Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-21 · Administracinė byla Nr. eI3-2698-1029/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
eI3-2698-1029/2023
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00014-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Giedrė Kairienė
Pareiškėjas
P. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras, S. G., D. B.
Administracinė byla Nr. eI3-2698-1029/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00014-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras, S. G., D. B., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos Panevėžio apygardos skyrius) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisijos Panevėžio apygardos skyrių pareiškėjo P. K. skundą išnagrinėti iš esmės.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Komisijos Panevėžio apygardos skyrių, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės klypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada), kuria nustatyta, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas turi būti patikslintas pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko M. Š. atliktus kadastrinius matavimus. Mano, kad ginčijamu Sprendimu Komisijos Panevėžio apygardos skyrius nepagrįstai nusprendė administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo skundą nutraukti. Pažymi, jog Komisijos Panevėžio apygardos skyrius vertino, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, rėmėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir sprendė, kad tokio pobūdžio ginčui yra taikomas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuo pareiškėjas nepasinaudojo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, tvirtina, kad keliamas ginčas nėra kilęs iš žemės reformos teisinių santykių, nes Išvada buvo priimta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro (Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Žemės sklypas), kuris jau buvo suformuotas ir į kurį nuosavybės teisės senai atkurtos. Teigia, kad kaip ir nurodyta pačioje Išvadoje, ji galėjo būti skundžiama administracinių ginčų komisijai arba teismui, o ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, todėl Komisijos Panevėžio apygardos skyrius nepagrįstai nutraukė bylą ir neišnagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies. Paaiškina, kad Išvada, dėl kurios pareiškėjas kreipėsi į Komisijos Panevėžio apygardos skyrių, buvo parengta pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą formą, kuri numato dvi tokios išvados apskundimo galimybes. Jei išvada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo rengiama dėl privataus žemės sklypo ribų, ji gali būti skundžiama administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. O tuo atveju, kai išvada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo rengiama dėl valstybinės žemės sklypo ribų iki sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti valstybinės žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai, išvada gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Paaiškina, kad pareiškėjas Išvadą pagrįstai apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui, kadangi ji priimta dėl pareiškėjo nuosavybės teise valdomo privataus žemės sklypo, kuris jau suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. Mano, kad pareiškėjo keliamam ginčui negali būti taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. apskundimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio duomenų centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad tarp VĮ Žemės ūkio duomenų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens S. G., kurią atstovavo įgaliota atstovė N. G., 2022 m. sausio 5 d. buvo sudaryta komercinė paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, o 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta komercinė paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymi, jog Žemės ūkio duomenų centro Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas matininkas M. Š. 2022 m. sausio 20 d. atliko ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2022 m. gegužės 26 d. parengė naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymą. Atkreipia dėmesį, jog iki Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, jo ribos buvo tik preliminarios, Žemės sklypas buvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, tais atvejais, kai žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas Žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Pabrėžia, kad atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimą buvo nustatyta, jog Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų, todėl Žemės ūkio duomenų centro Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojas paprašė Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus pateikti išvadą. Mano, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parengus Išvadą, pareiškėjas įgijo teisę pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ją skųsti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau ja nepasinaudojo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. Sprendimo, kuriuo byla pagal pareiškėjo P. K. skundą buvo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš administracinėje byloje ir Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 28 d. parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, kuria nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas turi būti patikslintas pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko M. Š. atliktus kadastrinius matavimus; įvertinus faktinį žemės sklypo naudojimą, gretimybes ir aukščiau nurodytas priežastis, kadastrinius matavimus atliekančios įmonės nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas laikytinos nustatytos teisingai; matininkas gali tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimą pagal pamatuotas žemės sklypo ribas ir plotą 12,3379 ha, o už nustatytą žemės ploto skirtumą bus kompensuojama žemės sklypo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis 2/3 dalys žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 1999 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. liepos 12 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui P. K. Likusi 1/3 Žemės sklypo dalis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G.

Pareiškėjas kreipėsi į Komisijos Panevėžio apygardos skyrių 2022 m. rugpjūčio 17 d. skundu, kurį 2022 m. spalio 14 d. patikslino, prašydamas panaikinti Išvadą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėjas į Komisijos Panevėžio apygardos skyrių kreipėsi nepasinaudojęs specialiąją tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarka, reglamentuota Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, todėl remiantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 str. 4 d.).

Pabrėžtina, jog pagal Žemės reformos įstatymo 2 straipsnį, žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Nagrinėjamu atveju Išvada, dėl kurios teisėtumo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, yra priimta ne dėl valstybinės žemės sklypo ribų ir ploto (tikslu tokią žemę įsigyti, nuomoti, įgyti neatlygintinai remiantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis), o dėl privataus P. K. priklausančio žemės sklypo ribų ir ploto tikslinimo pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktą. Todėl vertintina, kad priimdamas Sprendimą, Komisijos Panevėžio apygardos skyrius nepagrįstai ginčo teisinius santykius siejo su Žemės reformos įstatymo reglamentuojamais teisiniais santykiais.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjui P. K. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. priklausantis Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte reglamentuota, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, kurie nagrinėjamu atveju taikytini ginčo teisiniams santykiams, privaloma išankstinė pagal šio teisės akto 21 punktą Žemėtvarkos skyriaus surašytos išvados apskundimo tvarka nėra numatyta.

Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 5 dalimi, šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundui dėl Išvados panaikinimo, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka netaikytina, todėl P. K. turėjo teisę ginčyti Išvadą kreipdamasis jo pasirinkimu – į administracinių ginčų komisiją arba tiesiogiai į administracinį teismą. Spręstina, jog Komisijos Panevėžio apygardos skyrius skundžiamu Sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai, todėl ginčijamas Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas (ABTĮ 91 straipsnis). Panaikinus ginčijamą Sprendimą, Komisijos Panevėžio apygardos skyrius įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 14 d. patikslintą skundą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrių pareiškėjo P. K. 2022 m. spalio 14 d. patikslintą skundą išnagrinėti iš esmės.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Giedrė Kairienė