Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Šileikio, Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lenkijos Respublikos įmonės „LLENTAB“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lenkijos Respublikos įmonės „LLENTAB“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nutarimu jis (pareiškėjas) pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, būdamas užsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Argutus“ (toliau – ir užsakovas) įgaliotu rangovu, statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino ir nekontroliavo, kad nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. Lenkijos Respublikos pilietis T. R. statybos darbus objekte atliktų tik turėdamas jam suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir skaidriai dirbančiojo ID), kurį statybos objekte privalu turėti. Konstatuota, kad šiuo laikotarpiu T. R. statybos darbus atliko neturėdamas šio kodo, jo darbas laikomas nelegaliu.

Sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ)15¹ straipsnį, darytina išvada, jog skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas yra administracinis įrankis, naudojamas asmens socialinio draudimo statusui įrodyti. Pagrindinis kodo tikslas – patvirtinti, kad komandiruotas darbuotojas yra draudžiamas kitoje šalyje pagal tos šalies socialinio draudimo teisės aktus, kai jis nėra apdraustas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) teisės aktus. Nors identifikavimo kodas yra viena iš oficialių priemonių patvirtinti socialinio draudimo statusą, Lietuvos Respublikos įstatymai neeliminuoja kitų dokumentų svarbos. Socialinio draudimo įrodymui gali būti naudojami ir kiti dokumentai, tokie kaip: 1) A1 pažymėjimas, išduodamas pagal Europos Sąjungos (toliau – ir ES) socialinės apsaugos koordinavimo reglamentus, patvirtinantis, kad darbuotojas yra draustas kitoje ES valstybėje (A1 pažymėjimas – tai oficialus dokumentas, išduodamas pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentus (Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 dėl jo įgyvendinimo); 2) darbo sutartys, komandiravimo sutartys ar kiti oficialūs darbo santykius patvirtinantys dokumentai; 3) valstybinės institucijos patvirtinimai, kai pateikiama informacija apie komandiruoto asmens registraciją socialinio draudimo sistemoje užsienyje. Skaidriai dirbančiojo ID kodo nebuvimas nepatvirtina fakto, kad asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu ar neturi teisės dirbti, tuo labiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad asmuo yra nelegalus darbuotojas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti VSDĮ 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 15¹ straipsnio nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančiojo ID, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Užimtumo įstatymo 55 straipsnio nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Statybos įstatyme taip pat numatyta alternatyva įrodyti, kad asmuo dirba skaidriai, teikiant pagrindžiančius dokumentus, kai institucija reikalauja juos pateikti. Nagrinėjamu atveju VDI šių pagrindžiančių dokumentų nereikalavo, o tik apsiribojo tuo, kad buvo reikalaujama pateikti tik skaidriai dirbančiojo ID.

Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas. Tarp UAB „Argutus“ ir Lenkijos įmonės „LLENTAB“ 2024 m. balandžio 26 d. sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta, kas yra atsakingas už darbuotojų registraciją, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo (SDIK) formavimą ir jo atitikties priežiūrą. Sutarties 14 punkte nurodyta, kad „LLENTAB“, vykdydama sutartį, turi teisę laisvai pasitelkti subrangovus, bendrosiose nuostatose nurodytomis sąlygomis. Tačiau ši sąlyga savaime nesuteikia „LLENTAB“ įgalioto rangovo statuso. Sistemiškai vertinant Statybos įstatymo nuostatas, turi būti paskirtas įgaliotas rangovas, kurio teisės ir pareigos aiškiai apibrėžiamos sutartyje arba kitame rašytiniame susitarime, tačiau informacijos apie tai, kad Lenkijos įmonė „LLENTAB“ buvo paskirta įgaliotu rangovu, nėra.

Pagal VDI padarytas išvadas užsakovas (UAB „Argutus“) turėjo pareigą suformuoti užsieniečiams skaidriai dirbančiojo ID, o „LLENTAB“ turėjo pareigą reikalauti, kad suformuotų komandiruotiems darbuotojams skaidriai dirbančiojo ID. Taigi šiuo atveju nesuprantama, kodėl būtent „LLENTAB“ yra taikoma nuobauda. VSDĮ 15¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato atsakomybę tik už pareigos nevykdymą suformuoti užsieniečiams skaidriai dirbančiojo ID, o ne už pareigos „kontroliuoti“ nevykdymą.

