Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), ir nuteistas: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 243 straipsnį – 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, kartu su bausme KAL1 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 7 (septynerių) metų laikui, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo, ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kauno m.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi – KAL1 pripažintas recidyvistu.

2026 m. gegužės 26 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis KAL1 apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, taip pat nekelia jų kvalifikavimo klausimo, tačiau nesutinka su paskirtąja bausme, prašydamas ją sušvelninti, ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu, prašydamas jį sutrumpinti. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pagal BK 243 straipsnį gali būti baudžiama bauda arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu konstatavus, kad padarytos veikos nėra atsitiktinės, o dėsningas nuteistojo elgesys, KAL1 skirtos sankcijose numatytos maksimalios griežčiausios bausmės: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 243 straipsnį – 45 parų arešto bausmė. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų įstatymais uždraustų veikų. Pasižada ateityje daugiau niekada nenusikalsti ir griežtai laikytis visų įstatymų reikalavimų, tačiau mano, kad yra paskirtos per daug griežtos bausmės. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, individualizuodamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius, BK 54 straipsnyje numatytus, bausmės skyrimo pagrindus: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį (padaryti nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), į veikų stadiją (veikos baigtos), į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tyčia), taip pat į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, tame tarpe už analogiškas veikas tris kartus Lietuvoje ir vieną kartą Lenkijoje (2025 m.), teisės vairuoti neturi nuo 2019 m., šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, nuolat vairuoja neturėdamas teisės vairuoti, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, nedirba). Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažino nuteistąjį recidyvistu ir šią aplinkybę laikė jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuteistasis skunde pažymi, kad pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų įstatymais uždraustų veikų. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia, kadangi už analogiškas nusikalstamas veikas jis yra teisiamas trečią kartą iš eilės, žino, kad yra praradęs teisę vairuoti, tačiau vis tiek vairuoja, be to, būdamas neblaivus, todėl jo gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu. Atsižvelgiant į tai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Analizuojamu atveju KAL1 ankstesniu jo atžvilgiu priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę apylinkės teismas nustatė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Vis dėlto šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių. Kaip teisingai pažymėta ir apylinkės teismo, KAL1 anksčiau teistas ne vieną kartą už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniais dviem jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais jis buvo pripažintas kaltu padarius analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Tai leidžia spręsti, kad nuteistasis nesistengia savo teisei priešingo elgesio keisti išimtinai teigiama linkme, o analogiškų nusikaltimų darymas yra jo gyvenimo būdo pasekmė. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės – areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė, nedėjo realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, tinkamai įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, taigi nėra linkęs taisytis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina apylinkės teismo argumentui, kad KAL1, įvertinus jo ankstesnius analogiškus teistumus ir nenorą keistis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos straipsnių dalies sankcijose numatytos bausmės, net ir pašalinus recidyvisto statusu grindžiamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis. Apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi savo sprendimą skirti didesnę nei minimali straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tinkamai motyvavo.

Už atskiras veikas paskirtas bausmes teismas, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis), o nuteistajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgęs į ankstesnį nuteistojo kriminalinį elgesį, apylinkės teismas nenustatė pagrindo daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų galima atidėti. Konstatuojama, kad bausmių bendrinimo klaidų nepadaryta, be to, nuteistajam visiškai pripažinus savo kaltę, subendrinta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Skundą nagrinėjantis teismas taip pat nemato galimybės daryti išvados, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant paskirtos subendrintos bausmės vykdymą, kadangi nuteistasis nėra linkęs taisytis, o jo teisei priešingas analogiškas elgesys kartojasi.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinus itin atsainų nuteistojo požiūrį į pakartotinį vairavimą neturint tam teisės ir būnant neblaiviam, jam skirtinos griežčiausios bausmės, jų vykdymo neatidedant, tokiu būdu siekiant asmenį ne tik nubausti, tačiau taip pat apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Galutinė paskirtoji bausmė nelaikytina per griežta, atitinka bausmės paskirtį, bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, taip pat nuteistojo asmenybę, todėl jos keisti pagrindo nėra.

Dėl specialiosios teisės atėmimo termino

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso <...> 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Skundžiamu nuosprendžiu KAL1 uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, t. y. septynerius metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Argumentuodamas prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nuteistasis nurodo, kad pradėjo dirbti ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Taip pat svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

Kaip jau nustatyta, KAL1 nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, jis automobilį vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, anksčiau ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be to, jam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams, baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo vykdymo pabaiga – 2028 m. gruodžio 18 d. Nuteistasis parodė, kad jam yra žinoma apie prarastą specialiąją teisę, tačiau jis vis tiek vairavo, be to, būdamas neblaivus. Jam nustatytas neblaivumo laipsnis analizuojamu atveju leistiną apsvaigimo normą (0,4 promilės) viršijo daugiau nei 5 kartus, taigi jo veiksmų pavojingumas yra akivaizdus ir neginčytinas. Šios aplinkybės rodo, jog specialiąja teise KAL1 naudojasi itin neatsakingai, akivaizdžiai ignoruodamas tiek Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti būnant neblaiviam ir specialiosios teisės nesusigrąžinus įstatymų nustatyta tvarka, tiek visuotinai priimtinas elgesio normas. Kolegijos vertinimu, nustatyta maksimali uždraudimo naudotis specialia teise trukmė pateisinama veikos pavojingumu ir nuteistojo asmenybe, siekiant realiai atimti asmeniui galimybę vairuoti šios teisės nesusigrąžinus įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 108,33 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą KAL1 apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu KAL1 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Apeliaciniu skundu jis savo kaltės neginčijo, nesutiko su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Baudžiamoji byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, bylos įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju susidariusi išlaidų suma už nuteistojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme neišieškotina. Atstovavimo išlaidos iš nuteistojo nebuvo išieškotos ir skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam KAL1 BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už nuteistojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, iš KAL1 neišieškoti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.