Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Partija, nesutikdama su Sprendimo 1.1 papunkčiu, kuriame pripažinta, jog Partija pažeidė FAĮ 3 straipsnį, nes ūkinių operacijų 49 559,48 Eur sumai nepagrindė išlaidas patvirtinančiais dokumentais, atitinkančiais FAĮ nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, nurodo, kad FAĮ 7 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos dokumentui, tačiau neapibrėžia konkretaus dokumento pavadinimo ar formos – minėta įstatymo norma kelia tik turinio reikalavimus. Partijos vertinimu, esant automobilių nuomos teisiniams santykiams, jos pateiktos rašytinės automobilių nuomos sutartys, sudarytos su fiziniais asmenimis, transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktai, Partijos valdybos posėdžio 2024 m. sausio 15 d. protokolo išrašas ir mokėjimų pavedimai sudaro pakankamą dokumentų visumą, atitinkančią FAĮ reikalavimus.

Partija, ginčydama Sprendimo 1.2 papunktyje nurodytą pažeidimą, kad Partija pažeidė FAĮ 7 straipsnio 2 dalį, nes nepateikė automobilių nuomos kainų pagrįstų skaičiavimų, teigia, kad Partija automobilių nuomos kainos neapskaičiavo savarankiškai, o vertino rinkoje siūlomas kainas, siekdama įsitikinti, jog už gaunamą paslaugą nepermoka arba moka ne per mažą sumą. Partija pažymi, kad FAĮ 7 straipsnio 2 dalis nesudaro teisinio pagrindo VRK reikalauti iš Partijos apskaičiuotos ūkinės operacijos pagrindimo. Tikroji rinkos kaina aktuali ne FAĮ įstatymo kontekste, bet pelno mokesčio apskaičiavimui. Partija nėra gavusi pretenzijų dėl netinkamo pelno mokesčio apskaičiavimo, Partija pateikė VRK informaciją, pagal kurią vertino sandorio sąlygas, įskaitant palyginimą su rinkoje taikomomis analogiškų transporto priemonių nuomos kainomis.

Partija, pasisakydama dėl Sprendimo 2 punktu nustatyto pažeidimo, jog Partija pažeidė POĮ 20 straipsnio 4 dalį, nes panaudojo valstybės biudžeto asignavimus ne pagal paskirtį, ir POĮ 22 straipsnio 2 dalį, nes Partijos lėšas pervedė Partijos nariams, nurodo, kad automobilių nuoma pagal POĮ 20 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir VRK 2023 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. Sp-9 patvirtintą Politinių organizacijų finansinių ataskaitų rinkinių, jų priedų ir politinių organizacijų sąskaitų išrašų pateikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) yra nustatyta kaip valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo tikslas, todėl iš valstybės biudžeto asignavimų gali būti apmokamos transporto priemonių nuomos ir jų išlaikymo išlaidos, įskaitant degalus ir kitas eksploatacines išlaidas. Nagrinėjamu atveju būtent tokios išlaidos ir buvo apmokėtos, todėl pagal savo pobūdį šie mokėjimai atitiko POĮ ir Apraše nustatytą leistiną asignavimų paskirtį. Kelionės lapai ar kuro įsigijimo dokumentai pagal teisės aktus nėra privalomi, todėl jų nebuvimas nereiškia, jog valstybės biudžeto asignavimų lėšos panaudotos ne pagal paskirtį. Partija pateikė dokumentus (rašytines automobilių nuomos sutartis, transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktus, Partijos valdybos posėdžio protokolo išrašą dėl sprendimo nuomoti automobilius, buhalterines pažymas ir Partijos narių rašytinius patvirtinimus apie automobilių naudojimą Partijos veiklai), kurie pagrindžia tiek paslaugų suteikimo faktą, tiek jų ryšį su Partijos veikla ir kurie nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paslauga faktiškai nebuvo suteikta arba kad išlaidos buvo nesusijusios su Partijos veikla.

