Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aistė Kričenaitė, sekretoriaujant Karolinai Valiukaitei, dalyvaujant ieškovei IES1 , jos atstovei advokatei AIE1 , atsakovės ATS1 atstovei advokatei AAT1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė IES1 (toliau – ieškovė) prašo: 1) atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant atsakovei ATS1 (toliau – atsakovė) asmeninės nuosavybės teise 187/747 dalis 0,0747 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), esančius Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – nekilnojamasis turtas); 2) priteisti iš atsakovės 29 256,49 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį turtą, kompensaciją išmokant per tris mėnesius į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje, dublike, kituose procesiniuose dokumentuose, taip pat jos atstovė advokatė 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei priklauso 560/747 dalys žemės sklypo ir ¾ dalys turto. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 11 d. pasiūlė atsakovei išpirkti ieškovės turimą nekilnojamojo turto dalį už 48 000,00 Eur sumą, bet atsakovė pasiūlė sumokėti 17 250,00 Eur. Ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, kuris žemės sklypą įvertino už 19 400,00 Eur sumą, o turtą – už 97 600,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2024 m. gruodžio 9 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir pasiūlė išpirkti ieškovės nekilnojamojo turto dalį už 29 256,49 Eur sumą bei nurodė, kad atsakovė visus turto pagerinimo darbus atliko be ieškovės sutikimo ir negali jų reikalauti atlyginti iš ieškovės. Atsakovės atstovė 2024 m. gruodžio 17 d. pasiūlė ieškovės turimą nekilnojamojo turto dalį išpirkti už 20 000,00 Eur sumą. Ieškovė ir jos atstovė pažymėjo, kad tarp šalių ginčas kyla ne dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo, bet dėl kompensacijos dydžio, be to, tarp šalių yra konfliktiški santykiai, ieškovei neleidžiama nekilnojamuoju turtu naudotis ir šalys dėl jo naudojimosi nesusitaria. Atidalinimas natūra be neproporcingos žalos nėra galimas ir būtų nenaudingas ekonomiškai, be to, dėl konfliktiškų santykių bendras naudojimasis nekilnojamuoju turtu yra neįmanomas. Ieškovė ir jos atstovė pažymėjo, kad turto vertinimas atliktas dalyvaujant atsakovei, kuri aprodė turtą, ir jo metu atsižvelgta į visus turto veiksnius bei ataskaitos rengimo metu aktualius duomenis. Ieškovės asmeninė nuosavybė įregistruota 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. kovo 21 d., nes po tėvų mirties tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl paveldimų dalių. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2008 m. turtą nekilnojamąjį turtą valdė tik atsakovė, kuri juo neleido naudotis ieškovei, taip pat atsakovė pati nurodo, kad turto vertė yra nukritusi dėl netinkamos jo priežiūros, kai atsirado pelėsi, drėgmė, iš namo antro aukšto pašalinti radiatoriai, todėl kompensacija negali būti mažinama. Ieškovė pažymėjo, kad visi teisiniai ir administraciniai veiksmai, kuriuos savarankiškai atliko atsakovė, yra jos asmeninės išlaidos, taip pat atsakovė byloje nepateikė duomenų apie remonto ir turto gerinimo darbų realumą ir būtinumą, be to, naikino antrąjį aukštą, kurį laiko priklausančiu ieškovei – išardė grindis, nupjovė radiatorius. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės nurodomiems darbams nesuteikė sutikimo. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė atsiliepime, kituose procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė advokatė 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės atliktu turto vertinimu, nes ieškovės turto vertinimo tikslas buvo „Kitais tikslais, kai to pageidauja užsakovas“, taigi, jis buvo atliktas pagal subjektyvų ieškovės pageidavimą, o ne teisinius ar oficialius kriterijus, jame buvo užfiksuoti reikšmingi ūkinio pastato pažeidimai, kurie nebuvo tinkamai įvertinti, taip pat joje užfiksuoti ūkinio pastato šlaito persikreipimas, galintis reikšti konstrukcinius pažeidimus, bei užfiksuota pažeista stogo danga. Ieškovės užsakytoje ataskaitoje netinkamai išanalizuota ūkinių pastatų būklė. Nekilnojamojo turto vertinimas turėjo būti atliktas teismui teikiamų procesinių dokumentų pagrindu. Atsakovė nurodė, kad turto vertė turėtų būti nustatyta teismo ekspertizės metu, tačiau atstovė teismo posėdžio metu nurodė tokio prašymo neteiksianti. Atsakovė pažymėjo, kad daugiau nei 15 metų po tėvo mirties ieškovė neišsipirko valstybei priklausančios žemės dalies, nesidomėjo nuosavybės klausimais, neprisidėjo prie nekilnojamojo turto administravimo ir nesiėmė veiksmų dėl žemės sklypo įteisinimo. Ieškovė įregistravo savo turimas turto dalis tik nusprendus pradėti ginčą dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, jos paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik 2024 m. kovo 21 d. Ieškovė laukė, kol atsakovė prižiūrės ir investuos į turtą bei pagerins jo būklę ir padidins vertę. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašoma suma neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės, nes gyvenamajame name užsiveisęs grybelis, yra padidėjusi drėgmė, kas nebuvo įvertinta. Atsakovė atliko savo turto vertinimą ir pagal jį nekilnojamojo turto vertė yra 110 000,00 Eur, o ieškovei tenkanti kompensacijos dalis – 27 500,00 Eur. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad paveldėjimo metu nekilnojamojo turto dokumentacija nebuvo sutvarkyta, namas buvo neįteisintas ir visus reikalingus įteisinimo veiksmus atliko atsakovė, ieškovė ilgus metus nesirūpino turtu, jo išlaikymo ir administravimo naštą perkėlė atsakovei. Atsakovė savo lėšomis atliko stogo remonto, langų, lauko durų keitimo, pastato šildymo sistemų įrengimo ir palaikymo darbus. Ieškovė turėtų padengti jai tenkančią dalį investuotų lėšų, kurios sudaro ne mažiau 8 000,00 Eur, tačiau ieškovė nesutiko net dalies jų įskaityti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei IES1 (187/747 žemės sklypo dalys) ir atsakovei ATS1 (560/747 žemės sklypo dalys). Taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį, o atsakovei – po ¾ dalis ant žemės sklypo stovinčio nekilnojamojo turto: pastato – gyvenamojo namo, unikalus

Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas; žemės sklypas ir turtas kartu – nekilnojamasis turtas) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, ieškinio priedas Nr. 1).

DOK-63915).

Atsakovės atstovė advokatė 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės pozicijai pagrįsti vadovavosi 2025 m. gegužės 26 d. ataskaita, todėl teismas toliau nagrinėjamoje byloje UAB „Naujas būstas“ 2024 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nevertins.

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo – abi šalys sutinka, kad nekilnojamasis turtas būtų priteistas atsakovei, o ieškovei išmokama kompensacija. Byloje yra kilęs ginčas dėl kompensacijos dydžio ir pagal kurią – ieškovės ar atsakovės pateiktą – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ji turėtų būti apskaičiuojama.

Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos dydžio nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Minėta (sprendimo 11 punktas), kad nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo, jį priteisiant atsakovei, o ieškovei priteisiant kompensaciją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei priklauso mažesnė nekilnojamojo turto dalis (sprendimo 4 punktas), ji nekilnojamame turte negyvena, abi šalys (seserys) pripažino, jog jų santykiai yra konfliktiški, sprendžia, kad ieškovės prašomas daikto atidalijimo būdas yra racionalus, atitinkantis bendraturčių interesus bei sudarantis galimybę ateityje išvengti konfliktų dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išmokėtinos kompensacijos dydžio – atitinkamai pagal kiekvienos iš šalių užsakytus nekilnojamojo turto vertinimus ieškovė prašo jos naudai priteisti 29 256,49 Eur, o atsakovė sutinka mokėti 27 500,00 Eur kompensaciją (sprendimo 3, 6, 7 punktai).

