- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- A-88-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00415-2023-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Anykščių skyrius
- Trečiasis asmuo
- Žemės ūkio duomenų centras, S. G., D. B.
- Kategorijos
- 15.7Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdai, jų keitimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Anykščių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, S. G. ir D. B.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 21RE4-46 (AG4-79/22-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Anykščių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2022 m. birželio 28 d. išvadą Nr. 38ITP-142-(14.38.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada).
Pareiškėjas nurodė, kad pagal suinteresuoto asmens S. G. įgalioto asmens N. G. ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo (šiuo metu – VĮ Žemės ūkio duomenų centras) (toliau – ir Centras) 2022 m. sausio 5 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-48 matininkas M. Š. (toliau – ir Matininkas) 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o 1/3 dalis trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G., ribų nustatymo ir paženklinimo riboženkliais darbus bei pateikė kadastrinių matavimų bylą su paaiškinimais NŽT Anykščių skyriui. NŽT Anykščių skyrius pagal Matininko pateiktus kadastrinių matavimų dokumentus priėmė Išvadą, kuria nustatė, kad Žemės sklypo ribos ir plotas turi būti patikslinti pagal Matininko atliktus kadastrinius matavimus. Išvadoje nurodyta, kad įvertinus faktinį Žemės sklypo naudojimą, gretimybes ir Išvadoje nurodytas priežastis, kadastrinius matavimus atliekančios įmonės nustatytos ribos ir plotas laikytini nustatyti teisingai; Matininkas gali tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimą pagal pamatuotas Žemės sklypo ribas ir plotą (12,3379 ha), o už nustatytą žemės ploto skirtumą (-0,7121 ha) bus kompensuojama žemės sklypo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvados nuostata sumažinti Žemės sklypo plotą nuo 13,05 ha iki 12,3379 ha (-0,7121 ha), pateikė skundą Komisijai, kuri nusprendė nutraukti administracinę bylą Nr. AG4-79/22-2022 pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėjas Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 21R4-117(AG4-79/22-2022) apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2698-1029/2023 panaikino Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 21R4-117 (AG4-79/22-2022) ir įpareigojo pareiškėjo 2022 m. spalio 14 d. patikslintą skundą nagrinėti iš esmės. Komisija, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo patikslintą skundą, ginčijamu Komisijos sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad Išvada buvo surašyta pagal Matininko 2022 m. gegužės 26 d. pateiktus duomenis ir paaiškinimą, nurodytą 2022 m. gegužės 26 d. rašte Nr. S-4716 „Dėl žemės sklypo ribų ir ploto patikslinimo ir išvados parengimo“ (toliau – ir Raštas), kuris yra prieštaringas. NŽT Anykščių skyrius, išduodamas Išvadą pagal matininko Rašte aprašytą netikslią situaciją, neatliko tinkamos kontrolės – neatliko patikros vietoje, nors Matininko teikti duomenys skyrėsi nuo preliminarių matavimų ir viršijo nustatytą leistiną paklaidos ribą: Matininko parengtuose dokumentuose nenurodomi matavimo prietaisai, kuriais buvo nustatytas Žemės sklypo plotas; Matininkas pateikė situacijos brėžinį, kuriame parodytos paskutinio matavimo posūkio taškų ribos, bet neparodytos ribos, kurios buvo atliktos preliminaraus matavimo metu 1996 metais, todėl brėžinyje pavaizduota situacija sudarė klaidingą išvadą, kad preliminarūs matavimai, atlikti 1996 metais ir 2022 metais, sutampa; atsakovui nebuvo pateikti gretutinio sklypo matavimų duomenys, todėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pokyčiai nebuvo nustatyti. Pasak pareiškėjo, nenustačius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pokyčių, įvertinus tai, kad linijos riba posūkio taškuose 6,7 ir 8 yra ginčytina, ši ribinės linijos atkarpa apaugusi vešlia augmenija, neprakirsta 0,5 m linija matavimui užtikrinti, todėl negalima sutikti, kad Žemės sklypo plotas yra teisingai sumažintas nuo 13,05 ha iki 12,33 ha (-0,7121 ha).
