Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Lka solutions (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Marino personalas“) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Lka solutions (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Marino personalas“) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – RSA1 ) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendime bei išvadose buvo netinkamai konstatuotos įvykio aplinkybės, neatsižvelgta į nelaimingo atsitikimo vietoje Vokietijoje jau atliktą nelaimingo atsitikimo tyrimą, nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis ir jo išvadas, nepakankamai išsamiai vertinta tyrimo metu pateikta informacija, išvados priimtos remiantis prielaidomis, neatsižvelgiant į tai, kad Darbuotojas dirbo pagal laikinojo darbo sutartį.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Darbuotojas dirbo pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, su Vokietijos įmone LF ModulBau GmbH 2022 m. gegužės 27 d. sudarytoje darbuotojų nuomos sutartyje buvo numatyta, kad klientas (LF ModulBau GmbH) yra įpareigotas vykdyti DSSĮ numatytas nuostatas ir apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų nuostatas bei laikytis pagal įstatymus leistinų darbo laiko ribojimų, taip pat klientas suteikia pirmosios pagalbos priemones ir įrenginius, įsipareigoja nedelsiant pranešti apie bet kokį nelaimingą atsitikimą darbe, iki darbo pradžios turi instruktuoti ir informuoti darbuotoją darbo vietoje apie ypatingus vykdytinos veiklos pavojus ir priemones, paaiškinti kaip jų išvengti, klientas turi užtikrinti, kad bus laikomasi apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų ir pagal įstatymus leistinų darbo laiko ribų nuostatų ir pertraukų, o laikinojo įdarbinimo įmonė (pareiškėjas) neprisiima jokios atsakomybės už darbuotojų veiksmus, atsako tik už tinkamą darbuotojų parinkimą pagal sutartyje suderintą veiklą, t. y. sutartimi dėl darbuotojų saugos visa atsakomybė buvo perduota LF ModulBau GmbH.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 ir UAB „Marino personalas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė laikinojo darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Darbuotojas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. RSA1 nuo 2022 m. spalio 14 d. dirbo pagal darbo sutartį, sudarytą su kita susijusia įmone – UAB „Marino projektai“, objekte Vokietijoje. Jam buvo pasiūlyta sudaryti darbo sutartį su UAB „Marino personalas“ ir išvykti dirbti į kitą objektą. Darbuotojui sutikus buvo sudaryta darbo sutartis ir jis išsiųstas dirbti pas laikinojo darbo naudotoją LF ModulBau GmbH, dirbti objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija, kuriame Darbuotojas dirbo nuo 2023 m. sausio 7 d. Pareiškėjas buvo sudaręs 2022 m. gegužės 27 d. laikinojo įdarbinimo (bendrąją darbuotojų perleidimo) sutartį su LF ModulBau GmbH.

Darbuotojui dirbant pas laikinąjį darbo naudotoją LF ModulBau GmbH 2023 m. (duomenys neskelbtini) apie 11.15 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – ant Darbuotojo užkrito keliamas grindų klojimo elementas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 100 proc. darbingumo lygio.

Atsakovas atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir 2023 m. birželio 15 d. raštu Nr. SD-03-14430 pateikė 2023 m. birželio 12 d. Nelaimingo atsitikimo aktą Nr. 1 ir tyrimo medžiagą. Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys – LF ModulBau GmbH atsakingi asmenys netinkamai organizavo krovinio pakėlimo darbus, nurodė krovinį kelti pareiškėjo darbuotojams, prieš darbo pradžią jų neinstruktavę ir neapmokę saugiai šį darbą atlikti, krovinio kėlimui suteikė netinkamas priemones.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-12 paskirtas įvykio darbe papildomas tyrimas. Įvykio darbe, įvykusio 2023 m. (duomenys neskelbtini) UAB „Marino personalas“ darbuotojui RSA1 , papildomo tyrimo 2024 m. kovo 6 d. akte (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) ir 2024 m. kovo 25 d. Išvadoje Nr. EVD-41 „Dėl įvykio darbe, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), kai UAB „Marino personalas“ darbuotojas RSA1 komandiruotėje Vokietijoje buvo sunkiais sužalotas, papildomo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas: medinio elemento (1,5 tonos svorio) kėlimo kranu darbus vykdė tokius darbus atlikti neapmokyti ir neinstruktuoti UAB „Marino personalas“ darbuotojai, nukentėjusiam UAB „Marino personalas“ darbuotojui RSA1 nebuvo tinkamai išduotos asmeninės apsaugos priemonės (pvz., apsauginis galvos šalmas ir kt.), darbdaviui atstovaujantis asmuo nekontroliavo tokių priemonių naudojimo privalomumo, tokiu būdu buvo pažeisti DSSĮ 11 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Aprūpinimo nuostatų 7.1 ir 7.8 punktų reikalavimai.