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi byloje pateiktos dvi to paties nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuriose nustatyta nekilnojamojo turto vertė nėra tapati, analizuotinos byloje pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, vertintina kitų šalių pateiktų rašytinių įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje, galiojusioje šalių užsakytų turto vertinimų metu (toliau – Metodika), nurodyta, kad vertinant turtą taikomi: 54.1. lyginamasis metodas; 54.2. išlaidų (kaštų) metodas; 54.3. pajamų metodas; 54.4. šios Metodikos 54.1–54.3 punktuose nustatytų metodų deriniai. Ginčo atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės iniciatyva vykdyti nekilnojamojo turto vertinimai buvo atlikti taikant lyginamąjį metodą. Metodikos 58.1 punkte yra nurodyta, jog taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip tris per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.

Iš ieškovės 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitos matyti, kad siekiant nustatyti nekilnojamojo turto vertę buvo analizuojami sandoriai, sudaryti 2022 m. gegužės mėn., 2022 m. birželio mėn. ir 2024 m. birželio mėn. Atsakovės 2025 m. gegužės 26 d. ataskaitoje, kurioje nekilnojamojo turto vertė buvo nustatoma retrospektyviai 2024 m. spalio 29 d. datai, buvo vertinami 2022 m. birželio mėn., 2023 m. spalio mėn. ir 2024 m. balandžio mėn. sudaryti sandoriai. Taigi, nors abiejose ataskaitose vertintų sandorių sudarymo laikotarpis yra panašus, tačiau ieškovės 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitoje vertintas artimiausias vertinimo datai sandoris yra dviem mėnesiais naujesnis. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovės 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitoje lyginamasis metodas buvo taikomas tiksliau, juo labiau, kad abiejose ataskaitose vertinimas atliktas pagal toje pačioje 16.7 verčių zonoje esančių nekilnojamojo turto vienetų pardavimo sandorius.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad yra visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), jog pastaraisiais metais nekilnojamojo turto vertė kyla, todėl 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto vertė (117 000,00 Eur) šio sprendimo priėmimo dienai yra labiau tikėtina nei nurodytoji 2025 m. gegužės 26 d. ataskaitoje (110 000,00 Eur).

Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto vertė nėra tiksli, nes joje nebuvo įvertintas turte esantis pelėsis. Teismas su šia pozicija nesutinka, nes į vertinimo metu buvusį pelėsį turte 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitoje dėmesys buvo atkreiptas (žiūrėti ataskaitos 35 lapo lentelės grafą „Trumpas vidaus apdailos aprašymas“, taip pat ataskaitoje esančios patalpų vidaus foto nuotraukos). Be to, nors atsakovės procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu pelėsio įtakai nekilnojamojo turto vertei skyrė didelį dėmesį, tačiau byloje nėra duomenų, kad atliekant ieškovės inicijuotą turto vertinimą jo būklė būtų įvertinta pažeidžiant kokias nors Metodikos nuostatas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. masinio vertinimo metu užfiksuota nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 19 400,00 Eur už žemės sklypą, 96 600,00 Eur už pastatą – gyvenamąjį namą, atitinkamai po 1 420,00 Eur ir 1 440,00 Eur už ūkinius pastatus, iš viso 118 860,00 Eur (DOK-57230). Šiai vertei yra artimesnė ieškovės inicijuoto turto vertinimo metu parengta ataskaita.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės poziciją, kad ieškovės inicijuotas nekilnojamojo turto vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir teisiškai reikšmingu byloje, nes jis nebuvo skirtas teismui kaip oficialus dokumentas. Teismas pastebi, kad abiejose ataskaitose nurodytas vertinimo tikslas yra kitas, o vertinimo atvejis – kitas atvejis, kai to pageidauja užsakovas (žr. 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitos 15 lapą, 2025 m. gegužės 26 d. ataskaitos 3 lapas). Taigi, abiejų ataskaitų tikslai ir vertinimo atvejai yra tokie patys ir teismas neturi pagrindo nesivadovauti 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaita.