A1 pažymėjimo ir skaidriai dirbančiojo ID paskirtys yra skirtingos, šių pažymėjimų panaudojimą reguliuoja skirtingi teisės aktai. A1 pažymėjimas išduodamas pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentus (Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 dėl jo įgyvendinimo). Jis patvirtina, kad asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu vienoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje arba Šveicarijoje, nors laikinai dirba kitoje valstybėje. Šiuo atveju, kadangi Lenkijos Respublikos piliečiai buvo komandiruoti dirbti į Lietuvos Respubliką, jiems privalėjo būt suformuoti A1 pažymėjimai, kad būtų patvirtinta, jog jie yra apdrausti socialiniu draudimu. Tačiau skaidriai dirbančiojo ID šiems asmenims, vadovaujantis Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalimi ir VSDĮ 15¹ straipsnio 1 dalimi, privalomas tam, kad komandiruoti asmenys teisėtai galėtų atlikti statybos darbus.

Užsakovui ir rangovui pasirašius rangos sutartį ir statybvietės priėmimo–perdavimo aktą, nenumačius sutartyje, jog užsakovas turi tik teisę, o ne pareigą vykdyti rangovo atliekamų darbų kontrolę ir priežiūrą, rangovas tapo atsakingas už rangos sutartyje numatytų veiksmų įgyvendinimą, vėlavimą vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, darbų trūkumus, be kita ko, atsakingas už visus statybvietėje esančius savo darbuotojus. Šia rangos sutartimi rangovas įsipareigojo garantuoti objekte ir darbo saugumą, o tai šios nagrinėjamos situacijos kontekste galėtų būti suprantama ir kaip fiziniams asmenims privalomų kodų turėjimo arba identifikavimo priemonių užtikrinimo suteikimas, be kita ko, rangovui numatomas ir pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalį, nes, vadovaujantis Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 6 dalimi, kadangi statybos darbus statybvietėje vykdė vienas rangovas, būtent jis laikytinas užsakovo įgaliotu rangovu.

Užsakovas nebuvo darbdavys tų asmenų, kuriuos rangovas pasitelkė tam, jog būtų įgyvendinti pagal statybos darbų rangos sutartį prisiimti rangovo komerciniai įsipareigojimai. Šiuo atveju užsakovas buvo komandiruotus užsieniečius priimančioji įmonė, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalimi ir 103 straipsnio 2 dalimi, privalėjo VDI ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikti privalomus pranešimus apie į Lietuvos Respubliką komandiruotus užsieniečius ir, vadovaudamasi VSDĮ 15¹ straipsnio 1 dalies 4 punktu, suformuoti šiems užsieniečiams skaidriai dirbančiojo ID. 2024 m. liepos 29 d., po statybvietės perdavimo, pareiga užtikrinti, kad komandiruoti darbuotojai statybos darbus atliktų tik turėdami jiems suformuotus skaidriai dirbančiojo ID, atiteko rangovui. Tai reiškia, kad būtent rangovo atsakingi asmenys privalėjo pareikalauti, kad užsakovas suformuotų komandiruotiems darbuotojams skaidriai dirbančiojo ID ir juos pateiktų rangovui. Tik tuomet jiems būtų galima leisti pradėti darbus objekte, tačiau to nebuvo padaryta.

Pareiškėjas buvo patrauktas atsakomybėn už Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nes buvo padarytas pažeidimas, susijęs su nelegaliu darbu atliekant statybos darbus be skaidriai dirbančiojo ID. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo pareigą teikti pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, už jų pateikimą jis nebuvo traukiamas atsakomybėn.

II.

Vadovaudamasis Statybos įstatymo 18 straipsnio 9¹ dalimi, kurioje numatyta, kad vykdant statybą rangos būdu statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną rangovą, atsakingą už visų statinių statybą, ir atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas buvo vienintelė įmonė, vykdžiusi statybos darbus užsakovui bei turėjusi rangovo teisinį statusą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas rangos sutartimi buvo paskirtas įgaliotu rangovu, kuris privalo vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas.

