Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys K. K., N. M., Prienų rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio reikalavimais pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Per įstatymo numatytą 14 dienų terminą, teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos

CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), bendras plotas 636,37 kv. m, plane pažymėtas Nr. 1I1/p, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į nurodytą tvartą pareiškėjai būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodytas objektas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kas nors kitas. Be to, viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, pareiškėjų sąžiningumu įgyjant ir valdant minėtą pastatą, be to, įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis apie tai, kad jie aukščiau nurodytu objektu – tvartu rūpinosi tarsi savininkai, jį naudoja, eksploatuoja, prižiūri, remontuoja, moka turto išlaikymo mokesčius bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjai pagrįstai vertino, jog niekas neturi daugiau teisių į jų užvaldytą daiktą (4.70 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjų pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinės matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjai eksploatuoja pastatą – tvartą ne mažiau kaip 10 metų.

Pareiškėjų pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pastatą – tvartą pareiškėjai valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdami, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą daiktą ne mažiau kaip 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjai valdė aptariamą objektą, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjų pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjų nurodytų nekilnojamojo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.

Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos

CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), bendras plotas 636,37 kv. m, plane pažymėtas Nr. 1I1/p, esantį (duomenys neskelbtini).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), bendras plotas 636,37 kv. m, plane pažymėtas Nr. 1I1/p, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.