- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-2359-638/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17785-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei D. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. Ieškinio esmė Ieškovas P. Š. (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei D. S. (toliau – atsakovė) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Pažyma dėl privalomosios mediacijos surašyta 2023 m. gruodžio 8 d., t. y. nuo mediacijos vykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį galėjo pasikeisti šalių valia vykdyti mediacijos procesą ir pasiekti taikų susitarimą. Patikrinus LITEKO sistemą nustatyta, jog nuo mediacijos atlikimo nei viena šalis į teismą dėl nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo nesikreipė. Teismas padarė išvadą, kad šalys beveik trejus metus sutarė dėl mediacijos procese aptartų klausimų. Teismas sprendė, kad mediacijos procedūra nėra tinkamai pasinaudota. Teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį. Pripažinti, kad ieškovas tinkamai įvykdė įstatyme nustatytą privalomosios mediacijos reikalavimą, pateikdamas 2023 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo. Panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos atsisakė priimti ieškinį, nes privalomoji mediacija buvo atlikta daugiau kaip prieš dvejus metus. Vien aplinkybė, kad nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki ieškinio pateikimo praėjo ilgesnis laiko tarpas, savaime negali būti pagrindas konstatuoti, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Teismas neturėjo teisės iš ieškovo reikalauti pakartotinai atlikti mediaciją vien dėl praėjusio laiko. Mediacijos įstatymas nustato privalomosios mediacijos procedūrą, tačiau nenustato, kad po tam tikro laikotarpio asmuo privalo ją atlikti pakartotinai. Ieškovas jau pasinaudojo privalomąja mediacija, mediacija buvo užbaigta nepasiekus susitarimo ir tai patvirtina oficiali mediatoriaus pažyma. Mediacija buvo atlikta būtent tarp tų pačių šalių ir dėl iš esmės tų pačių šeimos teisinių santykių - bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei išlaikymo klausimų. Pakartotinis reikalavimas atlikti iš esmės analogišką mediacijos procedūrą vien dėl to, kad praėjo tam tikras laiko tarpas, neturėtų būti paverčiamas formalia kliūtimi asmeniui kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatyta tvarka.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (VGTPT) paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad civilinio ginčo mediacijos pabaigos diena laikoma mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena.
Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl šeimos ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
Ieškovo pateikta pažyma patvirtina, kad šalys atliko privalomąją teisminę mediaciją. Ieškovas prie ieškinio pateikė teismui 2023 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, kurioje nurodyta, kad mediatorė B. K. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. atliko privalomąją mediaciją iškilus ginčui dėl nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalių D. S. ir P. Š.. Mediacijos rezultatas – mediacija baigta, nepasiekus taikaus susitarimo.
Nagrinėjamu atveju mediatorė pažymoje patvirtino, kad šalys nepasiekė taikaus susitarimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nėra pasinaudojęs privalomąja mediacija, kadangi nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos praėjo nemažas laiko tarpas, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad nei CK, nei CPK, nei Mediacijos įstatyme ar kitame teisės akte nėra įtvirtinta, koks laikotarpis po privalomosios mediacijos inicijavimo laikytinas tinkamu kreiptis į teismą dėl civilinio ginčo nagrinėjimo. Tokio teisės normų aiškinimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Šiaulių apygardos 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1168-1051/2025).
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad mediacija buvo atlikta būtent tarp tų pačių šalių ir dėl iš esmės tų pačių šeimos teisinių santykių - bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei išlaikymo klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje pateiktos mediatorės 2023 m. gruodžio 8 d. išduotos pažymos turinį, atsižvelgęs į Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte nurodytą mediacijos pabaigos sąlygą, konstatuoja, kad ieškovas tinkamai įvykdė nustatytą privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą bei privalomąją mediaciją reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu šalys išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu teismo reikalavimas iki ieškovui kreipimosi į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu užkerta kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.