Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Kęstutis Valenta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. atstovaujamos P. A. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti bei teismo leidimo priimti palikimą globotinio vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po P. A. mirties yra likęs jam nuosavybės teise priklausęs 0,1041 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl P. A. prašo teismo išduoti leidimą neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinės D. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo P. A. , mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja, jos atstovas ir suinteresuotas asmuo bei išvadą teikianti institucija yra tinkamai informuoti apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. A., kuris buvo pareiškėjos D. A. sutuoktinis. Pagal valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5181, P.A. mirė santuokoje, sutuoktinė – D.A., vaikai: P.A.

Pagal valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą mirusio P.A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1041 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išraše matyti, kad registre apie testatorių ir (arba) palikėją P. A. nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš pateikto 2025 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13608-1238/2025 nustatyta, kad D. A. pripažinta neveiksnia, tam tikrose srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, o jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas jos sūnus P. A. Sprendime nurodyta, kad D. A. 2023 m. balandžio 19 d. diagnozuotas V. 2024 m. rugpjūčio 30 d. diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos.

2024 m. gruodžio 13 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos P. teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS- 13981 D. A. nuo 2024 m. lapkričio 28 d. ir neterminuotai nustatytas 5 proc. dalyvumo lygis ir 95 proc. netekto dalyvumo lygis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyriaus pranešime dėl pažymos pateikimo nurodė, kad skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų dėl P.A. , kaip globėjo ir turto administratoriaus pareigų atlikimo. Taip pat skyriuje nėra duomenų dėl netinkamos D.A. priežiūros.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti po P. A. mirties baigėsi 2025 m. sausio 7 d. Per šį terminą pareiškėja palikimo nepriėmė.

Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. A. dėl savo sveikatos būklės ir vėliau teismo sprendimu nustatyto neveiksnumo savarankiškai negalėjo nustatyta tvarka priimti palikimo. Po P. A. mirties sūnus P. A. D.A. globėju ir turto administratoriumi buvo paskirtas tik 2025 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13608-1238/2025, kuris įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 15 d.

Teismas pažymi, kad trijų mėnesių terminas, per kurį pareiškėja turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl pareiškėja ir jos globėjas dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių nerealizavo savo teisės per įstatymo nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų pareiškimo patenkinimui neišreiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Termino praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti po palikėjo P. A. mirties (duomenys neskelbtini), tuo tikslu, kad neveiksnaus asmens D. A. vardu jos atstovas P. A. galėtų priimti palikimą, tenkinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.56 straipsnis numato, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. CK 5.52 straipsnis numato, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Neveiksnia pripažintos D.A. globėjas P.A. be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti palikimą globojamo asmens vardu. Byloje nėra duomenų, kad P. A. netinkamai vykdytų globėjo ir turto administratoriaus pareigas, netinkamai atstovautų neveiksnaus tam tikrose srityse D.A. interesus. Atsižvelgiant į bylos duomenis bei nurodytas aplinkybes, neveiksnia pripažintos D.A. globėjui ir turto administratoriui P.A. išduotinas teismo leidimas pripažinto neveiksniu asmens vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo P. A. mirties pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, 5.56 straipsnis).

P. A. išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai. Atnaujinti terminą palikimui priimti po palikėjo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuo tikslu, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnaus asmens D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Išduoti P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), neveiksnaus asmens D.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Išaiškinti pareiškėjos atstovui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal mirusiojo palikimo atsiradimo vietą. Nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškimas dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kita nutarties dalis neskundžiama.