tai buvo tarptautinis vežimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir apsikeičiama priekabomis (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) ir su kroviniu atgal važiavo per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinį krovėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo krovinį vežti į (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kai jis grįždavo į (duomenys neskelbtini), palikdavo automobilį aikštelėje, tačiau kiekvieną dieną ateidavo į bazę, todėl dirbdavo be poilsio dienų. Atvykus į bazę jis pildavo kurą, nors pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus to negalėjo daryti, plaudavo automobilį, atlikdavo smulkius automobilio remontus, tokius kaip padangų keitimą. Buvo žodžiu su direktoriumi suderinta, ką jis turėdavo bazėje daryti. Kiti vairuotojai jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra įstaiga, kuri užsiima tokiais klausimai dėl nepriemokų ir jis pranešė direktoriui, kad jam būtų sumokėtas visas darbo užmokestis, nes kreipsis į profsąjungą. Tada jis ir buvo iškarto atleistas, o migracijai pateikti duomenis, kad jis netektų leidimo gyventi (duomenys neskelbtini). Tačiau Sodroje sužinojo, kad po darbo sutarties nutraukimo jis turi 14 d. atvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir palikęs automobilį aikštelėje, išsiimdavo vairuotojo kortelę direktoriaus M. S. nurodymu, tam kad būtų padaryta 45 val. poilsio pertrauka ir jam nereikėtų ilsėtis Europoje. Tokius nurodymus jam duodavo telefonu ar per Viber programėlė paskambinęs. Pats asmeniškai atsakovas neturėjo intereso nurodyti ne „lova“, o išimti vairuotojo kortelę, priešingai, jam būtų buvę paprasčiau ilsėtis (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas: 1 val. 23 min. 14 s. – 02 val. 04 min. 20 s.; teismo posėdžio 2026 m. sausio 6 d garso įrašas: 49 min. 20 s. – 1 val.02 min. 04 s.).
Atsakovo įgaliotos atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – profesinė sąjunga) įgaliotas atstovas advokatas Giedrius Baziulis palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovui dienpinigių išmokėjimo už komandiruotes, dirbant UAB „Nurlana“ tarptautinio krovinio transporto priemonės vairuotoju, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti su atsakovui laiką ir dėl permokėto darbo užmokesčio priteisimo. Darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino atsakovo prašymą, t. y. atsisakė nagrinėti atsakovo prašymą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovui praleidus nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir Komisijai jo neatnaujinus; išieškojo ir UAB „Nurlana“ atsakovo naudai 4 055,70 Eur išmokų susijusių su darbo santykiais, suma nurodyta atskaičius mokesčius; sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui iš ieškovės neviršijant vieno mėnesio darbo užmokesčio, t. y. 1 388,48 Eur (bruto) nutarė vykdyti skubiai, o kitoje dalyje atsakovo reikalavimus atmetė ir ieškovės prašymą dėl permokos priteisimo taip pat atmetė. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, darbdavys kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Nurlana“ ir atsakovo A. P. darbo santykiai truko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 7-12). Kaip matyti iš darbo sutarties pakeitimo, kuris įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini), sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro 9,35 Eur / val., mokant avansą einamojo mėnesio 25 d. ir likusią dalį iki kiekvieno sekančio mėnesio 15 d. Suminė darbo laiko apskaita, pagal grafiką, apskaitinis laikotarpis 1 mėn. (tomas 2, el. b. l. 12). (duomenys neskelbtini) darbo sutarties (duomenys neskelbtini) 6 punkte nustatyta, kad darbuotojas vykdo darbo funkcijas, numatytas pareigybės instrukcijoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Bendrovės organų sprendimų. Darbuotojui gali tekti išvykti (atlikti) darbą kelionėje) Lietuvoje ir už jos ribų vykdant įprastines darbo funkcijas. Paprastai jokios papildomos išlaidos ryšium su kelione neatlyginamos, jeigu darbuotojas nekomandiruojamas arba jei ši darbo sutartis ar Bendrovė nenustato kitaip. Išvykus į komandiruotę mokami dienpinigiai, kurie gali būti mažinami iki 50 procentų nustatytos normos.
Ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, ką patvirtina Sodros informacija apie Valstybinį socialinį draudimą (tomas 2, el. b. l. 120-124).
Dėl dienpinigių skaičiavimo
Pagal DK 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbuotojo komandiruotė yra jo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas (toliau – ir Sąrašas), dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte – negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.
Taigi išlaidų, patirtų dėl vykimo į komandiruotę kompensavimo garantija yra įtvirtinta įstatyme, o šių išlaidų mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisinis reguliavimas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tam nereikalingas atskiras darbo teisinių santykių šalių susitarimas, taip pat numato išimtį – galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022).
Pažymėtina, jog vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis darbdavys komandiruojama darbuotojui gali mokėti sumažintos normos dienpinigius tik esant šių sąlygų visetui: jei darbdavys šalių darbo santykių metu buvo nustatęs konkrečius, diferencijuotus pagal objektyvius kriterijus, dienpinigių dydžius; sumažintos normos dienpinigių dydžiai įforminti darbdavio vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; įvykdytos darbuotojo informavimo ir konsultavimo procedūros; darbuotojas supažindintas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovui turėjo būti mokami maksimalūs dienpinigių dydžiai, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, nurodydama, kad dienpinigius atsakovui ieškovė mokėjo pagal Vyriausybės nutarime nurodytus maksimalius dydžius pagal šalį (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas: 1 val. 02 min. 58 s. – 1 val. 22 min. 36 s.). Tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovui dienpinigių išmokėjimo už komandiruotes nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovui visi dienpinigiai, jam dirbant UAB „Nurlana“ yra pilnai išmokėti. Ieškovų atstovai akcentavo, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl tarp šalių buvo sulygta, kad atsakovui būnant (duomenys neskelbtini) ir nevykdant darbo funkcijų, dienpinigiai jam nebus mokami. Tačiau pripažino, kad toks rašytinis susitarimas dėl dienpinigių nemokėjimo atsakovui esant (duomenys neskelbtini) nebuvo sudarytas, buvo tik sutarta žodžiu. Tačiau atsakovas byloje neigė tokį žodinį susitarimą su ieškove, nurodydamas, kad jokio žodinio susitarimo tarp šalių nebuvo, kad jam nebus mokami dienpinigiai (duomenys neskelbtini). Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog priešingai, buvo susitarimas su darbdaviu, kad (duomenys neskelbtini) jam turi būti mokama 75 Eur dienpinigiai, net kai jis (duomenys neskelbtini) atvažiuoja į bazę. Be to, atsakovas pažymėjo, kad kai jis grįždavo į (duomenys neskelbtini), palikdavo automobilį aikštelėje, tačiau kiekvieną dieną ateidavo į bazę, kur pildavo kurą, nors pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus to negalėjo daryti, plaudavo automobilį, atlikdavo smulkius automobilio remontus, tokius kaip padangų keitimą. Visi darbai bazėje buvo žodžiu suderinti su direktoriumi. Be to, atsakovas ir ieškovės direktorius posėdžio metu patvirtino, kad atsakovui komandiruočių įsakymų nesiųsdavo, o ieškovės vadybininkai per programėlę atsiųsdavo atsakovu kur ir kada reikia vykti į komandiruotę. Atsiskaitymo lapelių ieškovė atsakovui taip pat nesiųsdavo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui turi būti skaičiuojamas maksimalus dienpinigių dydis.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-684/2023). DK 6 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.
Kaip matyti iš ieškovės byloje pateiktų įsakymų dėl komandiruočių, atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo komandiruojamas dirbti į užsienio valstybes, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo komandiruojamas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 65). (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo komandiruojamas dirbti į užsienio valstybes, t. y. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 66). Iš ieškovės pateiktų komandiruočių įsakymų matyti, kad atsakovas įsakymais buvo siunčiamas dirbti į komandiruotes iš viso 42 dienas, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas dirbti į komandiruotes iš viso 55 dienas, kas reiškia, kad atsakovui šiuo laikotarpiu buvo nepažymėtos viso 12 d., t. y. 11 dienų komandiruočių į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir 1 diena į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (2 t. el. b. l. 177-178).
Iš pateiktos lentelės apie šalis, kuri pateikta tik nuo (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kokioje šalyje buvo nėra pažymėtą, tačiau iš 1.9 lentelės vairuotojo darbo savaitės laiko apskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojui buvo 24 val. poilsio laikas. (duomenys neskelbtini) nuodyta, kad vairuotas buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) matyti taip pat, kad vairuotojas yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kur yra vairuotojas nėra pažymėta, tačiau iš darbo savaitės laiko apskaitos matyti (duomenys neskelbtini) atsakovas taip pat turėjo 24 val. poilsį ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vairuotojo kortelė išimama, nes jis šią dieną turi 24 val. poilsio laiką, o (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsideda kortelę būdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad vairuotojas jau yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kur yra vairuotojas nėra pažymėta, tačiau iš darbo savaitės laiko apskaitos matyti (duomenys neskelbtini) atsakovas taip pat turėjo 24 val. poilsį ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) matyti, kad vairuotojas yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kur yra vairuotojas nėra pažymėta, tačiau iš darbo savaitės laiko apskaitos matyti (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo poilsio dienas ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) matyti, kad vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini) ir vairavo, nes (duomenys neskelbtini) jis buvo jau (duomenys neskelbtini) (tomas 2 t., el. b. l. 182 -183, DOK-11248).
Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad jis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), todėl jam dienpinigiai neturi būti skaičiuojami už dirbtas dienas (duomenys neskelbtini). Tačiau su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose (tomas 3, el. b .l. 117) nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau kai matyti iš ieškovės parengtų įsakymų dėl komandiruotės, atsakovas (duomenys neskelbtini) turėjo komandiruotę į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis turėjo komandiruotę į (duomenys neskelbtini). Iš 1.9 vairuotojo savaitės darbo laiko apskaitos ir 1.4 darbo ir poilsio rėžimo pažeidimų matyti, kad būtent (duomenys neskelbtini) atsakovas vairavo, tačiau nebuvo įvesta šalis kasdieninio darbo pradžioje. Kaip matyti iš byloje pateiktos vairuotojo kortelės duomenų pagal šalis, duomenys yra pateikti tik nuo (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l. 182-183). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K., kuri yra profesinės sąjungos buhalterė ir ji sudarė iš atsakovo pateiktos vairuotojo kortelės lenteles 1.9, 1.4 ir 1.3 lenteles, nurodė, kad pagal komandiruočių įsakymus (duomenys neskelbtini) atsakovas yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) jis komandiruotėje (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini) nepažymėta, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje mato atžymėtas naktines darbo valandas. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra (duomenys neskelbtini) komandiruotėje, tačiau (duomenys neskelbtini) dienpinigiai nėra paskaičiuoti. Pagal vairuotojo kortelės duomenis galima gali nuskaityti darbo valandas už metus laiko, o pagal šalis, tai tik už nepilną mėnesį. Liudytoja taip pat patvirtino, kad darbdavys mokėjo už kelionės išlaidas atskirai, bet neišskyrė dienpinigių ir darbo užmokesčio. Dėl (duomenys neskelbtini) atsakovo buvimo (duomenys neskelbtini) ir jam neišmokėtų dienpinigių liudytoja paaiškino, kad jeigu vairuotojas yra komandiruotėje (duomenys neskelbtini), tai dienpinigių tarifas yra 28 Eur, todėl niekur nebuvo susitarta su atsakovu, kad jeigu jo komandiruotė (duomenys neskelbtini), tai jam neturi būti mokami dienpinigiai. Taip pat liudytoja pažymėjo, jog jeigu vairuotojas sekmadienį nevairavo, tai nereiškia kad jis nebuvo komandiruotėje, nes jis nevairavo sekmadienį dėl to, nes vairuotojui priklausė 24 val. poilsio. (duomenys neskelbtini) atsakovas nevairavo, nes jam tomis dienomis buvo savaitinis poilsis, nes jis negali vairuoti nuolatos (teismo posėdžio 2026 m. sausio 6 d. garso įrašas: 06 min. 24 s. – 48 min. 28 s.). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), nes tai buvo tarptautinis vežimas krovinių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apsikeičiant priekabomis (duomenys neskelbtini) mieste. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) ir su kroviniu atgal važiavo per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinį krovėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo krovinį vežti į (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas). Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 1.9 vairuotojo savaitės darbo laiko apskaita. Todėl tai, kad vairuotojui pasikraunant krovinį (duomenys neskelbtini) ir vykstant į komandiruotę užsienio šalyje ieškovė nusprendžia nemokėti dienpinigių už krovinio pasikrovimo / išsikrovimo dieną dienpinigių, neatitinka įstatymo normų, nes pagal DK dienpinigiai yra mokami už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną. Tai reiškia, kad savaitgaliai, švenčių dienos ir visi privalomi kassavaitinio poilsio laikotarpiai (tiek 24 val., tiek 45 val.) yra įskaičiuojami į bendrą komandiruotės trukmę. Kas reiškia, kad dienpinigiai mokami už visą laiką nuo išvykimo iki sugrįžimo dienos. Faktiškas nedirbimas poilsio dieną šios prievolės taip pat nepanaikina. Todėl dienpinigiai turi būti mokami už faktiškai komandiruotėje išbūtą laiką, įskaitant išvykimo iš (duomenys neskelbtini) dieną ir grįžimo į ją dieną. Taip pat ieškovė nurodė, kad už (duomenys neskelbtini) atsakovui dienpinigių neturėjo mokėti, nes tą dieną atsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau iš 1.9 lentelės vairuotojo savaitės darbo laiko apskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas 17.55 val. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jau (duomenys neskelbtini) 06.45 val. jis yra atvykęs į (duomenys neskelbtini), nes būtent (duomenys neskelbtini) pagal įsakymą jam yra komandiruotė į (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, kad jau (duomenys neskelbtini) atsakovas krovėsi krovinį (duomenys neskelbtini) ir jam už tai turėjo būti mokami dienpinigiai, t. y. darbdavys turėjo skaičiuoti darbuotojui dienpinigius, kurių dydis turėjo atitikti Vyriausybės patvirtintą maksimalių dienpinigių dydį.
Byloje nebuvo paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ilsintis ar būnant (duomenys neskelbtini) ieškovės direktorius jam liepdavo iš tachografo išsiimti vairuotojo kortelę, tam kad jis neturėjo poilsio dienų užsienyje ir už ja nereikėtų mokėti. Be to, kaip nustatyta byloje, šių aplinkybių neneigė ir ieškovės direktorius M. S., kad atsakovui nebuvo siunčiami įsakymai dėl komandiruočių, šie įsakymai buvo ieškovės pateikti tik nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, be to ieškovės direktorius pripažino, kad ir atsiskaitymo lapeliai atsakovui nebuvo siunčiami. Atsakovui buvo atsiunčiama tik bendra mokėtina suma, neišskiriant nei darbo užmokesčio, nei dienpinigių. Kaip ieškovės buhalterija paskaičiuodavo kas mėnesį mokėtinas sumas ir iš kokių gautų duomenų ieškovės direktorius taip pat negalėjo atsakyti. Byloje apklausti liudytojai A. D., A. J., D. S. (teismo posėdžio 2025 m. lapkričio 17 d. garso įrašas) taip pat patvirtino, kad ieškovė konkrečiai nenurodo kur yra gaunamas atlyginimas, o kur dienpinigiai. Tad teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, laiko, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, už laikotarpiu komandiruotėje būtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taikant 100 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydį, atsakovui reikėjo priskaičiuoti papildomai 708,00 Eur dienpinigių. Pagal į bylą pateiktus dokumentus nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neapmokėjo atsakovui 12 dienų už komandiruotėje būtą laiką, viso 708,00 Eur dienpinigių.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Dėl netesybų
DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nustačius, kad su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. neišmokėti visi jam priklausantys dienpinigiai, spręstina dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų priteisimo, kadangi pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Nors ieškovės atstovas prievolę mokėti netesybas siejo tik su darbo užmokesčio neišmokėjimu pasibaigus darbo santykiams, tačiau teismas negali sutikti su tokiu DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos aiškinimu, nes šioje teisės normoje akcentuojama darbdavio pareiga pilnai atsiskaityti su darbuotoju, su kuriuo darbo santykiai pasibaigė, ir remiamasi apibendrinta su darbo santykiais susijusių sumų, o ne darbo užmokesčio sąvoka.
Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius M. S. nurodė, kad darbo užmokestis laiku atsakovui nebuvo išmokėtas nutraukus darbo sutartį, nes atsakovas automobilį paliko ne darbo vietos registracijoje, o (duomenys neskelbtini), todėl jie turėjo surasti kitą darbuotoją, kuris paimtų ir parvairuotų automobilį į (duomenys neskelbtini). Tačiau posėdžio metu pats pripažino, kad pats atsakovas nebuvo informuotas, kad automobilį jis turi palikti (duomenys neskelbtini). Atsakovui atvykus (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jis automobilį paliko bazėje, o jau (duomenys neskelbtini) darbo santykiai tarp šalių nutrūko. Tad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad darbdaviui nepavyko laiku atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės (duomenys neskelbtini) kaip to reikalauja DK 146 straipsnio 2 dalis (CPK 185 straipsnis).
Byloje pateikti duomenys, patvirtina, kad ieškovė galutinai atsiskaitė su atsakovui (duomenys neskelbtini) pervesdama 1 172,00 Eur. Kadangi ieškovė atsakovui neišmokėjo darbo užmokesčio, kaip to reikalauja DK 146 straipsnio 2 d. ir 708,00 Eur dienpinigių, atsakovo naudai turėtų būti išieškotos netesybos. Teismas pažymi, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės ir kitais principais. Teismas atsižvelgia į darbo byloje dalyvaujančių šalių teisinę padėtį, darbo santykių tarp šalių trukmę, šalių finansinę ir turtinę padėtį, o taip pat vadovaujasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, todėl įvertinęs ta, kad galutinio neatsiskaitymo (1 172,00 Eur) sudaro 11 darbo dienų, o dienpinigių neatsiskaitymo (708,00 Eur) sprendimo priėmimo dienai sudaro 81 darbo dieną, darbo ginčų komisija, vadovaudamasi šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijais bei DK 147 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad atsakovui priskaičiuotų netesybų dydį turėtų sudaryti 4 864,84 Eur (1 172 Eur/20,9 x 11 d. d. + 708 Eur x 6 mėn. ) už uždelstą atsiskaityti laiką.
Dėl susidariusios permokos
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad po darbo santykių nutraukimo atsakovui liko susidariusi 771,09 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių permoka, taip pat liko nepadengta 86,31 Eur komandiruočių išlaidų pagal pateiktus dokumentus, todėl atsakovas yra skolingas ieškovei 687,78 Eur (tomas 2, el. b. l. 34). Ieškovė nurodė, kad permoka susidarė bendrovei neteisingai apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį ir dienpinigius, t. y. dėl aiškios sąskaitybos klaidos.
Pažymėtina, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.
CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).
Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą.
Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.236 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai, ir aptarto civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. CK 6.241 straipsnis draudžia išreikalauti be pagrindo įgytas lėšas, darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.241 straipsnį šios išmokos turi būti įgytos be pagrindo arba jų įgijimo pagrindas turi būti išnykęs po jų įgijimo. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė sąskaitybos klaidą byloje grindžia tik savo pačios sudaryta ir pateikta mokėjimo lentele (tomas 2, el. b. l. 34), tačiau kaip minėta, ieškovė neteikė atsakovui kas mėnesį atsiskaitymo lapelių, kuriuose butų detalizuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai, su įsakymais dėl komandiruočių atsakovais taip pat nebuvo supažindintas, nes ant jų nėra atsakovo parašų. Būtent darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą bei darbuotojui išmokamų lėšų apskaitą. Ieškovė įrodinėja, kad permoka susidarė neteisingai apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį ir dienpinigius, kurios teismo vertinimu savo esme yra civilinio pobūdžio piniginės permokos, tačiau nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos priminiais apskaitos dokumentais šiam tokį susitarimą neigiant. Ieškovės nurodyta permoka pagal paties ieškovės atstovo paaiškinimus, susidarė per ilgą laiko tarpą, per kurį darbdavys niekada tokios permokos neapskaitė jokiose avansinėse apyskaitose, niekada su tuo nesupažindino atsakovo ir niekada nereikalavo jos grąžinti, nurodęs, kad jie permoką pastebėjo tik tada, kai atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Tačiau būtent šiuo atveju pats darbdavys pasirinko tokį darbuotojui išmokamų lėšų apskaitos būdą, iš kurio negalima nustatyti permokos priežasčių. Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, jog darbuotojui darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos turi būti mokamos reguliariai, toks modelis, kuomet ne vienerius metus darbuotojui iš anksto mokamos sumos ne pagal sulygtas darbo sutarties sąlygas, neatitiktų apmokėjimo už darbą esmės, toks susitarimas be to pažeistų ir DK 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, darbo teisiniuose santykiuose vienašalis darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas nėra numatytas, tam, kad darbdavys atgautų darbuotojui be pagrindo išmokėtas sumas, yra nustatyta speciali tvarka – vienašališkos išskaitos atlikimo galimybė su konkrečiais ribojimais (DK 150 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju darbdavė šia teise nė karto nepasinaudojo, vadinasi, darbo santykių eigoje vertino, kad su darbuotoju ji yra atsiskaičiusi tinkamai ir tik susidarius konfliktinei situacijai pateikė permokos versiją. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė kada ir dėl kokių priežasčių susidarė 771,09 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių permoka. Pabrėžtina, kad darbdavys visą darbo santykių laikotarpį nedaręs išskaitų, nesilaikęs DK 148 straipsnio imperatyvo detalizuoti darbuotojui išmokamų sumų paskirties, būtent darbdavys būdamas atsakingas už tinkamą darbo ir finansinių dalykų organizavimą, o darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, gavusi sumas, kurias laiko darbo užmokesčiu ir su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, gali jas panaudoti asmeniniams gyvenimo poreikiams, todėl nutraukus darbo santykius darbdavys neturi teisės reikalauti tam tikrų su darbo teisiniais santykiais susijusių darbuotojui išmokėtų sumų grąžinimo už visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovui permokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių suma susidarė dėl ieškovės padarytos sąskaitybos klaidos.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, bei atsižvelgiant į DK 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą normą, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 687,78 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių permoką atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl atsakovo priešieškinio ir laikinųjų apsaugos priemonių
Baigiamosiose kalbose atsakovo A. P. įgaliotos atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgaliotas atstovas advokatas Giedrius Baziulis teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo byloje pateiktą priešieškinį.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas 2025 m. liepos 9 d. pateikė teismui priešieškinį ir prašymą dėl termino atnaujinimo (DOK-27256). Teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti atsakovo priešieškinį. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-765-650/2025 atmetė atsakovo atskirąjį skundą dalyje dėl teismo neatnaujinto termino priešieškiniui paduoti, kitoje dalyje nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto A. P. atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti priešieškinį byloje. Tad šiuo atveju nagrinėjant civilinę bylą nebuvo nagrinėjamas atsakovo pateiktas priešieškinis.
Teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi byloje tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo (nutarties), kuriuo bus baigtas šios bylos nagrinėjimas, įsiteisėjimo, sustabdė 2025 m. balandžio 29 d. Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-6265/2025 dalies, kuria nurodyta, jog „sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Nurlana“, įmonės kodas 306032926, neviršijant vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1 388,48 Eur (bruto) vykdyti skubiai“ vykdymą. Įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus ieškinį ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovą atstovaujanti Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, prašo atlyginti 5 300,00 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai (DOK-57091).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo atstovas pateikė įrodymus ir išsamiai detalizavo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į ieškinį, papildomų įrodymų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 5 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis). Kadangi atsakovą atstovavo ir faktiškai bylinėjimosi išlaidas apmokėjo Lietuvos profesinių sąjungų aljansas, kurio dalis yra Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, atsakovą atstovavusiai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės priteistina 5 300,00 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nurlana“, juridinio asmens kodas 306032926, 708,00 Eur (septynis šimtus aštuonis eurus) neišmokėtų už komandiruotes dienpinigių ir 4 864,84 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 84 ct) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nurlana“, juridinio asmens kodas 306032926, 5 300,00 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo – sustabdyti (duomenys neskelbtini) Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria nurodyta, jog „sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Nurlana“, įmonės kodas 306032926, neviršijant vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1 388,48 Eur (bruto) vykdyti skubiai vykdymą, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.