Pareiškėjas pažymėjo, kas iš kadastrinių matavimų medžiagos matyti, jog 2022 metų matavimų metu žemės sklypų ploto pokyčiui, lyginant su 1996 metais atliktais matavimais, nustatyti taip: gretutinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo 0,2292 ha; Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,7121 ha; gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galiniuose posūkio taškuose (3-4 ir 19-1) kraštinių ilgis žymiai padidėja paskutiniojo matavimo metu (2022 m.) ir lyginant su ankstesniuoju (1996 m.) sudaro žymų skirtumą (12,85 ir 17,71 m), todėl ribinė linija tarp gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo paskutinių matavimų metu nustatyta neteisingai. Pateiktoje sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų medžiagoje nurodyta, kad sklypo kraštinių ilgiui didėjant, didėja ir šio sklypo plotas, bet Žemės sklype kraštinių ilgis didėja, o sklypo plotas mažėja. Pareiškėjo vertinimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų S. G. ir D. B. nuomonė, kad riboženkliai yra toje pačioje vietoje, yra šališka.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Anykščių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad teisės aktai numato, jog atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas gali sumažėti ar padidėti leistinumo ribose ar viršijant leistinumo ribas. Tai, kad žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, sumažėja ir viršija leistiną matavimo paklaidą, nereiškia, kad matavimai atlikti neteisingai. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad teikdamas dokumentus išvadai parengti matininkas turėtų nurodyti matavimo prietaisų (įrangos) pavadinimo, modelio ar matavimo prietaisų metrologinės patikros datą.
Atsakovas paaiškino, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo pateikta tikrinti NŽT Anykščių skyriui, todėl NŽT Anykščių skyrius neturėjo pareigos atlikti patikrą vietovėje. NŽT Anykščių skyriui kartu su Raštu pateiktame Žemės sklypo situacijos brėžinyje raudona linija pažymėta vietovėje nustatyta riba, o juoda linija – žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto Žemės sklypo riba ir plotas, kas paneigia pareiškėjo teiginius, jog nenurodytos ribos, kurios buvo atliktos preliminaraus matavimo metu 1996 metais, kad pavaizduota situacija brėžinyje sudaro klaidingą išvadą, jog preliminarūs matavimai, atlikti 1996 metais ir 2022 metais, sutampa.
Atsakovas pažymėjo, kad situacijos brėžinyje matyti, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto Žemės sklypo ribos ne visiškai atitinka vietovėje nustatytas Žemės sklypo ribas. Didžiausias matomas neatitikimas yra su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (plane taškai Nr. 6 ir Nr. 7), tačiau šioje vietoje nustatyta Žemės sklypo riba padidina, o ne sumažina Žemės sklypo plotą. Tai, kad situacijos brėžinyje nėra nurodyta linijų, atsakovo teigimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad Matininkas nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 21 punktu ir situacijos brėžinyje nenurodė atliktų matavimų pokyčio.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šioje byloje iš esmės nesutinka su Išvadoje nurodyta nuostata sumažinti Žemės sklypą 0,7121 ha. Išvada yra tarpinis dokumentas, skirtas matininkui dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbų tęsimo, vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Kadangi pareiškėjas nederino Žemės sklypo ribų, kadastro duomenų byla nėra visiškai parengta ir negali būti teikiama NŽT Anykščių skyriui tikrinti, taip pat negali būti derinama ir tvirtinama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesitiko ir nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus riboženkliai buvo rasti savo vietose, jie nebuvo atnaujinti ar perkelti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su Žemės sklype atliktais matavimais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. ženklinant Žemės sklypo ribas, ribos pasirašytinai buvo suderintos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. B., kuriai nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Matininkas 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. KM-6178 „Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei plano fragmento (ištraukos) pateikimo“ pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė parengtas Žemės sklypo plano M 1:2000, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų kopijas ir Išvadą. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad per 30 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos jis gali pateikti vykdytojui pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jam pateiktų dokumentų, tačiau pareiškėjas pastabų neteikė. Nei Nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kad teikiant dokumentus išvadai parengti matininkas turėtų nurodyti matavimo prietaisų (įrangos) pavadinimą, modelį ar matavimo prietaisų metrologinės patikros datą. Bylą nagrinėjant Komisijos Panevėžio skyriuje VĮ Valstybės žemės fondas 2022 m. lapkričio 24 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad ženklinant Žemės sklypą buvo naudojamas elektroninis tacheometras Trimble M3 (Valstybės žemės fondo inventorinis numeris 43337), kurio patikra atlikta 2020 m. rugsėjo 9 d., ir GPS Trimble R6, kuriam patikros pagal teisės aktų reikalavimus nėra atliekamos.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. K. skundą.