Teismas, be kita ko, nustatė, jog statybvietės priėmimo–perdavimo protokolas, kuriuo užsakovas perdavė statybvietę rangovui, buvo pasirašytas dar iki statybos darbų pradžios, t. y. 2024 m. liepos 29 d., ir po šio protokolo pasirašymo pareiškėjas pradėjo statybos darbus statybvietėje. 2024 m. liepos 29 d., po statybvietės perdavimo, pareiga užtikrinti, kad komandiruoti darbuotojai statybos darbus atliktų tik turėdami jiems suformuotus skaidriai dirbančiojo ID, atiteko rangovui – pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atsakingi asmenys privalėjo pareikalauti, jog užsakovas suformuotų komandiruotiems darbuotojams skaidriai dirbančiojo ID ir juos pateiktų rangovui. Tik tuomet jiems būtų galima leisti pradėti darbus objekte, tačiau to nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, pasirašęs minėtus protokolus, pareiškėjas tapo užsakovo įgaliotu rangovu, prisiėmė atsakomybę už statybvietėje dirbančius asmenis bei privalėjo užtikrinti, jog visi asmenys, atliekantis statybos darbus statybvietėje, turėtų skaidriai dirbančiojo ID bei juos, esant poreikiui, galėtų pateikti tikrinimų metu. Teismas priėjo prie išvados, jog sankciją už Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą VDI pareiškėjui skyrė tinkamai įvertinusi faktinę situaciją įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad užsakovas nagrinėjamu atveju negali būti atsakingas už Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą. Užsakovas nėra įpareigotas kontroliuoti rangovo darbuotojus ir duoti jiems privalomuosius nurodymus, todėl Nutarimas pareiškėjui buvo surašytas pagrįstai.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38961, kuriuo Lenkijos Respublikos įmonei „LLENTAB“ skirta 4 620 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, įvertinęs rangos sutarties, 2024 m. liepos 29 d. statybvietės priėmimo–perdavimo protokolo sąlygas, padarė išvadą, kad pareiškėjas yra įgaliotasis rangovas Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatų prasme, todėl privalėjo užtikrinti, kad dirbantieji turėtų skaidriai dirbančiųjų identifikavimo kodus. Taip pat vertino, kad pareiškėjas yra statybvietėje nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. darbus atlikusio bei Nutarime nurodyto T. R. draudėjas VSDĮ prasme.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas nevertino įrodymų, jog A. L. M. ir T. R. yra oficialiai įdarbinti pagal darbo sutartį ir apdrausti socialiniu draudimu Lenkijos Respublikoje. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažymėjo, kad tarp UAB „Argutus“ ir Lenkijos įmonės „LLENTAB“ 2024 m. balandžio 26 d. sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta, kas yra atsakingas už darbuotojų registraciją, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo formavimą ir jo atitikties priežiūrą, taip pat nėra informacijos apie tai, kad Lenkijos įmonė „LLENTAB“ būtų paskirta įgaliotu rangovu. Kai nėra paskirtas įgaliotas rangovas, atsakomybė už šios pareigos nevykdymą tenka statytojui (užsakovui) UAB „Argutus“, todėl taikyti sankciją Lenkijos įmonei „LLENTAB“ nėra pagrindo.

Byloje ginčijamu VDI Nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidęs Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies, Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, būdamas užsakovo UAB „Argutus“ įgaliotu rangovu, statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino ir nekontroliavo, kad nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. Lenkijos Respublikos pilietis T. R. statybos darbus objekte atliktų tik turėdamas jam suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Nutarime padarytos išvados, kad užsakovas nebuvo darbdavys tų asmenų, kuriuos rangovas pasitelkė tam, jog būtų įgyvendinti pagal statybos darbų rangos sutartį prisiimti rangovo komerciniai įsipareigojimai; užsakovui ir rangovui pasirašius rangos sutartį ir statybvietės priėmimo–perdavimo aktą, nenumačius rangos sutartyje užsakovui pareigos vykdyti rangovo atliekamų darbų kontrolę ir priežiūrą, rangovas tapo atsakingas už rangos sutartyje numatytų veiksmų įgyvendinimą, be kita ko, atsakingas ir už visus statybvietėje esančių savo darbuotojų saugumą, taip pat ir fiziniams asmenims privalomų kodų turėjimo arba identifikavimo priemonių suteikimą. Nutarimas grindžiamas Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 6 dalies nuostatomis, rangovo pareigos kontroliuoti statybvietėje esančius asmenis vykdant sutartinius įsipareigojimus aiškinimas grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-1058/2023 suformuota teismų praktika. Pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių bauda.

Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 25 d.) 56¹ straipsnio „Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį“ 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja atsakovo VDI pareigą sprendžiant dėl atsakomybės taikymo identifikuoti subjektą, kuriam konkrečiu atveju tenka pareiga užtikrinti, kad statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys tyrėtų suformuotus galiojančius skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Tokiu subjektu įstatymas numato užsakovą ar jo vieną įgaliotą rangovą.

