- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-976-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00863-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "HISK"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą (pareiškimą) atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė ,,HISK“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teisme treti metai yra užšaldyti / įšaldyti apeliacinės pakopos procesai; 2) išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „HISK“ dokumento formą, būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“ (toliau – ir 2026 m. sausio 30 d. sprendimas) ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E)DV_S-20386 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 4) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi, skubiai skirti išankstinę pensiją, sustabdyti antstolio vykdomus pagal vykdomuosius dokumentus išieškojimų veiksmus, įpareigoti antstolį skubiai padidinti vienkartinį jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų pas „atsakovę esančių / sukauptų lėšų – 4 265,14 Eur dydžiu, limitą“; 5) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės ginčija teismų procesinius veiksmus, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismų veiklą, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl teismų procesinių veiksmų ar neveikimo, nes tokie klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta procesine tvarka toje pačioje byloje arba aukštesnės instancijos teisme.
Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl VSDFV 2026 m. sausio 30 d. sprendimo ir Rašto panaikinimo taip pat negali būti nagrinėjami teisme, nes pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis teritorinių skyrių sprendimai pirmiausia turi būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir nenurodė, kad tokį skundą būtų pateikęs, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti jo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, o kartu – ir išvestinių reikalavimų įpareigoti pašalinti tariamus pažeidimus ar iš naujo nagrinėti jo prašymą.
Teismas nurodė, jo skundą atsisakius priimti, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones negali būti nagrinėjamas (ABTĮ 70 str. 4 d.).
Teismas vertino, kad reikalavimas priteisti kompensaciją už tariamai neteisėtais VSDFV veiksmais sukeltą emocinį, moralinį ir materialinį nuostolį yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti VSDFV sprendimus, kadangi pagrindinis reikalavimas negali būti nagrinėjamas dėl privalomos ikiteisminės tvarkos nesilaikymo, nėra pagrindo nagrinėti ir išvestinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui disponuoti „atsakovo varžomas disponuoti turimas / sukauptas lėšas, pragyvenimui / išgyventi“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o kiti skundo reikalavimai nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.) ir kiti.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pareiškėjo skunde, nei atskirajame skunde nėra nurodyta ir nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl skundo (pareiškimo) dalį dėl 2026 m. sausio 30 d. sprendimo ir Rašto panaikinimo atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsisakius priimti skundo (pareiškimo) dalį dėl 2026 m. sausio 30 d. sprendimo ir Rašto panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinius skundo (pareiškimo) reikalavimus – pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, priteisti kompensaciją, moralinę / materialinę žalą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis atsisakyti priimti skundą dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pripažinti tam tikras aplinkybes, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas (pareiškimas) nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.