Teismas, aptaręs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, iš esmės ginčija Žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklius, nustatytus matavimo metu, kurie skiriasi nuo 1996 metais atlikto preliminaraus matavimo rezultatų.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo matavimo metu nustačius, jog Žemės sklypo ribų posūkio taškai ir riboženkliai, nustatyti matavimo metu, skiriasi nuo 1996 metais atlikto preliminaraus matavimo rezultatų ir Žemės sklypo plotas pasikeitė (sumažėjo), NŽT Anykščių skyrius pagrįstai Išvadoje nurodė, kad Žemės sklypo ribos ir plotas turi būti patikslinti pagal matininko atliktus kadastrinius matavimas, bei kad matininkas gali tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimą pagal pamatuotas Žemės sklypo ribas ir 12,3379 ha plotą. Todėl, šiuo aspektu NŽT Anykščių skyrius reglamentavimo nepažeidė.
Teismas pažymėjo, kad Išvada remiasi Žemės sklypo planu M 1:2000 (toliau – ir Planas), apie kurį pareiškėjas buvo tinkamai informuotas Matininko 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. KM-6178 „Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei plano fragmento (ištraukos) pateikimo“. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad per 30 dienų nuo dokumentų gavimo dienos, jis gali pateikti vykdytojui pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jam pateiktų dokumentų, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad pareiškėjas, ginčydamas Matininko atliktų kadastrinių matavimų teisingumą, nekvestionuoja Plano pagrįstumo ir nenurodo kur, jo manymu, turėtų būti Žemės sklypo ribų posūkio taškai ir riboženkliai, todėl pareiškėjo nesutikimas su Matininko nustatytais Žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženkliais laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.
Teismas akcentavo, kad ginčijama Išvada grindžiama Raštu, kurio teisingumo pareiškėjas nors ir kvestionuoja, tačiau Raštas iš esmės atkartoja Plane nurodytus ir matavimo metu nustatytus duomenis, t. y. Raštas iš esmės yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, ir kuriame yra tik nurodomi kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurių pareiškėjas, kaip jau minėta, teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo.
Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Matininko parengtuose dokumentuose Išvadai gauti nenurodomi matavimo prietaisai, kuriais buvo nustatytas Žemės sklypo plotas. Teismas nurodė, kad nei Nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad teikdamas dokumentus išvadai parengti matininkas turėtų nurodyti matavimo prietaisų (įrangos) pavadinimą, modelį ar matavimo prietaisų metrologinės patikros datą. Nagrinėjant bylą Komisijoje buvo nustatyta, kad ženklinant Žemės sklypą buvo naudojamas elektroninis tacheometras Trimble M3 (Valstybės žemės fondo inventorinis numeris 43337), kurio patikra atlikta 2020 m. rugsėjo 9 d., ir GPS Trimble R6, kuriam patikros pagal teisės aktų reikalavimus nėra atliekamos.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, jog NŽT Anykščių skyrius, išduodamas Išvadą pagal matininko Rašte aprašytą netikslią situaciją, neatliko patikros vietoje, ir kad tretieji suinteresuoti asmenys S. G. ir D. B. šališkai nurodė Žemės sklypo riboženklių buvimo vietą. Teismas šiais aspektais nurodė, kad pagal Nuostatų 6.4 papunktį, NŽT Anykščių skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, tikrina žemės sklypų kadastro duomenų bylas kameraliai ir atlieka žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietovėje, t. y. NŽT Anykščių skyrius žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikros vietovėje atliekamos žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikus NŽT Anykščių skyriui tikrinti ir derinti. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo kadastro duomenų byla NŽT Anykščių skyriui tikrinti ir derinti nebuvo pateikta, todėl NŽT Anykščių skyrius neturėjo pareigos vietovėje atlikti jos patikrą. Pareiškėjas pats nenurodė, kur, jo nuomone, turėtų būti ginčijami riboženkliai, o trečiųjų suinteresuotų asmenų S. G. ir D. B. nurodytas riboženklių buvimo vietas iš esmės atkartojo matavimo metu nustatytos aplinkybės.