Sprendžiant, ar pareiškėjas buvo tinkamai identifikuotas kaip įgaliotas rangovas, aktualus Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d.) 22¹ straipsnio „Statybvietėje esančių asmenų identifikavimas“ aiškinimas ir taikymas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims.

Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Kilusio ginčo kontekste esminė aplinkybė, kurią turi nustatyti teismas, yra duomenų, kurių pagrindu atsakovas Nutarime padarė išvadą, kad pareiškėjas laikytinas įgaliotuoju rangovu, patikrinimas ir įvertinimas.

Nutarime atsakovas remiasi UAB „Argutus“ ir Lenkijos įmonės „LLENTAB“ 2024 m. balandžio 26 d. sudarytos rangos sutarties nuostatomis ir 2024 m. liepos 29 d. statybvietė perdavimo faktu (fundamentų angarų montavimui perdavimo protokolu).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtais dokumentais, nenustatė šiuose dokumentuose užfiksuotų konkrečių sąlygų, kad pareiškėjas buvo įgaliotas užtikrinti, jog visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę.

Atsakovas Nutarime remiasi rangos sutarties nuostatomis, kuriose įtvirtintos užsakovo ir rangovo teisės ir pareigos. Sutarties 6 paragrafe (Užsakovo pareigos) nurodyta, kad nepriklausomai nuo kitų įsipareigojimų, kylančių iš šios Sutarties, Užsakovas savo sąskaita ir savo jėgomis privalo: „7. pasirašyti pamatų angaro montavimui perdavimo aktą - Priedas Nr. 10, kuris, jei tenkinamos visos jame esančios sąlygos, nustato montavimo pradžios datą; 8. Užtikrinti nuolatinę statybvietės priežiūrą LLENTAB komandos nedarbo valandomis per visą darbų laiką, 9. užtikrinti kitų asmenų atliekamų darbų koordinavimą Sutarties dalyko vykdymo metu.“

Sutarties 8 paragrafe (Rangovo (LLENTAB) pareigos) nurodyta, kad Rangovas privalo: „1. Tinkamai įvykdyti angaro projektą; 6. Darbo vietoje laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių Sutartyje numatytų angaro įrengimo ir montavimo darbų vykdymo vietoje; 7. Laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių Sutartyje numatytų darbų vykdymo vietoje; 8. Sudaryti sąlygas kitiems rangovams atlikti specializuotus darbus Užsakovo pavedimu - suderinus su LLENTAB darbų atlikimo terminus ir būdą; 9. Suderinti su Užsakovu priežiūros statybos aikštelėje būdą ir apimtį angaro įrengimo ir montavimo darbų vykdymo metu, iki galutinio šių darbų priėmimo“. Sutarties 13 paragrafo 8 punkte nurodyta, kad: „Kitų rangovų atliekami darbai, kurie gali trukdyti LLENTAB darbams, turėtų būti suderinti su LLENTAB raštu arba elektroniniu paštu, nurodytu „Angaro pristatymo užsakyme“ (Priedas 9), atsižvelgiant į jų įtaką LLENTAB sutarties dalyko įvykdymo terminui.“ Sutarties 14 paragrafe nurodyta, kad LLENTAB, vykdydama šią sutartį, turi teisę laisvai pasitelkti subrangovus bendrosiose nuostatose nurodytomis sąlygomis.

Sprendžiant dėl susitarimo tarp užsakovo ir rangovo dėl jo paskyrimo įgaliotu rangovu ir jo pareigos darbuotojams užtikrinti ID, reikšmingas Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas, kuriose įtvirtinta, kad jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas. Nagrinėjamu atveju užsakovas yra juridinis asmuo ir reikšminga aplinkybe yra ne tai, kad darbus atlieka vienas ar keli rangovai, bet sutarties ar kito rašytinio dokumento, kuriuo patvirtinamas įgalioto rangovo statusas sudarymas.

Byloje nėra minėtas sąlygas atitinkančių duomenų, todėl atsakovas be faktinio pagrindo padarė išvadą, kad pareiškėjas yra įgalioto rangovo statusą atitinkantis subjektas, dėl to jam tenka pareiga darbuotojams užtikrinti ID ir atsakomybė už jos nevykdymą.

