Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovo J. D. apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. D. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Nuostatų 5.4 ir 28 punktais ir nustatė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu buvo dviejų nekilnojamojo turto objektų – gyvenamojo namo (su priklausiniais – trys ūkiniai pastatai, daržinė, malkinė, viralinė, kiemo statiniai), jo plotas 70,01 kv. m, ir karvidės su pieno bloku, bendras plotas 664,02 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Teismas iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu yra 129,93 Eur. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, teismas sprendė, jog iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str.)

Vertindamas priteistiną skolos dydį, teismas iš byloje pateikto vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo Nr. 11151241 nustatė, jog atsakovui skola skaičiuojama kaip vienam mokėtojui už du objektus. Už gyvenamosios paskirties patalpas (plotas 70,01 kv. m) (individualūs namai) skaičiuojama rinkliavos pastovioji dalis yra 21,70 Eur, kintamoji dalis, skaičiuojama pagal bendrą bazinį konteinerių ištuštinimą, yra 42,01 Eur, nustačius, jog bazinis konteinerių ištuštinimo skaičius yra 17, o faktiškai ištuštinti 22, pritaikyta 13,10 Eur korekcija. Už žemės ūkio paskirties patalpas (bendras plotas 664,02 kv. m) skaičiuojama rinkliavos pastovioji dalis yra 13,28 Eur, kintamoji dalis yra 39,84 Eur. Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava skaičiuojama gyvenamosios paskirties objektams – individualiems namams, šiuo atveju yra skaičiuojama atsakovo turimam gyvenamajam namui su jo priklausiniais, vertinant tik gyvenamojo namo plotą, bei atskirai skaičiuojama karvidei su pieno bloku kaip žemės ūkio paskirties pastatui (Nuostatų 1 priedas). Kadangi nekilnojamo turto registre įregistruotas turtas – karvidė su pieno bloku, teismas vertino, jog šis pastatas negali būti vertinamas kaip gyvenamojo namo priklausinys, o yra teisingai traktuojamas kaip žemės ūkio paskirties objektas.

Išanalizavęs komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydžius (Nuostatų 1 priedas), teismas nustatė, jog žemės ūkio objektui – karvidei su pieno bloku – kintamoji dalis paskaičiuota 0,06 Eur už kv. m, kaip nekilnojamojo turto objektui, kuris naudojasi kolektyviniais konteineriais. Teismas vadovavosi Nuostatų 21.2 punktu, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas naudojasi kolektyviniais konteineriais, įvertino tai, jog abu nekilnojamo turto objektai yra tuo pačiu adresu, rinkliavos mokėtojui yra suteiktas tik vienas mokėtojo kodas, mokėtojas naudojasi individualiais konteineriais, bendras bazinis konteinerių ištuštinimo skaičius yra didesnis, nei bazinis, nėra duomenų, jog šie aptarnaujami individualūs konteineriai yra skirti tik gyvenamajam namui, ir atmetė prašymo dalį dėl už žemės ūkio paskirties patalpas (bendras plotas 664,02 kv. m) suskaičiuotos rinkliavos kintamosios dalies 39,84 Eur.

Kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog jis yra sumokėjęs vietinės rinkliavos dalį už gyvenamąjį namą, teismas tenkino likusią prašymo dalį dėl skolos pritesimo.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl 8 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei įvertinęs tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, o prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius vietinę rinkliavą. Aptarus Nuostatų 24.1 punktą, Nuostatų 1 priede nurodytus dydžius, teigiama, jog teismas neįvertino, kad tiek pastovioji, tiek kintamoji vietinės rinkliavos dalis žemės ūkio paskirties objektams apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objekto plotą, jeigu nėra priskirtas individualus konteineris. Kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nustatymas, kai vietinės rinkliavos mokėtojas naudojasi individualiais identifikuotais atliekų konteineriais yra skatinanti atliekų turėtojus priemonė, nes pasirinkus ir naudojantis individualiu atliekų konteineriu, kintamoji dalis apskaičiuojama ir mokama pagal faktinį atliekų konteinerių ištuštinimo skaičių. Nepasirinkus individualaus atliekų konteinerio, atliekų turėtojo faktinio dalyvavimo atliekų tvarkymo sistemoje apimtys negalimos nustatyti.

Akcentavus, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, aptarus Nuostatų VII skyriaus 44–47 punktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojo veiksmus, norint sumažinti mokėtinos vietinės rinkliavos dydį, teigiama, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pareiškėją su prašymu nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei atitinkamus duomenis, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė vietinės rinkliavos kintamosios dalies už žemės paskirties objektą.

Administracinėje byloje nenustačius, jog atsakovas kreipėsi į pareiškėją ginčo laikotarpiu dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai reikalauja sumokėti ginčo laikotarpiu susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą, t. y. kintamąją dalį už žemės ūkio paskirties objektą.

Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas Tauragės RATC apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su Rinkliavų įstatyme, Nuostatų 24.1, 44–47 punktuose, Nuostatų 1 priede įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nesančia galimybe pasirinkti mokėti vietinę rinkliavą, ar ne, papildomai nurodant, jog tiek pastovioji, tiek kintamoji vietinės rinkliavos dalis žemės ūkio paskirties objektams apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objekto plotą, jeigu nėra priskirtas individualus konteineris.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo J. D. pareigos mokėti pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui 129,93 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymo dalį dėl 90,09 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, konstatavęs, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą atsakovas ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, nuosavybės teise valdęs du nekilnojamojo turto objektus – gyvenamąjį namą bei žemės ūkio paskirties objektą, bei nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas yra sumokėjęs vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą ir naudojasi kolektyviniais konteineriais.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog skundžiamas teismo sprendimas (jo dalis, kuria atmesta pareiškėjo prašymo dalis dėl už žemės ūkio paskirties patalpas suskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dalies) yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas, nes teismas neįvertino, kad tiek pastovioji, tiek kintamoji vietinės rinkliavos dalis žemės ūkio paskirties objektams apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objekto plotą, jeigu nėra priskirtas individualus konteineris, o atsakovas nesikreipė į pareiškėją ginčo laikotarpiu dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog mokėjo už ištuštintus gyvenamojo namo konteinerius, o už žemės ūkio paskirties pastatą (karvidę) nemokėjo niekada, nes nėra konteinerio, net ir kolektyvinio. Atsakovas nurodo, kad sumoka UAB „Virginijus ir Ko“ už paimtas atliekas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos.

Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be kita ko, pagal šio įstatymo nuostatas nustato konkretų valstybės rinkliavos objektų sąrašą bei šios rinkliavos dydžius, taip pat patvirtina valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtino Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių (2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos.

Pagal Taisyklių 22 punktą, taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Taisyklių 29 punkte įtvirtinta, kad kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. Taisyklių 30 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Pagal Taisyklių 33 punktą, nustatant kintamąją įmokos dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektams naudotis skirtos konteinerių aikštelės), gali būti taikoma viena iš šių kintamųjų pasirinktinai: 33.1. nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; 33.2. nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; 33.3. gyventojų / darbuotojų skaičius. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad už kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektus, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais, mokėtina kintamoji įmokos dalis turi būti išdalyta (apskaičiuota) pagal vieną iš Taisyklių 33 punkte nurodytų kintamųjų pasirinktinai.

Tauragės rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama, be kita ko, Rinkliavų įstatymo Taisyklių nuostatas, patvirtinto Nuostatus (ginčui aktuali redakcija), pagal kuriuos dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, tai Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje (1 p.). Pagal Nuostatų 5.4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, pagal Nuostatų 5.9 punktą kolektyviniai konteineriai – juridinių ir fizinių asmenų (vietinės rinkliavos mokėtojų) bendrai naudojami komunalinių atliekų surinkimo konteineriai.

Nuostatų 21.2 punkte įtvirtinta, jog kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Pagal Nuostatų 24 punktą metinis vietinės rinkliavos dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 28 p.), o nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaravę, kad nemažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla (Nuostatų 44 p.).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-494-821/2023; kt.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės ūkio objektui – karvidei su pieno bloku – kintamoji dalis paskaičiuota 0,06 Eur už kv. m, kaip nekilnojamojo turto objektui, kuris naudojasi kolektyviniais konteineriais. Nustatęs, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas naudojasi kolektyviniais konteineriais, teismas atmetė pareiškėjo prašymo dalį dėl už žemės ūkio paskirties patalpas (bendras plotas 664,02 kv. m) suskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dalies 39,84 Eur priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta, Nuostatai nustato prievolę mokėti vietinę rinkliavą visiems fiziniams asmenims, teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus (žemės ūkio paskirties pastatus) Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, o Nuostatų 44 punktas atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo (pagal Nuostatų 45 p.). Šiame kontekste, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su konteinerio neturėjimu, taip pat akcentuotina, kad asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-67-968/2024). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius vietinę rinkliavą, pripažįstami pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis yra sumokėjęs vietinės rinkliavos dalį už gyvenamąjį namą, tenkino pareiškėjo prašymo dalį dėl šios skolos priteisimo.

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad atsakovas aplinkybę, jog jis sumoka vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui 2024 m. gruodžio 23 d. teiktame dokumente, pavadintame prašymu, taigi procesinis dokumentas, nors ir neįvardintas kaip atsiliepimas byloje buvo pateiktas. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi nustatęs, kad bylą išnagrinėti pagal pateiktus įrodymus nėra galimybės, įpareigojo ginčo šalis pateikti papildomus įrodymus, t. y. pareiškėjui, be kita ko, įrodymus, kodėl buvo pritaikyta rinkliavos korekcija, atsakovui – dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už gyvenamąjį namą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui siuntė dokumentus, įrodančius, kad jis yra sumokėjęs vietinės rinkliavos dalį už gyvenamąjį namą, tačiau nenustatyta ir tai, kad vadovaujantis Nuostatų 50 punktu (Administratorius (Tauragės RATC) atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimą, permokų grąžinimą ir skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą) būtų paprašyta pareiškėjo patikslinti šią aplinkybę.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Regiono administraciniam teismui adresuotą 2025 m vasario 11 d. dokumentą, pavadintą „Teikiami dokumentai teismui“, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10975177 (spausdinimo data 2022 m. spalio 7 d., rinkliava už laikotarpį 2022 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 11151241 (spausdinimo data 2023 m. spalio 3 d., rinkliava už laikotarpį 2023 m. sausio 1 d.–2023 m. gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 11270070 (spausdinimo data 2024 m. spalio 1 d., rinkliava už laikotarpį 2024 m. sausio 1 d.–2024 m. gruodžio 31 d.), Luminor banko išrašus (2022 m. gruodžio 2–4 d., 2023 m. lapkričio mėn., 2024 m. gruodžio 23 d., gruodžio 30 d.), UAB „Virginijus ir KO“ 2024 m. balandžio 12 d. atliekų tvarkymo sutartį – priėmimo aktą, UAB „Virginijus ir KO“ 2024 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR35093.

Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei teisiškai įvertino, tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, netinkamai taikęs šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą, neatsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vietinės rinkliavos aspektu, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.), prie bylos prijungus atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovo J. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.