Teismas pažymėjo, kad nors 1996 metų abrise nurodytų matavimo ilgiai tarp posūkio taškų ir 2022 metais atliktų matavimų metu nesutampa (atitinkamai 1450 ir 1479,62), tačiau šis skirtumas galbūt atsirado dėl 1996 metais atliktų matavimo veiksmų netikslumo, kurių teisingumo papildomai patikrinti teismas neturi galimybės, nes nagrinėjamoje byloje nesurinkti duomenys, kokie matavimo prietaisai tuo metu buvo naudojamai ir ar tuo metu galiojo jų patikros sertifikatai. Teismas atkreipė dėmesį, kad 1996 metais atlikti matavimai buvo preliminarūs, t. y. juose iš anksto buvo numatyta tam tikra paklaida.
Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Plane pavaizduota riba 7-8 posūkio taškuose yra apaugusi miško augmenija, bet Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209, 5.3 papunktis numato, jog jeigu žemės sklypo ribos posūkio taškas yra miške, matomumą tarp įtvirtintų riboženklių privalo užtikrinti paženklinto žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, atliekant ribinių linijų prakirtimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra Žemės sklypo bendrasavininkas, todėl privalėjo matavimo metu užtikrinti matomumą tarp įtvirtintų riboženklių, tačiau to neatliko, dėl to pačiam pareiškėjui tenka atsakomybė dėl, jo teigimu, 2022 metais netinkamai atliktų matavimų.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjo ginčijama Išvada pati savaime teisių ir / ar pareigų niekam nesukūrė, ji yra tarpinstitucinis tarpinis dokumentas, Išvada tik konstatuota, jog: Žemės sklypo ribos ir plotas turi būti patikslinti pagal matininko atliktus kadastrinius matavimas; nustatyti Žemės sklypo ribos ir plotas laikytini nustatytais teisingai; Matininkas gali tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimą pagal pamatuotas Žemės sklypo ribas ir 12,3379 ha plotą.
Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamą Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Išvados panaikinimo, atmetė teismui paduotą skundą.
III.
Pareiškėjas P. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis, būdamas Žemės sklypo bendrasavininku, privalėjo matavimo metu užtikrinti matomumą tarp įtvirtintų riboženklių, todėl pačiam pareiškėjui tenka atsakomybė dėl, jo teigimu, 2022 metais netinkamai atliktų matavimų. Teismas, darydamas minėtą išvadą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad Žemės sklypo kadastrinius matavimus inicijavo / užsakė trečiasis suinteresuotas asmuo S. G., o ne pareiškėjas. Pasirengimo matuoti Žemės sklypą metu pareiškėjas derino laiką ir kitus veiksmus su Matininku, tačiau paaiškėjus, kad Matininkas, be kadastrinių matavimų yra numatęs atlikti ir kitus darbus (atidalinimo, pertvarkymo), nors tam neturėjo sudarytos sutarties su užsakove, pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti apie tai pranešdamas 2022 m. gegužės 18 d. raštu „Dėl dalyvavimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinime“. Tarp pareiškėjo ir S. G. nėra sudaryta sutartis dėl šio sklypo naudojimosi ir (ar) pertvarkymo.
Pareiškėjo teigimu, NŽT Anykščių skyriui teiktame Rašte Matininkas nenurodė svarbios aplinkybės, kad Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso dviems bendraturčiams, iš kurių vienas yra pareiškęs atsisakymą dalyvauti Žemės sklypo matavime, nurodydamas to priežastis.