Partija nesutinka, kad ji šiurkščiai pažeidė POĮ 30 straipsnio 1 dalį, 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinyje pateikdama žinomai klaidingus duomenis (Sprendimo 3.1 papunktis). Partijos teigimu, vertinant Sprendimo 3.1 papunktį svarbu atskirti sąmoningą klaidinančių duomenų pateikimą nuo apskaitos klaidos. Šiuo atveju nebuvo tyčios, kai Partijos iždininkas, rengdamas 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinį, neįtraukė informacijos apie automobilių nuomos sutartis. Partija 2025 m. balandžio 25 d. surašė buhalterines pažymas, pripažindama esminę apskaitos klaidą ir ją ištaisydama. Tai atitinka Taisyklių X skyriaus nuostatas dėl esminių apskaitos klaidų taisymo. VRK turėjo visą informaciją, į pateiktas užklausas Partija atsakė ir nurodė visus būtinus dokumentus, susijusius su apskaita, Partija patikrinimo metu bendradarbiavo su VRK, neslėpė jokios informacijos ir nesiekė suklaidinti. Partijos iždininkas apie atliktus taisymus informavo VRK atstovus pokalbiuose telefonu ir elektroniniais laiškais. Partija visus būtinus veiksmus atliko dar iki audito pradžios (klaida buvo taisoma 2025 m. finansinėje ataskaitoje, o ne 2024 m. dokumentuose).

Partija, pasisakydama dėl nustatymo pažeidimo, kad ji šiurkščiai pažeidė POĮ 30 straipsnio 2 dalį, nes valstybės biudžeto asignavimus panaudojo ne pagal paskirtį (Sprendimo 3.2 papunktis), nurodo, jog automobilių nuomos sutartys pagal Civilinio kodekso nuostatas yra teisėtos. VRK nėra nustačiusi jokių apribojimų politinių partijų sudaromoms automobilių nuomos sutartims, nėra patvirtinusi pavyzdinės sutarties formos. Automobilių nuoma yra tiesiogiai numatytas valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo tikslas. Partijos atstovai tiek telefonu, tiek ir elektroniniu laišku teiravosi VRK atstovų dėl galimybės už nuomos paslaugas atsiskaityti iš asignavimų sąskaitos, užklausoje taip pat nurodant, kad sutartys nebuvo apmokėtos ir įtrauktos į 2024 m. apskaitą. Tuo metu laikinai Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas ėjusi darbuotoja pateikė konsultaciją, kad toks mokėjimas yra galimas. Sprendimu sukuriamas prieštaravimas, nes galiojantis teisinis reguliavimas riboja partijos gaunamas aukas, o neatlygintinai suteiktos transporto paslaugos būtų pripažintos aukomis.

Partija dėl įpareigojimo R. Ž. ir D. P. grąžinti lėšas (Sprendimo 4 punktas) teigia, kad šis sprendimas grindžiamas prielaida, jog lėšos buvo pervestos neteisėtai, o ne pagal teisėtas automobilių nuomos sutartis. Nagrinėjamu atveju automobilių nuomos sutartys yra teisėtos ir galiojančios pagal Civilinį kodeksą, o mokėjimai pagal jas – teisėtas valstybės biudžeto asignavimų panaudojimas.

Atsakovo vertinimu, VRK įpareigojimas R. Ž. ir D. P. neteisėtai Partijos pervestas lėšas grąžinti į Partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą yra pagrįstas ir teisėtas. Pagal POĮ 24 straipsnio 1 dalį, VRL yra politinių organizacijų finansavimą kontroliuojanti institucija ir turi teisę duoti privalomus nurodymus tais atvejais, kai politinės organizacijos lėšos yra skirstomos neteisėtai. Šiuo atveju Partija neteisėtai pervedė R. Ž. 26 776,45 Eur sumą, o D. P. 15 349,11 Eur sumą, todėl šie asmenys turi grąžinti minėtas sumas, jog būtų pašalinti pažeidimo padariniai.

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VRK 2026 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. Sp-23 „Dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimo“ 1–4 punktų pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas VRK atlikus tyrimą dėl „Nemuno aušra“ sudarytų automobilių nuomos sutarčių su R. Ž. ir D. P. bei 49 559,48 Eur valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Partijai, panaudojimo. VRK nustatė, jog sudariusi sutartis ir pervedusi Partijos pirmininkui R. Ž. 26 776,45 Eur ir Partijos valdybos narei D. P. 15 349,11 Eur Partija nepagrindė automobilių nuomos sutarčių kainos ir realaus automobilių naudojimo Partijos veikloje, o 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nenurodžiusi šių išlaidų, Partija pateikė žinomai klaidingus duomenis. Dėl šių priežasčių VRK nusprendė pripažinti, jog Partija pažeidė teisės aktų reikalavimus, be kita ko, šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymo nuostatas bei įpareigojo R. Ž. ir D. P. grąžinti Partijos pervestas lėšas į „Nemuno aušra“ valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Pareiškėjai politinė partija „Nemuno aušra“, R. Ž. ir D. P. skunduose laikosi iš esmės vieningos pozicijos ir nepritaria VRK pozicijai dėl Sprendime nustatytų pažeidimų. Pareiškėjai pažymi, jog automobilių nuomos sutartys buvo nustatytos pagal rinkos kainą ir automobiliai buvo naudojami Partijos veikloje, teisės aktuose nesant įtvirtintų konkrečių reikalavimų duomenims dėl kainos ar naudojimo patvirtinimo. Pareiškėjai nepritaria tam, jog šiuo atveju buvo padarytas šiurkštus Politinių organizacijų įstatymo pažeidimas ir pažymi, kad Partija 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nenurodė išlaidų, patirtų už automobilių nuomos sutartis su R. Ž. ir D. P., dėl apskaitos klaidos, kurią ištaisė nustatyta tvarka. Dėl šių argumentų „Nemuno aušra“ prašo panaikinti Sprendimo 1–4 punktus, o R. Ž. ir D. P. prašo panaikinti Sprendimo 4 punktą. Išplėstinė teisėjų kolegija patikrina ginčijamų Sprendimo punktų pagrįstumą ir teisėtumą pagal pareiškėjų skunduose išdėstytus argumentus. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Sprendimas buvo priimtas remiantis Pažyma, kurioje yra išdėstytos Sprendimą grindžiančios faktinės aplinkybės, todėl Pažyma laikytina Sprendimo sudėtine dalimi ir yra vertintina atliekant Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisminę kontrolę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025).