Teismas aptarė ginčui aktualų 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos Nr. 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“ (toliau – ir Pagrindų direktyva), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), DSSĮ, Nuostatų reglamentavimą ir pažymėjo, kad laikinojo darbo naudotojo pareigų sąrašas yra baigtinis ir kitų pareigų, nei nurodytos DSSĮ 38² straipsnyje, įstatymo leidėjas laikinojo darbo naudotojui nenumatė.

III.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nes DSSĮ 38² straipsnio 1 dalis nustato, jog laikinojo įdarbinimo atveju darbdaviu, su visomis šio įstatymo numatytomis pareigomis, laikoma būtent laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri privalo vykdyti visas šiame įstatyme nustatytas darbdavio pareigas, atsižvelgiant tik į šio straipsnio ypatumus: DSSĮ 38² straipsnyje numatytos tik papildomos pareigos laikinojo darbo naudotojui, nenurodant jokių pareigų laikinojo įdarbinimo įmonei, kas susiję su pareigomis darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Pareiškėjas remiasi DSSĮ 38² straipsnio 6 dalimi, jog nepažeidžiant darbdavio atsakomybės, laikinojo darbo naudotojas yra atsakingas už laikinojo darbuotojo darbo sąlygas, kiek tai susiję su darbuotojų sauga ir sveikata, o pagal DK 78 straipsnio 1 dalį būtent laikinojo darbo naudotojas privalo iki darbo pradžios raštu supažindinti laikinąjį darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą laikinojo darbo naudotojui reglamentuojančiais teisės aktais, imtis visų priemonių laikinojo darbuotojo sveikatai ir gyvybei išsaugoti pagal DSSĮ nuostatas, t. y. teisės aktais iš esmės nėra nustatyta jokių pareigų laikinojo įdarbinimo įmonei, tačiau, esant laikinam įdarbinimui, visos pareigas perkeliamos laikinojo darbo naudotojui.

Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo argumentus, kad pirminio tyrimo metu buvo nustatyta laikinojo darbo naudotojo LF ModulBau GmbH kaltė, atsižvelgiant į įvykio vietoje – Vokietijoje, atlikusios atsakingos institucijos išvadas ir visiškai nevertino pareiškėjo argumentų dėl to, kad nelaimingo atsitikimo išvados, atliktos dviejų kompetentingų institucijų, negali kardinaliai skirtis.

Pareiškėjas pažymi, kad negavo jokių prieštaravimų iš Darbuotojo, duomenų, kad jis atsisakė dirbti ir sąlygos jam netiko, todėl abejonės dėl darbo pobūdžio neatitikimo darbo sutartyje nenurodytoms sąlygoms nepagrįstos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Vokietijoje atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nenustatytos priežastys, susijusios su pareiškėjo pareigų neatlikimu, šiame tyrime buvo vertinama, kad Darbuotojas dirbo pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, tyrime nurodytos Vokietijos teisės aktų nuostatos laikino įdarbinimo atveju ir laikinojo darbo naudotojo įsipareigojimai laikytis tam tikrų teisės aktų reikalavimų, kuriuos LF ModulBau GmbH, būdama laikino darbo naudotoju, pažeidė. Pareiškėjas pažymi, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Vokietijoje, esant laikinojo įdarbinimo santykiams, todėl VDI tiriant nelaimingo atsitikimo priežastis reikėtų įvertinti Vokietijoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Darbuotojui darbą davusio asmens pareigas bei atsakomybę, vadovautis Vokietijoje atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadomis, nustatytomis aplinkybėmis.