Teismas nevertina 2025 m. gegužės 26 d. ataskaitos kaip tikslesnės nei 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaita tuo pagrindu, kad ji yra naujesnė, nes, kaip minėta (sprendimo 19 punktas), atsakovės inicijuotas nekilnojamojo turto vertinimas buvo retrospektyvus ir nekilnojamojo turto vertė apskaičiuota 2024 m. spalio 29 d., t. y. tai pačiai datai kaip ir ieškovės.

Vienas iš atsakovės nesutikimo su 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaita motyvų yra tas, kad ieškovės inicijuotas turto vertinimas buvo atliktas vertintojos Silvijos Surantės, kuriai nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas suteiktas 2024 m. balandžio 23 d., o atsakovės inicijuotas turto vertinimas – vertintojos Giedrės Bagdonienės, kuri dirba nuo 2003 m ir yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą nuo 2009 m. (žr. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, DOK-63915). Tačiau vien tai, kad vienas turto vertintojas tokia veikla užsiima ilgiau nei kitas, bei pats įrašymo į teismo ekspertų sąrašą faktas, kai byloje nebuvo skirta teismo ekspertizė (sprendimo 9 punktas), nesudaro pagrindo 2025 m. gegužės 26 d. ataskaitai suteikti didesnę įrodomąją reikšmę nei 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitai.

Atsakovė byloje teikė argumentus dėl, be kita ko, ieškovės neprisidėjimo prie turto priežiūros ir remonto, išsaugojimo, jo išlaikymo ir kita. Tačiau byloje nekeliami reikalavimai, susiję su atsakovės, kaip bendraturtės, išlaidų ar nuostolių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu turtu, atlyginimo, todėl jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas teisinga nekilnojamojo turto verte laiko tą vertę, kuri yra nurodyta 2024 m. lapkričio 18 d. ataskaitoje, t. y. 117 000,00 Eur, iš kurios ieškovei tenkančio turto daliai proporcinga suma yra 29 256,49 Eur. Nekilnojamąjį turtą natūra priteisiant atsakovei, ji ieškovei turėtų išmokėti tokio dydžio kompensaciją. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė iš viso yra sumokėjusi už atidalinamą ieškovės turto dalį 23 000,00 Eur (2026 m. gegužės 11 d. ir 12 d. dviem bankiniais mokėjimais po 10 000,00 Eur sumokėta iš viso 20 000,00 Eur suma, taip pat už atsakovę 2026 m. gegužės 13 d. mokėjimu sumokėta 3 000,00 Eur suma, sprendimo 10 punktas). Nors ieškovės atstovė advokatė 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu abejojo 3 000,00 Eur mokėjimo pagrindu, tačiau iš jo paskirties matyti, kad jis, kaip minėta, atliekamas už atsakovę už nekilnojamojo turto dalį. Be to, atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu patvirtino, kad visa 23 000,00 Eur suma yra pervesta už ieškovei priklausančią ginčo nekilnojamojo turto dalį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolės įvykdymas už kitą asmenį yra galimas. Taigi, likusi atsakovės ieškovei mokėtina ir šiuo sprendimu priteisiama kompensacijos suma yra 6 256,49 Eur (29 256,49 Eur – 23 000,00 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, ieškovės ieškinys tenkinamas – bendrąja daline nuosavybe esantis šalių nekilnojamasis turtas atidalinamas, atsakovei priteisiant nekilnojamąjį turtą natūra, o iš atsakovės priteisiant ieškove likusią mokėtiną kompensacijos dalį už 6 256,49 Eur sumą, ją sumokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškinyje nurodytą ieškovės banko sąskaitą.