Atsakovas VRK pirmuoju Sprendimo punktu nusprendė pripažinti, jog „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį, ūkinių operacijų 49 559,48 Eur nepagrįsdama išlaidas patvirtinančiais dokumentais, atitinkančiais Finansinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (1.1 p.) ir 7 straipsnio 2 dalį, nepateikdama automobilių nuomos kainų pagrįstų skaičiavimų (1.2 p.).

Pareiškėjas „Nemuno aušra“ dėl šio punkto skunde nurodo, jog pateikusi Partijos valdybos posėdžio 2024 m. sausio 15 d. protokolo išrašą, automobilių nuomos sutartis, priėmimo-perdavimo aktus ir mokėjimų pavedimus Partija pagrindė išlaidas Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkančiais dokumentais, įstatymui neįtvirtinant konkrečių dokumentų, kurie privalo būti pateikti. Be to, „Nemuno aušra“ pažymi, jog automobilio kaina buvo paskaičiuota pagal sutarčių sudarymo metu rinkoje vyravusias rinkos kainas, o VRK neturi teisinio pagrindo reikalauti iš Partijos apskaičiuotos ūkinės operacijos pagrindimo.

Atsakovas VRK atsiliepime į skundą nurodo, jog Partija nepateikė pakankamų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 49 559,48 Eur išlaidas, kadangi vien sutarčių, automobilių priėmimo-perdavimo aktų ir bankinių pavedimų nepakanka, jei nėra dokumentų, leidžiančių nustatyti faktišką paslaugų suteikimo apimtį, laikotarpį ir ryšį su Partijos veikla. VRK akcentuoja, jog nuomos sutartyse numatyta nuomos kaina patvirtina nuomos mokestį, tačiau nepatvirtina išlaidų, be kita ko, dėl automobilių eksploatacijos, pagrįstumo. Partija nepateikė kelionės lapų, maršrutų, kuro įsigijimo dokumentų, įsakymų, naudojimo apskaitos ar kitų pirminių dokumentų, kurie leistų patikrinti realų automobilių naudojimą partijos veikloje. VRK atkreipia dėmesį, jog automobilių nuomos sutartyse nebuvo nurodyta, kas įskaičiuojama į nurodytą mėnesinį nuomos mokestį.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Politinių organizacijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja [VRK] ir kitos institucijos. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta, jog VRK, be kita ko, savo nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės organizacijos ir analitiniai centrai laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti juos atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, pagal įstatymus kompetentingas tikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų.

Politinių organizacijų įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad politinių organizacijų finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja šis įstatymas, Finansinės apskaitos įstatymas ir kiti finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai (1 d.).

Taigi Finansinės apskaitos įstatymo nuostatose nustatyti reikalavimai yra reikšmingi VRK atliekant kontrolę ir sprendžiant dėl politinių partijų apskaitos dokumentų atitikties, be kita ko, valstybės biudžeto asignavimų naudojimo aspektu.