Pareiškėjo vertinimu, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko už Lietuvos Respublikos ribų – Vokietijoje, nelaimingo atsitikimo priežastys jau nustatytos Vokietijoje, atsakovas negali pakeisti nelaimingo atsitikimo priežasčių, nebent nustatyti papildomas aplinkybes, atliekant papildomą tyrimą buvo gauta tik papildoma informacija iš Darbuotojo ir pareiškėjo, tačiau nesiimta jokių kitų priemonių neišaiškintoms aplinkybėms, jei tokių buvo, išaiškinti, nesiaiškinta kokia buvo tikroji nelaimingo atsitikimo priežastis – ar paties nukentėjusiojo veiksmai, ar krovinio pritvirtinimas, ar krovinio kėlimo veiksmus atlikusių darbuotojų veiksmai, nenurodyta kokius teisės aktų reikalavimus pareiškėjas, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, pažeidė, paneigtos teisės aktuose numatytos laikinojo darbo naudotojo pareigos, todėl Sprendimas naikintinas ir VDI įpareigotina atlikti pakartotinį patikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl VDI Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo darbuotojas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais ir Papildomo tyrimo aktas, Aktas bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiaga laikomi neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi bei administracinė procedūra baigta, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą VDI atlikti pakartotinį papildomą tyrimą dėl nelaimingo įvykio darbe.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu nustatant pareiškėjo kaip darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) atsakomybę įgyvendinant darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, kai jo įdarbintas darbuotojas patyrė traumą dirbdamas pas laikinojo darbo naudotoją (užsienio valstybės įmonę), užsienio valstybės tyrėjams nustačius laikinojo darbo naudotojo padarytus darbų saugą ir darbuotojų sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022; kt.).

Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik esminiais apeliacinio skundo aspektais bei tais klausimais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

Byloje nustatyta, kad VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė atliko įvykio darbe tyrimą ir 2023 m. birželio 12 d. surašė N-1 formos aktą Nr. 1 (Aktas), kuriame nurodė įvykio darbe aplinkybes ir Akto 10 punkte įvardino įvykio darbe priežastis: „LF ModulBau GmbH“ atsakingi asmenys netinkamai organizavo krovinio pakėlimo darbus, t. y. nurodė krovinį kelti UAB „Marino personalas“ darbuotojams, prieš darbo pradžią jų neinstruktavę ir neapmokę saugiai šį darbą atlikti, krovinio kėlimui suteikė netinkamas priemones“. VDI 2023 m. gruodžio 18 d. gavo RSA1 atstovo advokato skundą dėl Akto ir jo išvadų, kurio Darbuotojas prašė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. 2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius išleido įsakymą Nr. EV-12, kuriuo skyrė įvykio darbe, įvykusio 2023 (duomenys neskelbtini) UAB „Marino personalas” darbuotojui RSA1 , papildomą tyrimą. Papildomą tyrimą atlikęs tyrėjas pakartotinai išanalizavo įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukauptą medžiagą, papildomo tyrimo metu gautus naujus duomenis, apibendrinęs ir įvertinęs surinktą informaciją, papildė ir naujai išdėstė Akto 4 punktą ir pakeitė Akto 10 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys), kurį išdėstė taip: ,,1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Medinio elemento (1,5 tonos svorio) kėlimo kranu darbus vykdė, tokius darbus atlikti neapmokyti ir neinstruktuoti UAB ,,Marino personalas“ darbuotojai. Nukentėjusiam UAB ,,Marino personalas“ darbuotojui RSA1 nebuvo tinkamai išduotos asmeninės apsaugos priemonės (pvz., apsauginis galvos šalmas ir kt.), darbdaviui atstovaujantis asmuo nekontroliavo tokių priemonių naudojimo privalumo. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str., 19 str. 2 d. 3 p.; Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331, 7.1 p., 7.8 p.“. VDI Išvadoje konstatuota, kad atlikto pirminio tyrimo bei papildomo tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, Papildomo tyrimo akte patikslintos įvykio darbe aplinkybės bei naujai išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, ir pasiūlyta: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „Marino personalas“ darbuotojas RSA1 , papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) laikyti įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „Marino personalas“ darbuotojas RSA1 , papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi. Byloje skundžiamu Sprendimu patvirtintas Išvadoje suformuluotas siūlymas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Darbuotojas dirbo pagal su pareiškėju, laikinojo įdarbinimo įmone, 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą laikinojo darbo sutartį, o įvykio metu darbo funkcijas atliko Vokietijoje pas laikinojo darbo naudotoją – LF ModulBau GmbH, su pareiškėju sudarytos Sutarties pagrindu.

DK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau –laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. DSSĮ 25 straipsnis nustato darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

DSSĮ 38² straipsnis nustato laikinųjų darbuotojų saugą ir laikinojo darbuotojo, laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 1 dalį darbdavys (laikinojo įdarbinimo įmonė) vykdo visas šiame įstatyme nustatytas darbdavio pareigas, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nustatytus ypatumus.

