- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- AS-1298-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00813-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros raštą, kuriuo atsisakoma ginti viešą interesą, bei įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašė ginti viešąjį interesą, nurodė, kad pažeistos materialiosios teisės normos – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 566, 567 ir kiti straipsniai <...>, nevertintos aplinkybės, asmenys, kokie tarp jų santykiai. Pareiškėjas gavo atsakymą iš Kauno apygardos prokuratūros, kuriame nurodyta, kodėl nėra tenkinamas pareiškėjo prašymas ginti viešąjį interesą. Teismo vertinimu, skundu keliamas klausimas susijęs ne su viešuoju administravimu, o su pareiškėjo siekiu, kad būtų apgintas viešasis interesas dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto nutarimo, kurio teisėtumą jau įvertino apylinkės ir apygardos teismai. Todėl pareiškėjo prašymas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, nepaisant to, kad Kauno apygardos prokuratūros rašte „Dėl skundo“ nurodyta, jog raštas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl, teismo įsitikinimu, pareiškėjo prašymo reikalavimai nenagrinėtini administracinio teismo.
III.
Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Kauno apygardos prokuratūros veiksmų, nesusijusių su viešuoju administravimu, todėl ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 25 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl viešojo intereso gynimo, skųsdamas Kėdainių rajono savivaldybės veiksmus. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2025 m. liepos 31 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakė pareiškėjui, jog jis (pareiškėjas) kreipėsi į valstybės institucijas – teismus, kurie įvertino jam paskirtos nuobaudos ir jas paskyrusių darbuotojų veiksmų teisėtumą. Teismų sprendimai yra galiojantys, o prokuroras neturi pagrindo pakartotinai vertinti teismo jau įvertintas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjas prašo ginti savo nuosavybės, daiktinius ir turtinius klausimus, kurie negali būti ginami pasitelkiant viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad atsakymas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir neskundžiamas. Pareiškėjas 2026 m. kovo 21 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, nurodydamas, kad jis prašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ginti viešąjį interesą, tačiau gavo tik neskundžiamus informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymus, pasirašytus ne generalinio prokuroro, o Kauno prokurorų. Pareiškėjo šioje byloje skundžiamu Kauno apygardos prokuratūros 2026 m. balandžio raštu „Dėl skundo“ pareiškėjui buvo nurodyta, kad, aukštesniojo prokuroro vertinimu, prokurorė tinkamai išnagrinėjo jo 2025 m. liepos 29 d. skundą ir įstatymų nustatyta forma ir tvarka parengė atsakymą į jį. Įvertinusi esamus duomenis, prokurorė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ginčo santykis nėra viešo pobūdžio, jo bei administracijos veiksmus dėl pareiškėjui taikytos nuobaudos pagrįstumo jau įvertino teismai, todėl prokuratūrai šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašu) 55 punktu, tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio Aprašo 53 ir 54 punktuose nustatyta tvarka pateiktą skundą, atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą / nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo / baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimus bei jų išsprendimą reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu ir jame prokurorų (ne)atliekamais veiksmais susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 18 str. 2 d.). Be to, specialioji kolegija yra nurodžiusi, kad prokuratūra, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei spręsdama dėl pagrindo ginti viešąjį interesą, iš esmės padeda užtikrinti teisėtumą bei teismui vykdyti teisingumą, todėl ginčas dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2014; 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2017). Nors atitinkamas prokuroro sprendimas ir nėra įformintas kaip nutarimas, laikytina, jog keliamas ginčas yra dėl prokuroro procesinių veiksmų, įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, bet ne jo atitinkamo sprendimo, priimto viešojo administravimo srityje (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo Kauno apygardos prokuratūroje buvo nagrinėjami ir pareiškėjui atsakoma remiantis Aprašo nuostatomis, negali lemti bylos rūšinio teismingumo. Nagrinėjamu atveju aiškiai yra keliami su baudžiamuoju procesu susiję klausimai, kurių spręsti administracinis teismas negali. Dėl šių klausimų gali pasisakyti tik įgaliojimus veikti baudžiamajame procese turintis bendrosios kompetencijos teismas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.