Iš šalių pateiktų duomenų matyti, jog 2024 m. sausio 15 d. Partijos valdybos nuotolinio posėdžio metu buvo nutarta Partijos reikmėms nuomoti du automobilius su kuro ir visomis kitomis eksploatacijos išlaidomis iš Partijos pirmininko R. Ž. ir Partijos valdybos narės D. P.. 2024 m. sausio 17 d. Partija su R. Ž. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2024/01, pagal kurią R. Ž. įsipareigojo suteikti už užmokestį Partijai laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nurodytą paskirtį ir naudojimo sąlygas R. Ž. priklausantį automobilį, o Partija įsipareigojo naudotis automobiliu pagal paskirtį, laikantis šios sutarties sąlygų ir sumokėti nuomos mokestį (1.1 p.); automobilis Partijai išnuomotas nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. (2.1 p.); mėnesinis nuomos mokestis – 3 176,47 Eur, gyventojų pajamų mokestį teisės aktuose įtvirtinta tvarka sumoka Partija, nuomos mokesčio mokėjimo pradžia – 2024 m. sausio 17 d. (3.1 p.). 2024 m. kovo 12 d. su D. P. sudaryta iš esmės analogiška automobilio nuomos sutartis Nr. 2024/02, pagal kurią, be kita ko, mėnesinis nuomos mokestis – 2 235,29 Eur, gyventojų pajamų mokestį teisės aktuose įtvirtinta tvarka sumoka Partija, nuomos mokesčio mokėjimo pradžia – 2024 m. kovo 12 d. (3.1 p.). 2024 m. lapkričio 11 d. sutarčių galiojimo terminai buvo pakeisti iš 2024 m. gruodžio 1 d. į 2024 m. lapkričio 13 d.

Byloje taip pat nustatyta, jog Partija 2025 m. kovo 17 d. pateikė VRK 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinį, o 2024 m. balandžio 15 d. pervesta Partijai skirta valstybės biudžeto asignavimų suma – 241 867 Eur. 2025 m. balandžio 28 d. R. Ž. už automobilio nuomą iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervesta 26 776,45 Eur ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) – 4 725,25 Eur. 2025 m. birželio 13 d. D. P. už automobilio nuomą iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervesta 15 349,11 Eur ir VMI – 2 708,67 Eur. 2025 m. balandžio 10 d. VRK priėmė sprendimą Nr. Sp-89 „Dėl 2024 metų politinių partijų finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo ir dalies jų patikrinimo“, kurio 5 punktu nusprendė pirkti nepriklausomo patikrinimo paslaugas 4 politinių partijų, tarp jų ir Partijos, nepriklausomam patikrinimui atlikti. Atlikus šį auditą buvo priimta Nepriklausomo auditoriaus išvada, kurioje finansinės apskaitos požiūriu pasisakyta dėl patikrinimo rezultato ir, be kita ko, nurodyta, jog kilo abejonių ir auditoriaus neįtikino Partijos pateikta informacija, kad automobilių nuomos sutartys ataskaitiniais metais buvo vykdomos ir kad jos yra susiję su Partijos teisėta veikla (išvados dalis „Dalyko pabrėžimas“), šią išvadą aptarus Pažymoje.

Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, ginčas dėl Finansinės apskaitos įstatymo pažeidimo, nustatyto Sprendimo 1.1 papunktyje, yra susijęs su klausimu, ar ginčo atveju Partija pagrindė jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų išlaidas, kurios buvo skirtos atsiskaityti pagal automobilių nuomos sutartis, apskaitos dokumentais, atitinkančiais Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Teisminio proceso metu Partija laikosi pozicijos, jog pateikusi Partijos valdybos posėdžio 2024 m. sausio 15 d. protokolo išrašą, automobilių nuomos sutartis, priėmimo-perdavimo aktus ir mokėjimų pavedimus Partija tinkamai pagrindė minėtas išlaidas. VRK su šia pozicija nesutinka ir teigia, jog tokie dokumentai nelaikytini tinkamais apskaitos dokumentais, pagrindžiančiais ūkines operacijas.

Vertindama šiuos argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnyje (Bendrieji ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai) nustatyta, kad ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais (1 d.); visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose (2 d.); ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (3 d.); apskaita tvarkoma darant dvejybinį įrašą, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti subjektai pasirenka supaprastintą apskaitą (4 d.); duomenys apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose išreiškiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta (5 d.).