Laikinojo darbo naudotojas, prieš laikinajam darbuotojui pradedant dirbti, turi informuoti laikinąjį darbuotoją apie visą galimą riziką, nurodyti, kokie yra profesinės kvalifikacijos ar įgūdžių, sveikatos priežiūros reikalavimai, aiškiai nurodyti specifinę padidėjusią riziką, kuri gali kilti dirbant šį darbą (DSSĮ 38² str. 2 d.).

Laikinojo darbo naudotojas laikinajam darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai laikinasis darbuotojas yra supažindintas su jam taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, įskaitant esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo nuo jų priemonių naudojimo ypatumus, ir yra instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, net jeigu laikinojo įdarbinimo įmonėje jis buvo nustatyta tvarka instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (DSSĮ 38² str. 3 d.).

Laikinojo darbo naudotojas turi pranešti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui (specialistams), darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdavio įgaliotam asmeniui, atliekančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniam ar juridiniam asmeniui, atliekančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, apie laikinųjų darbuotojų darbo pradžią ir pabaigą laikinojo darbo naudotojo naudai, kad jie galėtų tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams (DSSĮ 38² str. 4 d.).

Laikinojo darbo naudotojas turi iš anksto, prieš laikinojo įdarbinimo įmonei atsiunčiant laikinąjį darbuotoją, pranešti jai apie reikalingas darbuotojų kvalifikacijas ir darbo vietų ypatumus. Laikinojo įdarbinimo įmonė turi apie tai informuoti suinteresuotus laikinuosius darbuotojus (DSSĮ 38² str. 5 d.).

Nepažeidžiant darbdavio atsakomybės, laikinojo darbo naudotojas yra atsakingas už laikinojo darbuotojo darbo sąlygas, kiek tai susiję su darbuotojų sauga ir sveikata (DSSĮ 38² str. 6 d.).

Pagal DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, be kita ko, vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje.

Aprūpinimo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d.) 7.1 ir 7. 8 punktai atitinkamai nustatė, kad darbdavys privalo nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis šiuose nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad darbuotojas padengia dalį išlaidų už tas asmeninės apsaugos priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje, arba asmeninės apsaugos priemonės susidėvėjo, buvo sugadintos ar dingo dėl darbuotojo kaltės bei užtikrinti, kad asmeninės apsaugos priemonės būtų naudojamos pagal asmeninės apsaugos priemonės gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nurodytąją paskirtį (išskyrus specifines ir išskirtines aplinkybes) ir naudojimo instrukcijas, tokios instrukcijos turi būti darbuotojams suprantamos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, aptartą reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisės aiškinimu, kad pareiškėjas, būdamas laikinojo įdarbinimo įmone, turėjo visas pareigas, pagal DSSĮ priskiriamas darbdaviui, be kita ko, imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o laikinojo darbo naudotojas, šiuo atveju Vokietijos įmonė turėjo pareigas, nustatytas DSSĮ 38² straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė, kad Darbuotojas nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis (Darbuotojo parašo ant asmeninių apsaugos priemonių išdavimo žiniaraščio nėra), taip pat iš VDI tyrime nustatytų aplinkybių, įskaitant Vokietijoje atlikto tyrimo metu surinktus duomenis, matyti, kad pareiškėjas, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, nesiėmė pakankamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Šiuo atveju laikinojo darbo naudotojo veiksmai, pareiškėjo teigimu, netinkamas Sutarties, sudarytos su pareiškėju, vykdymas, dėl kurių galėjo atsitikti įvykis, per kurį Darbuotojas patyrė traumą, neeliminuoja pareiškėjo, kaip darbdavio, atsakomybės pagal DSSĮ nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas netinkamai ar nevisapusiškai atliko papildomą tyrimą, padarė nepagrįstas išvadas, pareiškėjas nepaneigė atsakovo tyrime nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo, todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pakartotinį papildomą tyrimą dėl nelaimingo įvykio darbe.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas (nepasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų), nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju galutiniu teismo sprendimu iš esmės apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 726 Eur už advokato teisines paslaugas už atsilepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš pareiškėjo (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Lka solutions (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Marino personalas“) apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Lka solutions trečiajam suinteresuotam asmeniui RSA1 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nutartis neskundžiama.