Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., akcinė bendrovė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motinos A. J. V. brolis V. J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinos brolis V. J. A. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą po jos mirties priėmė pareiškėja D. P.. Pareiškėjos motinos A. J. V. ir V. J. A. tėvai turėjo 7 vaikus: J. A., mirė (duomenys neskelbtini); A. P. A., mirė (duomenys neskelbtini); pareiškėjos motiną A. J. V., mirė (duomenys neskelbtini); S. B., mirė (duomenys neskelbtini); V. J. A., mirė (duomenys neskelbtini); A. S. A., mirė (duomenys neskelbtini); J. Š., kuri į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Testamentų registro (duomenys neskelbtini) duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad V. J. A. yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 61/492 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 16/125 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 57/456 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas, daiktinės teisės neįregistruotos.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po V. J. A. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Pareiškėja pateiktam pareiškime nurodė, kad V. J. A. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir faktiškai gyveno savo gimtuosiuose namuose (duomenys neskelbtini), dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini). V. J. A. (duomenys neskelbtini) išvykus gyventi iš pradžių į (duomenys neskelbtini), o paskui ir į slaugos namus (duomenys neskelbtini), jam priklausančiais gyvenamaisiais namais, esančiais (duomenys neskelbtini), jo pavedimu rūpinosi ir juos prižiūrėjo jo sesuo, pareiškėjos motina A. J. V.. Nors įstatyminių įpėdinių buvo 5 broliai ir seserys, tačiau V. J. A. palikimą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos V. J. A. Alytaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės, faktiniu valdymu priėmė tik pareiškėjos motina A. J. V., t. y. ji šį turtą tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo, todėl iki šių dienų yra išlikęs nesugriuvęs 1920 m. statybos gyvenamasis namas. Pareiškėjos žiniomis, jos motina elektros energijos tiekėjui sumokėjo brolio įsiskolinimą už elektros energiją ir elektros tiekimas į šiuos namus buvo nutrauktas pareiškėjos motinos iniciatyva, kai paaiškėjo, kad brolis dėl sveikatos būklės negrįš į namus. Taip pat pareiškėjos motina V. J. A. žemės sklypais rūpinosi kaip savo, t. y. jam priklausančią dalį žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikusi panaudai ūkininkei N. O. B., o namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, šienavo, iškirto krūmus, genėjo sodo medžius, be to, tvarkoje laikė šiuos namus, kad jame neapsigyventų benamiai. Palikėjo sesuo J. Š., suinteresuotas asmuo šioje byloje, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Suinteresuoti asmenys AB „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto taip pat nepateikė. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. J. A. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko artimam giminaičiui – seseriai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes manė, kad jis ilgesnis. O dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių ir blogėjančios sveikatos pareiškėjos motina dėl brolio palikimo priėmimo faktiniu valdymu nesikreipė į teismą, nors dėl šio dalyko konsultavosi. Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjo palikimo dalį nėra.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl Vytauto J. A. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio V. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.