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus minėtus Partijos duomenis darytina išvada, jog šie duomenys neatitiko Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio. Partijos pateikti duomenys (valdybos posėdžio protokolo išrašas, automobilių nuomos sutartys, priėmimo-perdavimo aktai ir mokėjimų pavedimai) yra susiję su sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už jas aplinkybėmis, tačiau jie nėra susiję su faktiniu paslaugų pagal minėtas sutartis suteikimu ir šių sutarčių vykdymu, jų apimtimi, laikotarpiu ir ryšiu su Partijos veikla. Kaip pagrįstai pažymėta Pažymos 23 punkte, sudarytos sutartys be sudarytų sutarčių įvykdymą patvirtinančių dokumentų (pavyzdžiui, kelionės lapų, degalų įsigijimo dokumentų, įsakymų ar pan.) nepatvirtina, kad automobiliai buvo faktiškai naudojami Partijos veikloje, kadangi tokiomis aplinkybėmis nėra aišku, kaip buvo naudojami automobiliai, kokiu tikslu ir kur važiuota, kiek nuvažiuota. Todėl nepateikus atitinkamų apskaitos dokumentų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti konkrečią išmokėtų lėšų apimtį, nėra aiškus ir pagrįstas 49 559,48 Eur ūkinių operacijų turinys, o tai atitinkamai suponuoja VRK nustatytus finansinės apskaitos trūkumus.

Pareiškėjas „Nemuno aušra“ dėl šio Sprendimo punkto akcentuoja, jog iš valstybės biudžeto asignavimų gali būti apmokamos transporto priemonių nuomos ir jų išlaikymo išlaidos, įskaitant degalus ir kitas eksploatacines išlaidas (Politinių organizacijų įstatymo 20 str. 4 d. 6 p.). „Nemuno aušra“ pažymi, jog kelionės lapai ar kuro įsigijimo dokumentai pagal teisės aktus nėra privalomi, todėl jų nebuvimas nereiškia, jog valstybės biudžeto asignavimų lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, o Partija pateikė dokumentus (rašytines automobilių nuomos sutartis, transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktus, Partijos valdybos posėdžio protokolo išrašą dėl sprendimo nuomoti automobilius, buhalterines pažymas ir Partijos narių rašytinius patvirtinimus apie automobilių naudojimą Partijos veiklai), kurie pagrindžia tiek paslaugų suteikimo faktą, tiek jų ryšį su Partijos veikla ir kurie nėra nuginčyti.

Atsakovas VRK atsiliepime į skundą teigia, kad šiuo atveju buvo vertinama, ar lėšų pervedimas pagrįstas realiai suteikta paslauga, skaidria kaina ir tinkama apskaita, o aplinkybė, jog valstybės biudžeto asignavimai gali būti naudojami atsiskaityti už automobilių nuomą, nereiškia, kad bet koks mokėjimas yra teisėtas šių asignavimų panaudojimas. VRK teigimu, šiuo atveju valstybės biudžeto asignavimų panaudojimas pagal paskirtį nebuvo pagrįstas, o nepagrindusi automobilių nuomos kainos ir sutarties vykdymo bei automobilių naudojimo partijos veiklos tikslams, Partija neteisėtai pervedė lėšas partijos pirmininkui R. Ž. ir jos valdybos narei D. P..

Pažymėtina, kad Politinių organizacijų įstatymo 20 straipsnio (Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms) 4 dalyje nustatyta, jog valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms gali būti naudojami tik: politinei kampanijai finansuoti (1 p.); rinkimų užstatui sumokėti (2 p.); ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui įsigyti (3 p.); atsiskaityti su darbuotojais (4 p.); mokesčiams ir kitoms įmokoms į valstybės biudžetą, privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms mokėti (5 p.); paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti (6 p.); politinės partijos politinės kampanijos skoloms apmokėti (7 p.); politinės partijos paimtoms paskoloms, skirtoms šios dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytoms išlaidoms, apmokėti (8 p.); analitinio centro savininko įnašams apmokėti ir analitinio centro veiklai finansuoti (9 p.).

Spręsdama dėl Sprendimo 2.1 papunkčio, kuriame konstatuotas šios normos pažeidimas, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Politinių organizacijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį valstybės biudžeto asignavimai gali būti naudojimai, be kita ko, paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, Partija nepagrįstai kritikuoja VRK, siekdama įrodyti, jog VRK klaidingai taikė šią įstatymo normą ir tariamai nusprendė, kad Partija iš esmės negalėjo naudoti valstybės biudžeto asignavimų atsiskaityti už sudarytas automobilių nuomos sutartis. Kaip matyti iš Pažymos ir Sprendimo, šios normos taikymo kontekste tyrimo objektu buvo ne tai, ar politinė partija apskritai gali naudoti valstybės biudžeto asignavimus apmokėti už automobilių nuomą, bet tai, ar šiuo konkrečiu ginčo atveju „Nemuno aušra“ panaudojo valstybės biudžeto asignavimus pagal paskirtį, dėl kurios buvo sudarytos šios sutartys. Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, jog, nors, kaip pagrįstai pažymi VRK, automobilių nuomos sutartyse nebuvo nurodyta automobilių nuomos paskirtis, 2024 m. sausio 15 d. Partijos valdybos posėdžio metu buvo nutarta nuomoti automobilius Partijos reikmėms.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat reikšminga pastebėti tai, jog, pagal Politinių organizacijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, kaip buvo panaudoti valstybės biudžeto asignavimai, politinės partijos nurodo valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitoje, teikiamoje kartu su politinės partijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu. Taigi teisiniame reguliavime expressis verbis įtvirtinta politinių partijų pareiga pagrįsti valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Dėl to gavusi valstybės biudžeto asignavimus ir teigusi, jog naudojo juos Partijos reikmėms, būtent „Nemuno aušra“ turėjo pareigą bei įrodinėjimo naštą aiškiai ir nedviprasmiškai nepriklausomo audito metu ir VRK, kaip kompetentingai kontrolės institucijai, pagrįsti atitinkamų asignavimų panaudojimo sąsajumą su deklaruotais asignavimų panaudojimo tikslais.

