Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L., sekretoriaujant D. S., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 pažeidė kreditorių teises, o būtent, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o 38 235,76 Eur mokestinė nepriemoka (2026 m. birželio 18 d. duomenimis) VMI nepadengta, tokiais veiksmais TRA1 galimai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 51). Teismo siųsti šaukimai R. S. gyvenamosios vietos adresu ir Bendrovės buveinės adresu (t. 2, b. l. 40, 41 ir 57) R. S. neįteikti, iš pašto jis teismo šaukimų taip pat neatsiėmė, todėl apie teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamam TRA1, kaip EPP naudotojui, buvo pranešta per EPP, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam TRA1.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Tai, kad TRA1 padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo kaltę dėl nusižengimo patvirtina taip pat ir byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie ANK 569 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais:

Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir nurodytų teisės normų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog TRA1 , būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis byloje esančiais ir teismo ištirtais duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tokiu būdu TRA1 padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju TRA1 , turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to – su vėlesnės eilės kreditoriais. Net jei ir tokiais veiksmais TRA1 siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina jį veikus tyčia – TRA1 , kaip Bendrovės vadovės, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, ignoravo imperatyvią pareigą pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI, ir tik po to atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka.

Aukščiau aptarti byloje esantys objektyvūs duomenys pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas TRA1 , žinodamas apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad jo turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę nors iš dalies sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo ne su VMI, o su kitais kreditoriais, neužtikrindamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi – teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Dėl tokių TRA1 veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, jog jis padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo TRA1 , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. VMI nepateikė teismui duomenų apie TRA1 teistumą ir baustumą administracine tvarka. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

TRA1 pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą. Išaiškinti TRA1 , jog paskirta bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtis – administracinio nusižengimo bylos numeris A-200-939/2026. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.