Pareiškėjas pažymi, kad jis prašė teismo išreikalauti iš sklypo savininkės D. B. 2022 m. gegužės 21 d. atliktų matavimų medžiagą, tačiau teismo reikalavimu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė gretutinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimų medžiagą. Teismas nesiėmė vertinti gautų duomenų ir sąsajų tarp šių sklypų ir (ar) nustatyti priežastinį ryšį (plotų padidėjimo / sumažėjimo).
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodė prieštaringas išvadas dėl riboženklių buvimo vietos, t. y. aplinkybė, jog ribos turi būti tikslintinos pagal Matininko atliktus matavimus, prieštarauja teismo argumentui, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė, jog matavimų metu riboženkliai buvo rasti savo vietoje, yra pagrįsta.
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Išvada yra tarpinstitucinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas akcentuoja, kad Išvadoje buvo nurodyta jos apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad ginčydamas Matininko atliktų kadastrinių matavimų teisingumą pareiškėjas nekvestionavo Plano pagrįstumo. Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateiktame skunde dėl Išvados buvo pateiktos ir pastabos dėl nustatytų neatitikimų Plane.
Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, teigdamas, jog yra žemės sklypų ribų matavimo duomenų neatitikimas tarp matavimų, atliktų 1996 metais ir 2022 metais, pripažino ir tai, kad objektyviam matavimo duomenų vertinimui reikia žinoti, kokiomis matavimo priemonėmis buvo naudojamasi matavimų metu. Šiuo atveju informacija apie matavimo prietaisus buvo pateikta tik kartu su atsiliepimu į skundą. Pareiškėjo teigimu, pagal pareikalavimą pateikta informacija apie matavimo metu naudotas priemones (praėjus penkeriems mėnesiams) yra abejotina dėl pateiktų duomenų ir matavimo metu naudotų priemonių tapatumo.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Anykščių skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas, būdamas aktyvus ir savo teisėmis besirūpinantis sklypo savininkas, skųsdamas, jo manymu, neteisingus Žemės sklypo kadastrinius matavimus (neteisingai nustatytą plotą), nesiėmė jokių priemonių, kad įrodytų, jog Matininko atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi, t. y. pareiškėjas nesamdė kito matininko ir nepateikė, jo manymu, teisingai atliktų kadastrinių matavimų. Vienintelis pareiškėjo nesutikimo su atliktais kadastriniais matavimais argumentas – tai, jog buvo nustatytas Žemės sklypo ploto trūkumas, o gretimam žemės sklypui, pareiškėjo teigimu, – viršplotis. Nors nustatytas ploto trūkumas nėra pagrindas keisti sklypo ribas, pareiškėjas teigia, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, nors pats pareiškėjas nedalyvavo nei Žemės sklypo, nei gretimo sklypo ženklinime.
Atsakovas pažymi, kad jis teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat teisinius argumentus, todėl atsakovas palaiko savo poziciją ir prašo apeliacinės instancijos teismo ja vadovautis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas jame nurodo tik savo nuomonę, kuri nėra niekuo pagrįsta. Pareiškėjas nedalyvavo ginčo Žemės sklypo matavime, atliekant matavimus riboženkliai buvo rasti savo vietose, matavimai atlikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2023 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 21RE4-46 (AG4-79/22-2022) ir NŽT Anykščių skyriaus 2022 m. birželio 28 d. išvados Nr. 38ITP-142-(14.38.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs NŽT Anykščių skyriaus Išvados ir Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijama Išvada yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nurodė prieštaringas išvadas dėl riboženklių buvimo vietos, teismui pateiktame skunde buvo pateiktos ir pastabos dėl nustatytų neatitikimų plane.
ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
Byloje buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o 1/3 dalis trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G., kurios užsakymu VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ matininkas atliko sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas 2022 m. gegužės 26 d. Raštu atsakovą informavo apie tai, jog buvo nustatyta, kad Žemės sklypo ribos ir plotas vietovėje neatitinka žemės sklypo valdos projekte suprojektuotų ribų ir ploto, todėl prašė parengti išvadą pagal Kadastro nuostatų 21 punktą. Žemės sklypo ribų ir ploto neatitikimo žemės valdos projekte suprojektuotų ribų ir ploto priežastimis Rašte nurodyta, jog: atliekant kadastrinius matavimus sklypo ribos buvo paženklintos pagal faktinį sklypų naudojimą natūroje bei ribų posūkio taškuose po preliminarių matavimų išlikusius riboženklius; geodezinių matavimų prietaisais nustatyti atstumai tarp ribų posūkio taškų neatitinka pirminių matavimų planuose ir žemės sklypų ribų nustatymo abrisuose nurodytų linijų ilgių, galimai dėl preliminarių matavimo prietaisų netikslumo ir reljefo nelygumo esamoje vietovėje. Paženklinto Žemės sklypo plotas nuo Nekilnojamojo turto registre registruotų 13,05 ha mažėja iki 12,2279 ha ir nepatenka į leistinumo ribas (12,6165 ha). Kartu su raštu matininkas pateikė paženklinimo aktus, situacijos brėžinį bei Žemės sklypo planą.
NŽT Anykščių skyrius 2022 m. birželio 28 d. parengė skundžiamą Išvadą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad Žemės sklypo ribos ir plotas turi būti patikslintas pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko atliktus kadastrinius matavimus; įvertinus faktinį žemės sklypo naudojimą, gretimybes ir aukščiau nurodytas priežastis, kadastrinius matavimus atliekančios įmonės nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas laikytinos nustatytos teisingai; matininkas gali tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimą pagal pamatuotas žemės sklypo ribas ir plotą 12,3379 ha, o už nustatytą žemės ploto skirtumą bus kompensuojama žemės sklypo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagal Nuostatų 21 punktą, žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas; žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede; tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – ir žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas; išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą; žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.
Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, pagal leistinas ribas gali būti tikslinamas tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Iš aptariamo teisinio reguliavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016).
Kaip jau minėta anksčiau, atsakovas Išvadą priėmė vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, atsižvelgdamas į VĮ Valstybės žemės fondo matininko parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį, išnagrinėjęs Žemės sklypo suformavimo dokumentus, matininko paaiškinimą, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priimdamas Išvadą, NŽT veikė Nuostatų 21 punkte nustatytu būdu, joje nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jos priėmimo pagrindą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šioje byloje skundžiama Išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl riboženklių su sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prieštaringa.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju matininkas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo pietvakarinę ribą (kraštinės ribos, einančios tarp posūkio taškų Nr. 6, 7 ir 8) pažymėjo pagal matuojamo ir gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo abrisuose pavaizduotą situaciją (taškas Nr. 7 po buvusia elektros linija, taškas Nr. 8 šalia keliuko). Nors pareiškėjas teigia, kad išvada dėl riboženklių yra prieštaringa, tačiau objektyvių duomenų, kad taško Nr. 7 vieta nustatyta netinkamai ir yra pakeista į bylą nepateikė. Geodezinių matavimų prietaisais atlikus matavimus tarp šių taškų buvo nustatyta, kad nustatyti atstumai tarp ribų posūkio taškų neatitinka pirminių matavimų planuose ir žemės sklypų ribų nustatymo abrisuose nurodytų linijų ilgių (nustatytas atstumas tarp posūkio taškų Nr. 7 ir 8 mažesnis, nei pirminiuose matavimuose). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu šie neatitikimai galimai susidarė dėl preliminarių matavimo prietaisų netikslumo (buvo matuojama juosta) ir reljefo nelygumo esamoje vietovėje (augo miškas).
Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Žemės sklypo ir gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nustatyta neteisingai, nes 2022 m. gegužės 26 d. nustatant Žemė sklypo ribas dalyvavo bendrasavininkė S. G. bei gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė D. B., tuo tarpu pareiškėjas apsisprendė ribų patikslinime nedalyvauti. Pažymėtina, kad nustatytas mažesnis atstumas tarp posūkio taškų Nr. 7 ir 8 tiek Žemės sklypui, tiek ir gretimam sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš atsakovui su Raštu pateikto situacijos brėžinio vietovėje nustatyta pietvakarinė žemės sklypo riba ne sumažino, o padidino Žemės sklypą. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų (Žemės sklypo bendraturtės ir gretimo sklypo savininkės) šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, šio ginčo išsprendimui, pripažintini teisiškai nereikšmingais ir dėl jų plačiau nepasisakytina. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.