Kadangi, kaip jau konstatuota sprendžiant dėl Sprendimo 1 punkto, Partija tinkamais apskaitos dokumentais ir konkrečiais skaičiavimais nepagrindė ūkines operacijas už automobilių nuomos sutartis bei jų nuomos kainas, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pritarti Partijos pozicijai, kad šiuo atveju nuomoti automobiliai buvo naudoti Partijos reikmėms. Kaip teisingai atsiliepime į Partijos skundą nurodo VRK, sprendžiant dėl valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo, svarbu ne vien sutarties egzistavimas, bet ir tai, ar lėšų pervedimas pagrįstas realiai suteikta paslauga, skaidria kaina ir tinkama apskaita. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje Partija nepateikė patikimų ir pakankamų duomenų, pagrindžiančių, kad automobilių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu paslauga (automobilių nuoma Partijos reikmėms) buvo teikiama už pagrįstais skaičiavimais paskaičiuotą kainą, tai deklaruojant ir užfiksuojant apskaitos dokumentais, kurie leistų spręsti, kad atlikdama ūkines operacijas ir pervesdama valstybės biudžeto asignavimus R. Ž. ir D. P. Partija juos panaudojo būtent atsiskaityti už automobilių nuomą.

Be to, Partija nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė paaiškinimų dėl VRK nustatytų aplinkybių dėl ginčo automobilių, priklausiusių R. Ž. ir D. P., naudojimo kelioms paskirtims ir jų atribojimo Politinių organizacijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punkto taikymo tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Pažymos ir bylos duomenų matyti, jog:

automobilių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu R. Ž. ir D. P. automobiliai buvo taip pat naudojami jų asmeniniams tikslams, kadangi šie automobiliai liko jų žinioje ir R. Ž. ir D. P. sutarčių galiojimo laikotarpiu automobilius taip pat naudojo kaip fiziniai asmenys savo reikmėms;

automobilių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu R. Ž. buvo kandidatu į Respublikos Prezidentus ir dalyvavo 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimų politinėje kampanijoje, o savo automobilį taip pat naudojo šios kampanijos reikmėms, nepaisant to, jog R. Ž. buvo save išsikėlęs, o ne Partijos iškeltas, kandidatu šiuo rinkimuose;

automobilių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu R. Ž. priklausantis automobilis taip pat buvo perduotas naudoti Advokatų profesinės bendrijai „Adlex“ pagal 2023 m. balandžio 18 d. automobilio panaudos sutartį tarp šios bendrijos ir R. Ž. sutuoktinės Ž. Ž., kuri dirbo minėtoje bendrijoje;

automobilių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu iki R. Ž. atsisakė Seimo nario mandato tuo pačiu laikotarpiu jis naudojo Partijai išnuomotą automobilį Seimo nario parlamentinei veiklai.

Išdėstytos aplinkybės suponuoja, jog valstybės biudžeto asignavimai, kurie, Partijos teigimu, buvo panaudoti atsiskaityti už automobilių nuomą Partijos reikmėms, taip pat galėjo būti naudoti kitiems tikslams. Tai kelia abejones dėl aiškaus ir vienareikšmiško išnuomotų automobilių naudojimo vien Partijos tikslams. Kadangi, kaip buvo minėta, pareiga pagrįsti valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą pagal paskirtį tenka asignavimus gavusiai politinei partijai, darytina išvada, kad Partijai nei administracinės procedūros, nei teisminio proceso metu nepaneigus aukščiau nurodytų aplinkybių ir neįrodžius, kad automobilių nuomos sutartis buvo vykdomos ir lėšos panaudotos tik pagal deklaruotą paskirtį, VRK atitinkamai pagrįstai padarė išvadą, jog asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį.

