Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjo advokato Stasio Kasiulio (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinus vienu trečdaliu, NUT1 paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2025 m. kovo 21 d. (viena diena).

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 ir jo gynėjo advokato Stasio Kasiulio apeliacinis skundas atmetamas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo NUT1 bei jo gynėjo advokato Stasio Kasiulio apeliacinio skundo argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam taip pat tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistasis NUT1 ir jo gynėjas advokatas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja surinktus duomenis, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo NUT1 kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-35-1214/2025).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad NUT1 gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rastas vienas maišelis su 17,889 g kristaline medžiaga savo sudėtyje turinčia 14,742 g psichotropinės medžiagos - 3-CMC (3-chlorometkatinono).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nustatė, kad nuteistasis NUT1 turėjo tikslą jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastas psichotropines medžiagas platinti, o tai ir lėmė nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šis tikslas buvo įrodinėjamas iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma, t. y. paties nuteistojo NUT1, kito nuteistojo NUT2 parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, asmenų slapto sekimo protokoluose ir jų pažymose esančia informacija, neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos kiekiu, aplinkybėmis, kad pats apeliantas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo, nustatytais ankstesniais platinimo faktais, taip pat operatyviais duomenimis. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu visiškai sutinka ir teisėjų kolegija pažymėdama, jog teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų ir ištirtų įrodymų tikslui platinti pagrįsti, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Iš byloje esančio kratos protokolo ir 2025 m. balandžio 11 d. Specialisto išvados matyti, kad NUT1 gyvenamojoje vietoje buvo rastos elektroninės svarstyklės uždengtos bespalviu plastikiniu dangteliu ant kurių paviršiaus buvo rasta psichotropinės medžiagos – 3-CMC bei narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų. Taip pat buvo rastas bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su gelsvos spalvos kristaline medžiaga, kurio sudėtyje yra 14,742 g masės psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3 t., b. l. 62-71, 5 t., b. l. 38-42).

Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes, kad NUT1 yra nurodęs, jog pats draudžiamųjų medžiagų nevartoja, jų nebuvo rasta ir jo šlapine (6 t., b. l. 61), nors ant svarstyklių rastų jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta draudžiamųjų medžiagų, taip pat duomenis susijusius su rastos psichotropinės medžiagos kiekiu, tai, kad jis pats draudžiamųjų medžiagų į mažesnius kiekiu neskirstė, bendraudamas laikėsi konspiracijos, ką iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis, tai patvirtina ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai, slapto sekimo protokoluose bei pažymose užfiksuoti duomenys, taip pat tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, jog NUT1 organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą Alytaus mieste ir rajone, kartu su paties apelianto prisipažinimu, jog jis ketino pas jį gyvenamojoje vietoje rastas psichotropines medžiagas – 3-CMC realizuoti, leidžia konstatuoti, jog NUT1 baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patrauktas visiškai pagrįstai. Pažymint, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) ir draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo selektyvus įrodymų vertinimas, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių ar pažeidžiant BPK nuostatas.

Akivaizdu, jog išvada, kad NUT1 ketino platinti pas jį rastas draudžiamąsias medžiagas be jo paties prisipažinimo buvo padaryta sujungus visus byloje esančius įrodymus į vientisą loginę grandinę. O tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas apeliaciniame skunde minimas platinimo scenarijus ir požymiai, susiję su gavėju, atlygiu, perdavimo laiku ir vieta bei pan., nuteistojo NUT1 baudžiamosios atsakomybės niekaip nešalina, kadangi asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-82-594/2025), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nesudaro ir apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog NUT1 turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamąsias medžiagas, nors apeliantas pardavimu nebuvo kaltinamas, o kitas platinimo būdas nebuvo nustatytas. Iš NUT1 pareikšto kaltinimo matyti, jog jis buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė psichotropines medžiagas. Tokias nusikalstamos veikos aplinkybes, vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išnagrinėjus bylą įrodytomis pripažinto ir apylinkės teismas. Tuo tarpu pagal teismų praktiką kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, Nr. 2K-294/2008, Nr. 2K-350/2009 ir kt.). Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai asmuo įgyja ar laiko narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jas kitiems asmenims ir šis tikslas teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju visiškai įrodytas aukščiau aptartais duomenimis nepriklausomai nuo to, kad jis skundžiamame nuosprendyje ir nedetalizuotas, todėl teisėjų kolegija nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde bausmės keitimas iš esmės siejamas su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu. Teisėjų kolegija palikdama NUT1 nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neturi pagrindo svarstyti ir prašomo BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, kadangi nuteistasis neatitinka joje nustatytų sąlygų.

Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, po naujųjų BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., ši nuostata iš esmės buvo papildyta sudarant galimybę teismui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir šiuo konkrečiu atveju, kuomet asmuo padarė sunkų nusikaltimą įtvirtintą BK XXXVII skyriuje (BK 260 straipsnio 1 dalis), jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Viena iš pagrindinių sąlygų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį paskirtos bausmės (BK 75 straipsnio 5 dalis). Šis įstatymo reikalavimas yra ateities prognozė, tikėtinumas, kad asmuo daugiau nenusikals ir nepadarys žalos įstatymų besilaikantiems kitiems visuomenės nariams. Tokia ateities prognozė daroma remiantis nuteistojo praeityje buvusiais ir dabartiniais įvykiais, jo elgesiu, gyvenimo būdu ir kitomis aplinkybėmis.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarydamas išvadą, jog NUT1 turi būti baudžiamas BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintele laisvės atėmimo bausme vertino, jog NUT1 įvykdė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgė į tai, kad jis teismo anksčiau teistas 3 kartus, teistumai neišnykę, baustas ir administracinėmis nuobaudomis už įvairius pažeidimus bei didelės dalies baudų nėra sumokėjęs. O 2020 m. spalio 22 d. Alytaus tesimo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – baudą, sumokėjo tik šios bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. 2026 m. vasario 9 d. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, apelianto amžių padarė išvadą, jog NUT1 asmenybė yra susiformavusi ir jo elgesys negali būti laikomas spontanišku, atsitiktiniu bei neapgalvotu, priešingai sistemingu, nes nustatyti duomenys, patvirtina, jog nuteistasis neteisėta veikė ir anksčiau, nors tai šioje byloje jam ir nebuvo inkriminuota. Visų šių duomenų pagrindu apylinkės teismas sprendė, kad NUT1 padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas, o rastos psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos tik dėl teisėsaugos pareigūnų įsikišimo. Be to teisėsaugos institucijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu nuteistajam buvo taikyta organizuoto nusikalstamumo prevencinė priemonė – oficialus įspėjimas, tačiau akivaizdu, jog NUT1 tai nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Taigi, apylinkės teismas nustatęs vieną NUT1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi bei nenustatęs sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis dirba, gauna pajamas, turi gyvenamąją vietą ir sveikatos problemų, išlaiko ir rūpinasi savo šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai taip pat turintys sveikatos problemų, sprendė, jog NUT1 asmenybė dėl to nėra mažiau pavojinga ir skyrė jam sankcijoje numatytą minimalaus dydžio 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir NUT1 paskyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos ir paties NUT1 asmenybės pavojingumą, neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų nuteistojo NUT1 atžvilgiu netaiko. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad apeliantas turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs paskutiniuoju 2020 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs baudos, padarė naują sunkų nusikaltimą. O tai patvirtina, kad praeityje jam skirta ne tik baudos bausmė, bet ir 2018 m. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakankamos teigiamos įtakos nepadarė, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos. Šią išvadą dar labiau sustiprina aplinkybės, kad NUT1 žinodamas, jog yra sekamas ir jo telefoninių pokalbių yra klausomasi bei būdamas oficialiai įspėtas, vis tiek elgėsi nusikalstamai. Ir nors nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, jog po nusikalstamos veikos atlikimo, praėjus vieneriems metams, NUT1 nėra padaręs jokių naujų teisės pažeidimų, tačiau patikrinus Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) duomenis matyti, jog nuteistojo atžvilgiu 2026 m. birželio 18 d. pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame nukentėjusiąja pripažinta jo sugyventinė ir vaikų motina G. D.. Be to iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad NUT1 po šios nusikalstamos veikos padarymo dar šešis kartus buvo baustas administracine tvarka. Visa tai leidžia, teisėjų kolegijai, abejoti ateities prognozėmis, kad NUT1 laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, dėl to nuteistajam NUT1 atidėti paskirtos bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 ir jo gynėjo advokato Stasio Kasiulio apeliacinį skundą, dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.