- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-1629-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00516-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Ieškovas
- S. K., A. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, " Turto bankas "
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, ,,Registrų centras"
- Kategorijos
- 3.3.1.6Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir A. K. ieškinį atsakovams valstybės įmonei ,,Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras. Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
I.Ginčo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu tenkino ieškovų S. K. ir A. K. ieškinį atsakovams valstybės įmonei (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras (civilinės bylos Nr. e2-3140-541/2025). Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2026 m. gegužės 8 d. gautas pareiškėjo V. L. procesinis dokumentas (įvardytas skundu), adresuotas Vilniaus apygardos teismui, kuriuo pareiškėjas nesutinka su civilinėje byloje Nr. e2-3140-541/2025 priimtu 2025 m. rugsėjo 1 d. teismo sprendimu, prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsižvelgiant į naujai nurodytas aplinkybes, paveldėjimo dokumentų prieštaravimus, faktinius kadastro duomenis, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir sprendimo vykdymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad apeliacinį skundą pateikęs pareiškėjas V. L. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 305 straipsnis), todėl atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalis). Išaiškino, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį ir atnaujinti procesinį terminą pateiktam apeliaciniam skundui pateikti, jį priimti arba grąžinti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo nutartis yra formali ir nepagrįsta, nes joje neįvertintos esminės aplinkybės: pareiškėjo paveldėjimo teisės, statinių nuosavybės klausimas, ginčo žemės sklypo nuosavybės kilmė, galimai neteisėtų notarinių dokumentų bei sandorių grandinė, taip pat tai, kad procesas faktiškai vyko be pareiškėjo ir jo motinos realaus dalyvavimo.
Nutartį priėmė ta pati teisėja Jolanta Vėgėlienė, kurios 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimas ir ankstesni procesiniai veiksmai yra ginčijami. Tokiu būdu susidarė situacija, kai teisėja faktiškai pati vertino savo pačios ankstesnių veiksmų teisėtumą ir atsisakė sudaryti galimybę šiuos veiksmus patikrinti apeliacine tvarka. Todėl kyla akivaizdi objektyvaus nešališkumo problema.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kauno apygardos teisme 2026 m. liepos 15 d. gautas pareiškėjo prašymas (DOK-80812), kuriuo prašoma: pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudaryti trijų teisėjų kolegiją, sudaryti pareiškėjui galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, iki atskirojo skundo išnagrinėjimo priimti ir įvertinti papildomus pareiškėjo rašytinius paaiškinimu bei dokumentus, atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą, kol nebus paskirtas pareiškėjui advokatas arba kitu būdu tikrinta teisinė pagalba. Nurodoma, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas reikalingas dėl bylos sudėtingumo, dokumentų apimties, taip pat bylą tikslinga nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje, nes byla dėl paveldėjimo dokumentų prieštaravimų i ir notarinių veiksmų yra išskirtinai sudėtinga. Kadangi pareiškėjas gyvena Vokietijoje, todėl jo dalyvavimas nuotoliniu būdu yra proceso operatyvumą užtikrinanti priemonė. Dėl bylos sudėtingumo pareiškėjui reikalinga profesionali teisinė pagalba, todėl jau kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo.
CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-378/2023, 51 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nepagrindžia poreikio atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, o ne pats apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo. Pareiškėjas nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus ir argumentus turėjo galimybę išdėstyti atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta pagrįsto poreikio bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, todėl šie pareiškėjo prašymai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti kaip paduotą byloje nedalyvaujančio asmens, t. y. asmens, neturinčio teisės jų paduoti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Apeliacinio skundo priėmimą reglamentuoja CPK 315 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.
Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas V. L., kuris nėra dalyvaujantis asmuo išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3140-541/2025 pagal ieškovų S. K. ir A. K. ieškinį atsakovams VĮ ,,Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atsisakytinas priimti, kaip paduotas asmens, neturinčio teisės jų paduoti.
Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjo skundžiamą teismo sprendimą priėmusi teisėja neturėjo teisės nagrinėti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, atmetamas kaip nepagrįstas, nes CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliacinių skundų priėmimą, teisingai nustatė faktines ir teisines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.