Spręsdama dėl Sprendimo 2.2 papunkčio pagrįstumo ir teisėtumo, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog šiame papunktyje konstatuotas Politinių organizacijų įstatymo 22 straipsnio (Politinių organizacijų turtas ir lėšos) 2 dalies pažeidimas. Pagal minėtą normą politinės organizacijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams.

Atsakovas VRK trečiuoju Sprendimo punktu nusprendė pripažinti, kad „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymą pagal 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Sprendime nurodyta šios straipsnio 1 dalis laikytina rašymo apsirikimu), 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinyje pateikdama žinomai klaidingus duomenis (3.1 p.); 2 punktą (Sprendime nurodyta šio straipsnio 2 dalis laikytina rašymo apsirikimu), valstybės biudžeto asignavimus panaudodama ne pagal paskirtį (3.2 p.).

Pareiškėjas „Nemuno aušra“ dėl šio Sprendimo punkto pažymi, jog svarbu atskirti sąmoningą klaidinančių duomenų pateikimą nuo apskaitos klaidos, o VRK nepagrindė, jog šiuo atveju buvo tyčia pateikti „žinomai“ klaidingi duomenys. Kadangi tai buvo klaida ir partija atliko būtinus veiksmus dar iki audito pradžios, šis pažeidimas neįrodytas. Be to, Partija akcentuoja, kad automobilių nuoma yra tiesiogiai numatytas valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo tikslas.

Atsakovas VRK atsiliepime į skundą pažymi, jog šiuo atveju į partijos finansines ataskaitas neįtrauktos minėtos reikšmingos sumos sudarė esminę sąnaudų dalį, t. y. 15,2 proc. sąnaudų, o ginčo aplinkybių seka rodo ne pavienę techninę klaidą, o sąmoningą informacijos nepateikimą laiku, kas laikytina žinomai klaidingų duomenų pateikimu politinės partijos metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje. Dėl asignavimų panaudojimo ne pagal paskirtį VRK pažymi, jog šiurkštumą lemia pažeidimo pobūdis, mastas, trukmė ir poveikis finansavimo skaidrumui, reikšminga suma buvo siejama su sandoriais su partijos vadovybe, išlaidos nebuvo apskaitytos laiku, dokumentai nepateikti, o tikrųjų naudojimo aplinkybių partija neatskleidė.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Politinių organizacijų 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma žinomai klaidingų duomenų pateikimas politinės organizacijos metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje.

Politinių organizacijų įstatymo 23 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo pasibaigus kalendoriniams metams parengia politinės organizacijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį; kartu su politinės organizacijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami jo priedai: valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaita, politinės organizacijos veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi politinės organizacijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai (2 d.). Politinės organizacijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro finansinės būklės ataskaita (3 d. 1 p.); veiklos rezultatų ataskaita (3 d. 2 p.); finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (3 d. 3 p.). Politinės organizacijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus jo priedus pasirašo politinės organizacijos pirmininkas arba politinės organizacijos valdymo organo paskirtas už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo (4 d.).

Vertindama ginčo aplinkybes šios normos kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nebuvo nurodytos valstybės biudžeto asignavimų išlaidos, t. y. Partijos 49 559,48 Eur veiklos sąnaudos ir įsipareigojimai, o automobilių nuomos sutartys, nors buvo sudarytos 2024 m. sausio ir kovo mėn., buvo perduotos 2025 m. rugsėjo 1 d. (auditorei nustačius pateiktos informacijos neatitikimus), t. y. po 2024 m. finansinių ataskaitų pateikimo 2025 m. kovo 17 d. ir po neapskaitytų sumų fiksavimo Partijos 2025 m. balandžio 25 d. buhalterinėse pažymose. VRK 2025 m. gegužės 16 d. raštu Partijos paprašius iki 2025 m. gegužės 29 d. VRK pateikti visus 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinius pagrindžiančius dokumentus, Partija su kitais 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinį pagrindžiančiais dokumentais, teiktais 2025 m. gegužės 26 d., automobilių nuomos sutarčių VRK nepateikė. Pažymėtina, jog Partija teigia, jog ji ginčo automobilių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu vykdė atitinkamas sutartis ir naudojo automobilius Partijos reikmėms, tačiau sugretinus 49 559,48 Eur išlaidas su visa Partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų suma, Partijos argumentai, jog tokios sumos neatspindėjimas finansinių ataskaitų rinkinyje ir vėliau atitinkamų apskaitos dokumentų nepateikimas laikytini klaida, nėra pagrįsti byloje esančiais dokumentais.