Pareigos darbuotojams užtikrinti ID yra įstatyme numatyta speciali sąlyga, kuri turi būti įtvirtinta užsakovo ir rangovo konkrečiu susitarimu. Nutarime nepagrįstai tokios sąlygos buvimas aiškinama remiantis užsakovo ir rangovo susitarimais dėl statybos darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarime aptartose rangos sutarties sąlygose nėra įtvirtintas šalių susitarimas dėl pareiškėjo paskyrimo įgaliotu rangovu, kuris turi vykdyti Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas ar pavedimo jam užtikrinti, kad statybvietėje dirbantys asmenys turėtų suformuotus skaidriai dirbančiųjų identifikavimo kodus. Atsakovo išvados dėl pareiškėjo paskyrimo įgaliotuoju rangovu nepagrįstai daromos remiantis sutarties sąlygomis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi, nes tai yra skirtingi dalykai ir neapima Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų vykdymo. Kai minėta, sąlyga dėl pareiškėjo paskyrimo įgaliotuoju rangovu nėra numatyta, Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų vykdymas yra užsakovo atsakomybė. Byloje nėra paneigti pareiškėjo paaiškinimai, kad užsakovui iki statybos darbų pradžios objekte buvo pateikta informacija apie visus rangovo ir subrangovo darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į statybvietę; užsakovas nėra rangovo informavęs apie dirbantiems statybvietėje fiziniams asmenims reikalingus ID.

Statybos darbų vietos 2026 m. liepos 29 d. perdavimo protokolu užfiksuota, kad tą dieną užsakovas perdavė rangovui statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), o rangovas ją priėmė, tačiau statybvietės perdavimo rangovui faktas savaime nepatvirtina subjekto paskyrimo įgaliotuoju rangovu, taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad buvo sudarytas aktualus susitarimas.

Atsakovas Nutarime nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-1058/2023 suformuota teismų praktika spręsdamas dėl iš rangos sutarties kylančių subjekto pareigų ir atsakomybės už konkretų pažeidimą – nelegalų darbą, nes nurodoma teismų praktika buvo suformuota galiojant kitokiam teisinių santykių reglamentavimui. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo 22¹ straipsnio redakcijai, atsirado pareiga užsakovui susitarti dėl įgaliotą rangovą paskyrimo raštu, nuo atitinkamai šios datos Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad atsakomybė už nelegalų darbą tenka užsakovui ar įgaliotam rangovui, t. y. skirtingai negu prieš tai galiojusi norma, kuri numatė darbdavio pareigą užtikrinti, kad jo darbuotojai darbo vietoje turėtų skaidriai dirbančiojo ID.

Atsakovas VDI, priimdamas Nutarimą, netinkamai įvertino faktinius duomenis byloje, rangos sutartyje nustatytas užsakovo ir rangovo pareigas bei statybvietės perdavimo aktą, kaip patvirtinančius pareiškėjo paskyrimą įgaliotuoju rangovu, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri tapo nagrinėjamu atveju nebeaktuali dėl teisinio reglamentavimo pokyčių, todėl priėmė iš esmės neteisėtą, nepagrįstą, todėl naikintiną Nutarimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

Nustačius esminę aplinkybę byloje – kad pareiškėjas nėra tinkamas Nutarimu taikomos atsakomybės subjektas, kiti skunde ir apeliaciniam skunde nurodyti argumentai daugiau neaptarinėtini, nes tai neturi reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nekritiškai pritarė atsakovo pateiktam duomenų aiškinimui ir teisės normų taikymui Nutarime, tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas; neatliko savarankiško aplinkybių tyrimo ir aktualių byloje materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, nors pareiškėjo skundo argumentais iš esmės buvo kvestionuojamos atsakovo Nutarime padarytos išvados, į pareiškėjo argumentus motyvuose iš esmės nebuvo atsakyta, taigi byla buvo išnagrinėta vienpusiškai ir neobjektyviai, dėl nustatytų bylos nagrinėjimo trūkumų priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, teismo sprendimą panaikina ir prima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina ir panaikina atsakovo Nutarimą.

Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme už advokato padėjėjo pagalbą (skundo parengimą ir atstovavimą teisme) jis patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pateikti jų dydį pagrindžiantys dokumentai, priteisia pareiškėjui iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos atlyginti.

Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas yra sumokėjęs 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 22,50 Eur – už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teisme priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas ir jo sumokėtas žyminis mokestis – 33,75 Eur. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 233,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lenkijos Respublikos įmonės „LLENTAB“ apeliacinį skundą patenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo Lenkijos Respublikos įmonės „LLENTAB“ skundą patenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38961. Priteisti pareiškėjui Lenkijos Respublikos įmonei „LLENTAB“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 233,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas neskundžiamas.