- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1671-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00748-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- J. S., Plungės rajono žemės ūkio bendrovė "Minija"
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovams J. S., Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Minija“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės žalos atlyginimo priteisimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ž. K. (toliau – ieškovas) prašė teismo: pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 2 d. žemės sklypų nuomos sutarties (toliau – ir nuomos sutartis), sudarytos tarp atsakovų J. S. ir Plungės rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Minija“ (toliau kartu – atsakovai) ab initio (nuo sudarymo momento), dalį, kuria yra išnuomoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai); priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 24 195,46 Eur žalos atlyginimą; nustatyti tarp atsakovo J. S. ir ieškovo naudojimosi tvarką žemės sklypams pagal matininko Š. V. parengtas žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemas, atsakovui J. S. priskiriant naudotis žemės sklypų dalimis, pažymėtomis indeksu 1, ieškovui priskiriant naudotis žemės sklypų dalimis, pažymėtomis indeksu 2; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas J. S. yra žemės sklypų bendraturčiai. Ieškovas žemės sklypus įgijo 2009 m. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo A. K. Bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra atidalintos, naudojimosi ginčo žemės sklypais tvarka nenustatyta, žemės sklypų plotai nustatyti preliminariais matavimais. Ieškovas nuosavybės teise valdo 177/355 ir 474/948 žemės sklypų idealiąsias dalis, atsakovas J. S. – 178/355 ir 474/948 žemės sklypų idealiąsias dalis. Ieškovas ginčo žemės sklypuose 2022 m. derliui buvo pasėjęs žieminius kviečius. 2022 m. gegužės 6 d. ieškovas pastebėjo, kad dalis jo pasėlių išdirbtuose žemės sklypuose yra išarti. Iš viso išarta 4,6887 (4,67) ha ieškovo pasėlių. Apie įvykį tą pačią dieną buvo informuotos teisėsaugos institucijos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuojant, kad tai nėra baudžiamosios jurisdikcijos dalykas, ir pasiūlyta ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. 2021 m. tarp ieškovo ir atsakovės ŽŪB „Minija“ vadovo T. S. kilo nesutarimai, kai jis pareikalavo ieškovo sumažinti dirbamą plotą ir valdyti tą pusę, kuri, anot jo, priklauso ieškovui. Tuomet ieškovas sužinojo, kad atsakovai 2015 m. sausio 2 d. sudarė žemės sklypų nuomos sutartį, kuria atsakovas J. S. išnuomojo atsakovei ŽŪB „Minija“ keturis žemės sklypus, iš kurių du bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas nežinojo apie šią nuomos sutartį, niekada nedavė sutikimo ją sudaryti. Nuomos sutarties dalis, kuria atsakovas J. S. išnuomojo atsakovei ŽŪB „Minija“ ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu J. S. priklausančius ginčo žemės sklypus, turi būti pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsniui. Atsakovai atliko bendrus neteisėtus veiksmus, sudarydami imperatyviems įstatymo reikalavimams prieštaraujantį sandorį, kurio pagrindu vėliau buvo sunaikinti ieškovo pasėliai. Kadangi iš viso atsakovė ŽŪB „Minija“ suarė 4,67 ha ieškovo išdirbto žemės ploto, patirtų tiesioginių nuostolių suma sudaro 9 530,07 Eur. Taip pat dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas negavo 13 602,82 Eur pajamų iš galėtų parduoti žieminių kviečių. Be to, atsakovei ŽŪB „Minija“ sunaikinus 4,67 ha ieškovo pasėlių, šio ploto ieškovas negalėjo deklaruoti ir dėl to negavo 1 062,57 Eur dydžio subsidijos. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė iš viso 24 195,46 Eur dydžio žalą. Kadangi tarp bendraturčių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, būtina nustatyti ginčo žemės sklypų naudojimosi tvarką. Atsakovai nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė atmesti ieškinį. Atsakovai nurodė, kad atsakovė ŽŪB „Minija“ nuo 2003 m. spalio 1 d. iš atsakovo J. S. nuomojasi 178/355 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 474/948 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypų dalių nuomos sutartys, kaip juridiniai faktai, yra registruotos Nekilnojamojo turto registre nuo jų sudarymo momento, todėl yra tinkamai išviešintos. Ieškovas nuo 2015 m. neteisėtai buvo užvaldęs atsakovui J. S. priklausančias žemės sklypų dalis, kadangi, neturėdamas teisės, deklaravo didesnį žemės plotą ir gavo tiesiogines išmokas (paramą) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), kurios jam nepriklauso. Atsakovas J. S. niekada nebuvo davęs sutikimo ieškovui dirbti ir naudotis jam priklausančių ginčo žemės sklypų dalimi. Atsakovė ŽŪB „Minija“ ne kartą informavo ieškovą apie jo vykdomą neteisėtą veiklą ginčo žemės sklypuose, tačiau ieškovas nereagavo į pretenzijas, toliau deklaravo jam nepriklausančias ginčo žemės sklypų dalis tiesioginėms išmokoms (paramai) gauti ir jas gavo iki 2022 m. Atsakovas J. S., sudarydamas nuomos sutartį, nepažeidė nei CK 4.75 straipsnio nuostatų, nei ieškovo teisių. Nors naudojimosi bendru turtu tvarka tarp ieškovo ir atsakovo J. S. oficialiu sandoriu ar teismo tvarka nėra nustatyta, tačiau ji buvo jų pačių suderinta. Atsakovas J. S. išnuomojo atsakovei ŽŪB „Minija“ tik tas ginčo žemės sklypų dalis, kuriomis realiai naudojosi nuo pat nuosavybės įgijimo, todėl tai atitiko CK 6.548 straipsnio 3 dalies taikymo išimtį, kai nustatyta faktiška naudojimosi tvarka. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovų neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo spręsti dėl 24 195,46 Eur nuostolių atlyginimo sumos ir su ja susijusių palūkanų pagrįstumo. Atsakovai neprieštaravo ginčo žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymui, tačiau nesutiko su ieškovo vienašališkai pateiktomis schemomis, kurios nėra suderintos su atsakovais, taip pat nėra objektyviai pagrįstos ūkiniu racionalumu. Trečiasis asmuo NMA atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam nėra žinomos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl sutarčių, nuomos ar kilusios žalos, prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskiriant atsakovui J. S. naudotis dalimis, pažymėtomis plane indeksu 1, o ieškovui – indeksu 2, sudarytame pagal matininko Š. V. parengtą schemą, priteisė ieškovui iš atsakovų po 701,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė atsakovei ŽŪB „Minija“ iš ieškovo 3 960 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad ieškovo pareiškime policijai dėl tyčinio turto sunaikinimo ir svetimo turto užvaldymo fiksuotos ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jis su atsakovu J. S. nuo 2009 m. spalio 15 d. buvo susitarę dėl sklypo naudojimosi dalių, sklypai padalinti preliminariais matavimais ir atžymėti betoniniais stulpais. Pagal stulpų žymas bendruose plotuose teikiamos deklaracijos NMA. Teismas nusprendė, kad nuo ginčo žemės sklypų įgijimo momento šalys buvo susitarusios dėl idealiųjų dalių naudojimosi. Teismas konstatavo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta dėl idealiosios dalies. Teismo vertinimu, pats faktas, jog nebuvo gautas kito bendraturčio sutikimas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti sutartį niekine, nes nuomotojas disponavo jam priklausančia dalimi. Teismas nurodė nenustatęs, kad nuomos sutartimi būtų vienašališkai eliminuota ieškovo teisė naudotis sklypu ar būtų faktiškai nustatyta naudojimosi tvarka visam daiktui. Dėl to teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti nuomos sutartį negaliojančia. Teismas konstatavo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovams dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ginčija 2015 m. sausio 2 d. nuomos sutartį su jos pratęsimais, o anksčiau sudarytų nuomos sutarčių ieškovas neginčija. Teismas nustatė, kad pats ieškovas ne kartą naudojosi ne tik savo žemės sklypų dalimis, bet ir užėmė kito bendraturčio dalis. Šias aplinkybes yra nurodęs ieškovas, kreipdamasis į policiją, jos taip pat atsispindi pasėlių deklaravimo duomenyse. Pareiškime policijai ieškovas patvirtino, kad 2021 m. tarp jo ir atsakovo J. S. sklypo nuomotojos ŽŪB „Minija“ kilo konfliktas. Atsakovės ŽŪB ,,Minija“ pirmininkas T. S. reikalavo ieškovo susimažinti dirbamą plotą ir valdyti tą pusę, kurią jie nurodė, nors jį tenkino situacija, kad bendrasavininkis leidžia jam vykdyti veiklą pagal numatytas ribas. Teismo posėdyje ieškovas taip pat nurodė, kad jis sulaukė atsakovo skambučio dėl žemės sklypų. Jam buvo išsakytos pretenzijos, kad jis yra užėmęs per daug žemių, atsakovui trūksta dirbamos žemės, ieškovas buvo gavęs atsakovo raštišką pranešimą, jog ieškovas dirba per didelį žemės sklypą. Teismas, nustatęs, kad ieškovas užsėjo visą sklypą, įskaitant dalį, atitinkančią kito bendraturčio dalį, nors buvo įspėtas apie galimą teisių pažeidimą, tokį elgesį vertino kaip naudojimąsi bendru daiktu viršijant jam priklausančias teises. Teismas padarė išvadą, kad nuomininkas apdirbo tik tą sklypo dalį, kuri atitinka nuomotojo dalį, ieškovas pasėjo žiemkenčius ir svetimoje dalyje, ieškovas buvo įspėtas apie galimą teisių pažeidimą, tačiau nepaisė įspėjimo. Teismas nurodė įvertinęs tai, kad pasėliai buvo pasėti ir kito bendraturčio (nuomotojo) dalyje, o tai yra naudojimasis sklypu viršijant savo teises. Ieškovas veikė žinodamas apie daromą pažeidimą (buvo įspėtas), todėl jo veiksmus teismas vertino kaip neatsargius ar net nesąžiningus. Teismas nusprendė, kad negalima reikalauti žalos už pasekmes, atsiradusias dėl savo paties neteisėto veiksmo. Teismo vertinimu, žiemkenčių sunaikinimas žemės dalyje, kuri nepriklausė ieškovui, nelaikytinas neteisėtu atsakovų veiksmu, kadangi žala kilo iš paties ieškovo rizikos, sąmoningai pasirinkus naudotis svetima žemės sklypo dalimi, ignoruojant bendraturčio teises, esant iš anksto perspėtam, kad taip nesielgtų. Teismas, pažymėjęs, kad negautos pajamos turi būti realios ir pagrįstos, o ne hipotetinės, ieškovas neturėjo teisėto pagrindo tikėtis gauti derlių iš svetimos dalies, ieškinio reikalavimą atlyginti negautas pajamas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, konstatavęs, kad siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypais tvarka atitinka idealiąsias bendraturčių nuosavybės teisės dalis, formos ir jų išsidėstymas yra tvarkingos formos, bendraturčiai patogiai ir atskirtai ginčo žemės sklypus galės naudoti žemės ūkio veikloje, patenkino ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypais tvarkos nustatymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą byloje – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai aiškino bendrosios dalinės nuosavybės teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui patirtos žalos atlyginimą. Teismo argumentavimas, kuriuo iš principo pateisinama atsakovės ŽŪB „Minija“ savivalė sunaikinant svetimus pasėlius, o kaltė dėl sunaikintų pasėlių perkeliama pačiam ieškovui, yra teisiškai ydingas, nelogiškas ir prieštaraujantis daiktinės teisės principams. Teismas supainiojo idealiosios ir realiosios dalių sampratas. Kiekvienas iš bendraturčių turi tik idealiąsias ginčo sklypų dalis. Realiosios dalys niekuomet nebuvo nustatytos, t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovui J. S. priklausė tik neidentifikuota ir su jokia realia vieta sklypuose nesusieta dalis. Nesant nustatytos naudojimosi sklypais tvarkos, ieškovas iš esmės turėjo teisę naudotis visu bendrąja daline nuosavybe priklausančiu objektu, o ne tik tariamai apibrėžta, konkrečia sklypų dalimi. Jeigu ieškovas buvo užėmęs per didelį žemės sklypų plotą, nesant bendraturčio atsakovo J. S. prieštaravimo, net ir didesnis žemės sklypo plotų dirbimas nėra bendraturčių teisių pažeidimas, tačiau kilus ginčams prioritetas teikiamas naudojimosi turtu nustatymo tvarkai.
Teismas, atsisakydamas konstatuoti neteisėtus atsakovės ŽŪB „Minija“ veiksmus ir perkeldamas žalos riziką ieškovui, pažeidė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nuosavybės neliečiamumo principą. Atsakovė ŽŪB „Minija“, manydama, kad yra pažeidžiamos jos teisės dėl ieškovo per didelio užimamo ploto ginčo sklypuose, galėjo prašyti atsakovą J. S., kad šis tariamai pažeistas teises gintų įstatyme numatytais būdais, pareikšdamas ieškinį ieškovui. Atsakovė ŽŪB „Minija“ turėjo žinoti, kad ginčijamą nuomos sutartį sudarė be bendraturčio sutikimo, todėl žinojo savo veiksmų neteisėtumą naudojantis ginčo sklypais. Vietoje teisėtų gynybos priemonių atsakovė ŽŪB „Minija“ nusprendė imtis savavališkos tariamų teisių gynybos. Ieškovas nuo pat įgijimo momento dirbo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus sklypus ir negalėjo įtarti, jog žemės dirbimas bus laikomas neteisėtu veiksmu. Nuosavos žemės dirbimas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas prisiėmė riziką, dirbdamas savo žemę. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad atsakovė ŽŪB „Minija“ ieškovui 2021 m. pareiškė pretenziją dėl tariamai per didelio dirbamo žemės ploto, šios pretenzijos nepaisius neva ieškovas prisiėmė riziką nuostolių kilimui. Ieškovui pareikšta pretenzija nepagrindžia ieškovo veiksmų neteisėtumo, nes, priešingai, pats ieškovas 2021 m. birželio 10 d. buvo pateikęs reikalavimą nutraukti neteisėtą, be ieškovo sutikimo sudarytą nuomos sutartį. Ieškovui iš anksto pareiškus prieštaravimus dėl atsakovės ŽŪB „Minija“ buvimo ginčo sklypuose, negali būti laikoma, kad pats ieškovas prisiėmė riziką dėl jam padarytos žalos. Ieškovui nebuvo nurodyta, kad jeigu jis „nesusimažins“ dirbamų plotų, jo pasėliai bus sunaikinti. Atsakovės ŽŪB „Minija“ elgesys neatitinka viešosios tvarkos, geros moralės, sąžiningumo ar teisingumo kriterijų, todėl ji negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Teismas nevykdė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios pareigos ginti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Ieškovas nebuvo gavęs pretenzijų iš bendraturčio atsakovo J. S. Teismas nevertino, kad atsakovė ŽŪB „Minija“ neturėjo teisinio pagrindo dirbti ieškovo ir atsakovo J. S. bendrąja daline nuosavybe turimų sklypų, reikšti pretenzijas teisėtam sklypų savininkui ieškovui dėl per didelio užimamo ploto.
Teismas, palikdamas galioti nuomos sutartį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, kad nesant nuomos objektą identifikuojančių požymių nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė naudojimosi žemės sklypais tvarką, kas paneigia galimybę, kad tokia tvarka kada nors egzistavo. Tai, kad tarp bendraturčių nebuvo nustatytos naudojimosi žemės sklypais tvarkos, patvirtina NMA pateikti duomenys apie dirbtų žemės sklypų plotus, kurie kiekvienais metais buvo skirtingi. Teismas pagrįstai nustatė, kad buvo išnuomotos tik idealiosios ginčo sklypų dalys, bet neįvertino, jog idealiosios dalys neatskleidžia ir nenurodo konkrečių išnuomotų žemės sklypų plotų, jų išsidėstymo sklypuose. Būtent šis ginčijamos nuomos sutarties su pratęsimais trūkumas, nesant ieškovo sutikimo nuomos sutarčiai, pagal kasacinio teismo praktiką lemia, kad sutartis nėra sudaryta.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovas teisme patvirtino, jog naudojosi ne tik savo žemės sklypų dalimis, bet ir užėmė kito bendraturčio dalis.
Ieškovas bando interpretuoti tiek materialinės teisės normas dėl naudojimosi bendru daiktu, viršijant jam priklausančias teises, tiek ir teismų praktiką, kuri ieškovo pateiktose bylose nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis nėra panaši į šios bylos aplinkybes, be to, negali būti taikoma tokiu būdu, kaip ją norėtų taikyti ieškovas.
Ieškovas neįrodė, jog atsakovai savo neteisėtais veiksmais sukėlė jam žalą. Teismas nenustatė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos. Pats ieškovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą atsakovams.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad nuo pat pradžių prieštaravo, jog ginčo žemės sklypus dirbtų atsakovė ŽŪB „Minija“, tačiau atsakovė ŽŪB „Minija“ ginčo žemės sklypus iš atsakovo J. S. nuomojosi nuo 2003 m.
Atsiliepimas
NMA atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
NMA įvertino ieškovo 2019 m. gegužės 27 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, 2020 m. gegužės 28 d. pateiktą paraišką, 2021 m. gegužės 31 d. pateiktą paraišką ir nustatė, kad ieškovui buvo išmokėta didesnė, negu priklauso, išmokų suma, todėl susidarė 7 781,14 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
2019–2021 m. ieškovo paraiškos buvo vertinamos pakartotinai, laikant, kad ieškovas turėjo žemės valdymo teisę tik į pusę žemės sklypų, kuriuose deklaruoti laukai. Neteisėtai deklaruotas plotas sudaro 6,48 ha.
NMA, baigusi vertinti ieškovo 2022 m. gegužės 30 d. pateiktą paraišką, priėmė 2023 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, ieškovui buvo taikoma 1 349,18 Eur sankcija programai „Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą“, 618,20 Eur sankcija programai „Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse) už neteisingą plotų deklaravimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovas J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 3,5500 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso 177/355 žemės sklypo dalys, atsakovui J. S. – 178/355 žemės sklypo dalys, taip pat 9,4800 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso 474/948 žemės sklypo dalys, atsakovui J. S. – 474/948 žemės sklypo dalys. Naudojimosi bendru turtu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Nuo 2003 m. spalio 1 d. atsakovas J. S. nuomojo jam priklausančias žemės sklypų dalis atsakovei ŽŪB „Minija“, naujausia nuomos sutartis buvo sudaryta 2015 m. sausio 2 d. Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas šią sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią CK 4.75 straipsniui. Ieškovas reiškė ir ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atsakovei UAB „Minija“ sunaikinus ieškovo pasėlius, taip pat dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, atmetė kitus ieškinio reikalavimus. Ieškovas padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos, atsakovas J. S. negalėjo išnuomoti jam priklausiančių žemės sklypų dalių be ieškovo sutikimo, o ieškovas, atsakovui J. S. neprieštaraujant, galėjo naudotis visu ginčo žemės sklypų plotu, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priešingai, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011); ši taisyklė taikoma bendraturčių tarpusavio santykiams, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendraturčio teisės perleisti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, yra konstatavęs, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos. Bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Bendraturčiui, ketinančiam perleisti savo dalį, taip pat ją išnuomoti tais atvejais, kai yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas. Bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 32, 33, 35 punktai).
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad naudojimosi bendru turtu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog tarp bendraturčių buvo kitu būdu suderinta, kokias konkrečias ginčo žemės sklypų dalis valdo kiekvienas iš bendraturčių. Aplinkybę, kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl ginčo žemės sklypų naudojimo patvirtina ieškovo 2022 m. birželio 6 d. pareiškimas policijai dėl tyčinio turto sunaikinimo ir svetimo turto užvaldymo, kuriame ieškovas nurodė, jog jis su atsakovu J. S. dėl žemės naudojimo gera valia buvo sutarę nuo tada, kai ieškovas 2009 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi įgijo žemę. Ieškovas nurodytame pareiškime taip pat pažymėjo, kad pagal susitarimą ir preliminarius matavimus žemės sklypų ribas žymėjo betoniniai stulpai. Tai, kad bendraturčiai buvo aiškiai sutarę, kokiomis konkrečiomis ginčo žemės sklypų dalimis gali naudotis kiekvienas iš bendraturčių, patvirtina ir ieškovo ieškinyje paminėtas faktas, jog pirmosios instancijos teismui pateiktoje prašomoje nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarkoje bendraturčiams priskirtinos naudotis žemės sklypų dalys atitinka faktiškai iki šiol naudotą žemės sklypų plotą. Tai reiškia, kad tarp bendraturčių buvo susitarta dėl ginčo žemės sklypų naudojimo ribų, todėl atsakovas J. S., be ieškovo susitikimo išnuomodamas jam priklausančias ginčo žemės sklypų dalis, galėjo nuomininkei tiksliai nurodyti išnuomojamų žemės sklypų ribas. Atsakovui J. S. išnuomojus jam priklausančias ginčo žemės sklypų dalis, ieškovo teisė naudotis savo nuosavybe negalėjo būti pažeista, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktas, jog nebuvo gautas kito bendraturčio sutikimas, savaime nesudaro pagrindo 2015 m. sausio 2 d. žemės sklypų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, nes nuomotojas disponavo jam priklausančia dalimi. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo nuomos sutartimi būtų vienašališkai eliminuota ieškovo teisė naudotis sklypu ar faktiškai nustatyta naudojimosi tvarka visam daiktui, todėl vien dėl ieškovo sutikimo dėl nuomos sutarties sudarymo nebuvimo nėra pagrindo ginčo nuomos sutartį pripažinti negaliojančia.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, pažeidė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nuosavybės neliečiamumo principą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal kasacinio teismo praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
Šioje byloje ieškovas prašomą priteisti 24 195,46 Eur žalą kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų (2015 m. sausio 2 d. žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo, ieškovo pasėlių suarimo), dėl kurių, kaip teigia ieškovas, jis patyrė žalą – 9 530,07 Eur pasėlių pasėjimo išlaidas, 13 602,82 Eur negautas pajamas už parduotą 2022 m. žieminių kviečių derlių, 1 062,57 Eur negautą subsidijos dalį, kurią jam turi solidariai atlyginti neteisėtus veiksmus atlikę atsakovai.
Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nepriteisto žalos atlyginimo, pažymi, kad ieškovas ginčo žemės sklypus įgijo 2009 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi. Kaip nurodė ieškovas, ginčo žemės sklypų įgijimo metu su atsakovu J. S. buvo gera valia susitarta dėl ginčo žemės sklypų naudojimosi ribų. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2009 m. iki 2021 m. visą ginčo žemės sklypų plotą, t. y. ir atsakovui J. S. priklausančias bei atsakovei ŽŪB „Minija“ išnuomotas ginčo žemės sklypų dalis, dirbo ir NMA deklaravo tik ieškovas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė ŽŪB „Minija“ iš atsakovo J. S. išsinuomojusi jam priklausančias ginčo žemės sklypo dalis, neturėjo teisės naudotis išsinuomotomis ginčo žemės sklypo dalimis, o ieškovo, negalinčio naudotis visu ginčo žemės sklypų plotu, teisės buvo pažeistos.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 2021 m. ŽŪB „Minija“ pirmininkas T. S. nurodė ieškovui vykdyti veiklą savo žemės sklypų ribose. 2022 m. atsakovė ŽŪB „Minija“ apdirbo dalį ginčo žemės sklypų. Ieškovas su ieškiniu pateikė matininko Š. V. parengtas sudirbtų plotų ginčo žemės sklypuose schemas. Taip pat ieškovas su ieškiniu pateikė to paties matininko parengtas ginčo žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemas, kuriose, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, bendraturčiams priskirtos naudotis žemės sklypų dalys atitinka faktiškai iki šiol naudotą žemės sklypų plotą. Sulyginus sudirbtų plotų ginčo žemės sklypuose ir ginčo žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemas, matyti, kad atsakovė ŽŪB „Minija“ ginčo žemės sklypus dirbo tik tose dalyse, kurios bendraturčių susitarimu priskirtos naudotis atsakovui J. S. ir jo išnuomotos atsakovei ŽŪB „Minija“, taip pat atsakovė ŽŪB „Minija“ neapdirbo didesnės ginčo žemės sklypų dalies, nei yra išsinuomojusi iš atsakovo J. S. Nepaisant ieškovo teiginių apie jo teisę dirbti visą ginčo žemės sklypų plotą, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant bendraturčių susitarimui dėl ginčo žemės sklypų dalių ribų, atsakovo J. S. nuomininkei atsakovei ŽŪB „Minija“ informavus ieškovą apie jos ketinimus dirbti išsinuomotas ginčo žemės sklypų dalis, ieškovas žinojo, jog jis neturi sutikimo dėl jam nepriklausančios ginčo žemės sklypų dalies naudojimo, nors iki 2021 m. nevaržomai jomis naudojosi. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, nes, žinodamas apie savo galimas dirbti ginčo žemės sklypų ribas, veikė savo rizika, nusprendęs dirbti ir jam nepriklausančias ginčo žemės sklypų dalis, todėl negali reikalauti iš atsakovų atlyginti su tuo susijusią žalą. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių, nes ieškovo nurodomi nuostoliai dėl jo paties veiksmų (prisiimtos rizikos) yra pernelyg nutolę nuo atsakovų veiksmų ir nelėmė ieškovo nurodytos žalos atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino aptariamo ieškovo reikalavimo. Konstatavusi, kad ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo nurodyto žalos dydžio apskaičiavimo ydingumo.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.