Vertindama Sprendimo 3.2 papunkčio pagrįstumą ir teisėtumą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Politinių organizacijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma valstybės biudžeto asignavimų naudojimas ne pagal šiame įstatyme nustatytą paskirtį.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ne pagal Politinių organizacijų įstatyme nustatytą paskirtį aplinkybė nustatyta ir dėl jos pasisakyta sprendžiant dėl Sprendimo 2.2 punkto, asignavimų panaudojimo ne pagal paskirtį aplinkybę pripažinus Politinių organizacijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies pažeidimu.

Kadangi Sprendimo 3.2 papunkčiu iš esmės analogiški veiksmai taip pat buvo pripažinti „šiurkščiu“ Politinių organizacijų įstatymo pažeidimu, pažymėtina, kad Politinių organizacijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, be kita ko įtvirtinta, jog, jeigu [VRK] pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai [VRK] sprendimu nuo pusės iki 2 metų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant Politinių organizacijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį šios normos pažeidimo padarinių kontekste, matyti, jog, pripažįstant, kad panaudojus valstybės biudžeto asignavimus ne pagal paskirtį buvo padarytas šiurkštus minėto įstatymo pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas visas pažeidimo kontekstas ir reikšmingos faktinės aplinkybės, be kita ko, pažeidimo pobūdis, mastas, trukmė ir poveikis finansavimo skaidrumui, kaip teisingai pažymėta VRK atsiliepime į „Nemuno aušra“ skundą.

Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, jog ginčo pažeidimų esmę sudaro tai, kad politinė partija „Nemuno aušra“ pervedė jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų dalį šios partijos vadovybei be konkretaus finansinės apskaitos pagrindo. Tai iš esmės iškreipia politinėms partijos iš viešųjų lėšų skirto finansavimo naudojimo skaidrumą ir tvarką, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai turi būti naudojami tik pagal įstatyme nustatytą paskirtį, pagrindžiant tai tinkamais apskaitos dokumentais. Be to, už 2024 metus Partijai skirta valstybės biudžeto asignavimų 241 867 Eur suma, o R. Ž. už automobilio nuomą iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervesta 26 776,45 Eur ir D. P. už automobilio nuomą iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervesta 15 349,11 Eur. Ši suma, pervesta Partijos nariams, pripažintina reikšminga lyginant su bendra Partijai skirta valstybės biudžeto asignavimų suma, kadangi kartu su VMI atliktais pavedimais ji sudarė daugiau nei penktadalį (20,49 %) visų asignavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimai nebuvo vienkartiniai ir nuo sutarčių sudarymo iki 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Partija ydingai tvarkė su ginčo automobilių nuoma susijusią dokumentaciją, nepagrįsdama lėšų panaudojimo pagal paskirtį Partijos reikmėms ir išviešindama informaciją apie sandorius kompetentingai institucijai tik po papildomų procedūrų.

VRK ketvirtuoju Sprendimo punktu nusprendė įpareigoti R. Ž. ir D. P. neteisėtai partijos pervestas lėšas (atitinkamai 26 776,45 Eur ir 15 349,11 Eur) grąžinti į politinės partijos „Nemuno Aušra“ valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.

Pareiškėjai skunduose pažymi, jog nei Sprendime, nei Pažymoje nėra nurodytas sprendimo įpareigoti fizinius asmenis pervesti lėšas, gautas pagal sutartį, į „Nemuno aušra“ valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą teisinis pagrindas, taip pat nėra konstatuoti teisės akto pažeidimai, kuriuos būtų padarę R. Ž. ar D. P. kaip fiziniai asmenys, sudarydami sutartis su „Nemuno aušra“. Ginčydami šį punktą pareiškėjai akcentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.

Atsakovas VRK atsiliepimuose į skundus laikosi pozicijos, jog nustačiusi, kad valstybės biudžeto asignavimų lėšos buvo išmokėtos neturint pakankamo teisinio ir apskaitos pagrindo, VRK turėjo teisę taikyti restitucinio pobūdžio priemonę – įpareigoti grąžinti neteisėtai išmokėtas sumas į asignavimų sąskaitą, kadangi administracinė priežiūra netektų prasmės, jeigu institucija, nustačiusi nepagrįstą valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, negalėtų pareikalauti jų grąžinimo. VRK pažymi, jog tokia institucijų kompetencija taip pat pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir nurodo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-11-822/2023.

Šiame kontekste įvertinus Pažymoje ir Sprendime išdėstytą aptariamo punkto pagrindą atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos (nagrinėjamu atveju – VRK), kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo, be kita ko, apima reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-612-624/2023).

Taip pat pažymėtina, jog pagal įstatymo viršenybės principą administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis).