Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „PILKOJI KOPA“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „PILKOJI KOPA“, ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė LUAB „Supernetas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. V. 39 545 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. V. prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita administracine tvarka nagrinėjama byla, kurioje yra ginčijamas VMI veiksmų teisėtumas, atliekant dokumentų paėmimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Regionų administracinio teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-5331-983/2026 pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities VMI, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities VMI sprendimą Nr. D2-4346 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, sprendė, jog administracine tvarka nagrinėjamoje byloje teisinis rezultatas turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl skundžiama nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracine tvarka nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė LUAB „Supernetas“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad šiuo atveju teismo nutartis dėl bylos sustabdymo yra nemotyvuota ir teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje neturi jokios įtakos šioje byloje pareikšto ieškinio išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, ieškovės atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą vertinimą, jog administracine tvarka nagrinėjamos bylos teisinis rezultatas turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

CPK 163 straipsnyje yra nustatyti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai, vienas jų – teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepateikė motyvų ir argumentų dėl objektyvių kliūčių, trukdančių jam pačiam nustatyti tam tikrus faktus nagrinėjamoje byloje ir aiškiai neįvardino, kokios aplinkybės išimtinai galėtų būti nustatytos kitoje administracinėje byloje, kurios lemtų teisingą civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatą. Teismas nutartyje nenurodė, kokių faktų, kurie galėtų būti nustatyti tik išnagrinėjus kitą administracinę bylą, įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje tokia reikšminga, kad, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai nurodė, kad jam nėra galimybės išnagrinėti civilinės bylos tol, kol administracinis teismas neišsprendė ginčo dėl VMI veiksmų teisėtumo ir sprendė, jog administracinės bylos teisinis rezultatas turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybių nustatymą riboja nagrinėjamo ieškinio ribos. Tačiau vien šie pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės LUAB „Supernetas“ reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad buvęs jos vadovas (atsakovas) V. V., žinodamas apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turto bei dokumentų. Be to, atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu, iš jos banko sąskaitos buvo paimta 39 545 Eur piniginės lėšos, tačiau nėra duomenų, kad šios lėšos būtų panaudotos ieškovės veiklai ar jos interesams. Taigi, ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovas neteisėtai pasisavino ieškovei priklausiusias lėšas ir dėl to ji patyrė turtinę žalą. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, teigia, kad jo vadovavimo laikotarpiu iš ieškovės banko sąskaitos paimtų piniginių lėšų nėra pasisavinęs, kadangi jos buvo panaudotos ieškovės veiklai, atsiskaitant su tiekėjais ir darbuotojais. Atsakovas byloje įrodinėja, kad tai pagrindžiančių buhalterinių apskaitos duomenų pateikti negalėjo, kadangi juos buvo paėmusi VMI, todėl jų neperdavimas nemokumo administratorei įvyko dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovui, įrodinėjant nuo ieškovės banko sąskaitos paimtų piniginių lėšų panaudojimą, t. y. pateikus tam tikrus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl jų autentiškumo, ieškovei, be kita ko, teigiant, kad tokie dokumentai nėra ir nebuvo surasti ir / ar paimti VMI kratos metu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-5331-983/2026 pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities VMI Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo pareiškėjas V. V. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos VMI 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. D2-4346 kaip neteisėtą ir nepagrįstą: 2) įpareigoti VMI iš naujo ir objektyviai ištirti jo skundą; 3) pripažinti, kad dokumentų poėmio procedūra buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; 4) įvertinti vyr. specialistės V. V. veiksmų teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ), Poėmio taisykles ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ); 5) nustatyti, ar nebuvo padaryti šie pažeidimai: MAĮ 33 straipsnio 3 punkto, 124 straipsnio 3 dalies, Poėmio taisyklių 7.5 punkto, 8 punkto, 9 punkto, 10 punkto, VAĮ 3 straipsnio. V. V. šioje byloje pateiktu skundu įrodinėja, kad dokumentų poėmis buvo atliktas ir įformintas pažeidžiant dokumentų poėmio procedūrą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus: dokumentai nebuvo tinkamai sunumeruoti ir identifikuoti, poėmio aktai nebuvo pasirašyti dokumentų perdavimo metu, o VMI neteisingai nurodė, kad dokumentus perdavė pats pareiškėjas ir atsisakė pasirašyti. Tuo tarpu VMI teigia, kad dokumentų poėmis buvo atliktas teisėtai ir tinkamai, o pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės dėl dokumentų perdavimo, poėmio įforminimo ir pasirašymo neatitinka tikrovės. Taigi administracinėje byloje iš esmės yra ginčijamas tik VMI atlikto UAB „Supernetas“ buhalterinės apskaitos dokumentų poėmio procedūros teisėtumas bei tinkamas įforminimas. Tačiau administracinės bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad joje gali būti nustatytos reikšmingos nagrinėjamai civilinei bylai aplinkybės, tokių nei pats atsakovas, juo labiau ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenustatė ir aiškiai neįvardino.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo iš buvusio jos vadovo (atsakovo) priteisimo ieškovė LUAB „Supernetas“ siekia įrodyti, kad atsakovas V. V. neteisėtai pasisavino ieškovei priklausiusias lėšas ir dėl to ji patyrė turtinę žalą, tuo tarpu kitoje administracine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovas V. V. yra pareiškęs skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo iš esmės yra ginčijamas VMI atlikto buhalterinės apskaitos dokumentų poėmio procedūros teisėtumas ir tinkamas įforminimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracine tvarka pagal V. V. skundą nagrinėjamoje byloje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebus tiriamos ar nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmų teisėtumu iš ieškovės banko sąskaitos paimant lėšas, jų panaudojimu, atsakovo nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktų dokumentų tikrumu (autentiškumu), ar jų paėmimo apimtimi ir pan. Taigi vien tik ta aplinkybė, kad kitoje administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl paties VMI atlikto ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų poėmio procedūros teisėtumo bei tinkamo įforminimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankam prejudiciniam ir / ar įrodomajam abiejų bylų teisiniam ryšiui konstatuoti, kuris kliudytų civilinės bylos savarankišką išnagrinėjimą bei faktinių aplinkybių šioje byloje nustatymą ir įvertinimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašyme sustabdyti civilinę bylą ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų teismuose nagrinėjamų bylų – civilinės bylos dėl žalos atlyginimo ir administracinės bylos dėl VMI sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. jog administracinėje byloje nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, ir kad tokių faktų bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti, todėl konstatuotina, kad civilinės bylos sustabdymas šiuo atveju neatitinka šio instituto paskirties.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo institutą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės LUAB „Supernetas“ atskirasis skundas tenkinamas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartis yra panaikinama bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo V. V. prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. V. prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.