Teismas pirmiau nurodytais motyvais atsakė į esminius argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė sumokėjo 659,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, jis yra priteisiamas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė iš viso 4 020,50 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 1) 1 850,00 Eur už advokato padėjėjo Mariaus Kaleckio paslaugas – ieškinio ir dubliko parengimą (sąskaitos už teisines paslaugas MK Nr. 04/2025, 16/2025, sąskaitos išrašas, patvirtinantis sąskaitų apmokėjimą) (DOK-55441); 2) 900,00 Eur už advokato padėjėjo Gedimino Cechono paslaugas – atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą (sąskaita GC Nr. 24/2025, jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) (DOK-7155); 3) 847,00 Eur už advokatės AIE1 paslaugas – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (PVM sąskaita faktūra AZ Nr. 75/2025, jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) (DOK-23404); 4) 423,50 Eur už advokatės AIE1 pasiruošimą ir atstovavimą 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje (PVM sąskaita faktūra AZ Nr. 49/2026, jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) (DOK-56445).

Atsakovė ir jos atstovė 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu su išlaidomis nesutiko, nurodė, kad, be kita ko, jos patirtos, nes ieškovė nesutiko ginčo išspręsti taikiai, dalį paslaugų teikė advokato padėjėjai, nėra duomenų, kad būtų veikta perįgaliojimo pagrindu, procesinius dokumentus pateikė advokatė, o ne advokato padėjėjas, atstovavimą patvirtinantys dokumentai kartu su procesiniais dokumentais nebuvo pateikti ir kita. Teismas nesutinka su argumentais, kad advokato padėjėjų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas neturi būti sprendžiamas, nes su šiais advokato padėjėjais ieškovė buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartis, šiose sutartyse advokatė AIE1 , būdama praktikos vadove, pasirašė patvirtindama, kad leidžia atstovauti klientę, išrašytose sąskaitose advokato padėjėjų darbo vieta nurodyta advokatų kontora Solvere, kurioje veiklą vykdo ir advokatė AIE1 , šios sąskaitos yra ieškovės apmokėtos (DOK-55441, 7155). Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad šios išlaidos neturėtų būti priteistos vien todėl, kad jos patirtos apmokant advokatų padėjėjų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą ieškovės atstovais, teisinę pagalbą.

Teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atkreipia dėmesį į tai, kad dalis jų yra už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šiuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija dėl 2026 m. gegužės 6 d. sprendimo už akių ir 2025 m. gegužės 9 d. papildomo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5164-615/2025 peržiūrėjimo, taip pat su atsakovės atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo (civilinė byla

Nr. e2-21544-615/2025). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-36-894/2026 atsakovės atskirąjį skundą tenkino ir nutarė Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių ir 2025 m. gegužės 9 d. papildomą sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vertina, kad šis procesas buvo pabaigtas atsakovės naudai ir ji neturi pareigos atlyginti su juo susijusių ieškovės bylinėjimosi išlaidų už 1 747,00 Eur sumą (900,00 Eur už atsiliepimą į pareiškimą ir 847,00 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendimo 33 punktas).

Likusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos už ieškinio, dubliko parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl, ieškinį tenkinus, yra priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertina, kad šiuo klausimu yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį (atsiliepimo pirmas lapas) aiškiai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kas lėmė paruošiamojo dokumento (dubliko) rengimą ir atitinkamai išlaidų patyrimą. Tai, kad atsakovė sutiktų su 27 500,00 Eur kompensacija, ji nurodė tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo vertinimu, taikaus ginčo sprendimui sukliudė ne kurios nors šalies (ar atstovės) išskirtinai netinkamas procesinis elgesys, bet abiejų šalių akivaizdžiai konfliktiniais santykiai, kas nelemia iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų mažinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, iš atsakovės ieškovei priteisiamos iš viso 2 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 273,50 Eur už advokato / advokato padėjėjo teisinę pagalbą + 659,00 Eur žyminis mokestis).

Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atidalinti turtą – žemės sklypą, unikalus(duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , pastatą – ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą priteisiant natūra atsakovei ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , o ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti likusią nesumokėtą 6 256,49 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 49 ct) piniginę kompensaciją. Įpareigoti atsakovę ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , likusią nesumokėtą 6 256,49 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 49 ct) piniginę kompensaciją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke. Priteisti iš atsakovės ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai 2 932,50 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.