Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Jūratės Petraškienės ir Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir KAL1 paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laivės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, prieš tai ją keičiant laisvės atėmimo bausme, ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta KAL1 pagal Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė ir jame nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Civilinio ieškovo UAB „BENU vaistinė Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista civiliniam ieškovui UAB „BENU vaistinė Lietuva“ iš KAL1 259,48 Eur (du šimtai penkiasdešimt devyni eurai 48 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „Eiginta“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui UAB „Eiginta“, iš KAL1 186,96 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 96 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista civiliniam ieškovui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ iš KAL1 309,99 Eur (tris šimtus devynis eurus 99 ct) turtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik tų asmenų atžvilgiu, kurie tokius skundus pateikė. Iš nuteistojo KAL1 apeliacinio skundo matyti, kad jis kelia klausimą dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas prašo jo padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti kaip dvi tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas KAL1 veiksmus kaip atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius, teisės taikymo klaidų nepadarė.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017).

Atsižvelgiant į turto pagrobimo bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007,

2K-146/2008, 2K-454/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015).

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties, įvertinęs teisme gautus apelianto KAL1 prašymus jo nekonvojuoti į teisiamąjį posėdį, užtikrinti jo dalyvavimą posėdyje nuotoliniu būdu bei sujungti baudžiamąsias bylas (ikiteisminių tyrimų Nr.

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), baudžiamąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sujungė į vieną, suteikiant jai numerį (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 6-8). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Tarasevičius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą, o būtent tris KAL1 inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 25-26). Kauno apylinkės teisme 2026 m. birželio 11 d. vykusiame teisiamajame posėdyje dalyvavo KAL1, jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas.

Nors nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su jo veikų kvalifikavimu kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu padarytomis išvadomis, kad nuteistojo tris kartus atlikti nusikalstami veiksmai buvo analogiški tiek savo pobūdžiu (brangesnės, lengvai perparduodamos prekės), tiek padarymo būdu (slepiant prekes po viršutiniais darbužiais), o taip pat kiekvienu atveju buvo siekiama to paties rezultato – pagrobti svetimą turtą. KAL1 neteisėtus veiksmus atliko sistemingai, vienodai, siekiant vieno tikslo – realizuoti pagrobtą turtą ir gauta lėšas panaudoti narkotinių medžiagų įsigijimui. Nors iš kaltinimo matyti, kad kiekvieno atskiro epizodo metu pagrobto turto vertė neviršijo 10 MGL (500 Eur) ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo nuteistojo veikų kvalifikuoti kaip atskirų baudžiamųjų nusižengimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tais atvejais, kai atskiri veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo požymius, jų visuma, esant tęstinės veikos požymiams, gali būti vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustatyta būtent tokia situacija: nors formaliai apeliantės veiksmai atitinka kelių pavienių nusižengimų sudėtį, jų visuma, vertinama sistemiškai, atskleidžia bendrą sumanymą ir vieningą tyčią, būdingą tęstinei nusikalstamai veikai.

Kaip teisingai nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistojo KAL1 veikoje nustatyti ir kiti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai – sistemingumas (prekės grobtos tris dienas iš eilės, vieną dieną du kartus), vagystės įvykdytos iš prekybos centrų. Apelianto veiksmai pasireiškė vieninga tiesiogine tyčia, jis suvokė darantis neteisėtus veiksmus bei siekė gauti pinigų narkotinėms medžiagoms. Tokia tyčia, išreikšta per nuoseklų ir pakartotinį veikimą, atitinka kaltės turinį, būdingą tęstinei nusikalstamai veikai.

Baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistojo KAL1 veiksmai atitiko ne trijų atskirų baudžiamųjų nusižengimų, o vienos tęstinės nusikalstamos veikos sudėtį. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino, veikų kvalifikavimo klaidų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodas veikos tikslas – neteisėtu būdu gauti lėšų narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms – yra svarbus subjektyvusis tęstinės veikos požymis. Toks motyvas, pasikartojantis visuose veikų epizoduose, rodo vieningą kaltės formą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teismų praktikoje suformuotą tęstinės nusikalstamos veikos aiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino KAL1 veiksmus tęstine nusikalstama veika ir teisingai juos kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog apeliantas skundu prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad yra pagrindas įvertinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam KAL1 paskirtą bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam KAL1, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį ar jos dydį, nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis KAL1 pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad apeliantas nuo 2009 m. iki skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 25 d. nuosprendžio priėmimo teistas aštuoniolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o būtent – už nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis; nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus viešajai tvarkai; nusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, parodo, kad apeliantas KAL1 nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad nuteistasis KAL1 iki nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo ne kartą buvo baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą. Informacijos apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog visi jo daromi nusižengimai išskirtinai susiję su vagystėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog apeliantui paskirtų nuobaudų – baudų, jis nemoka, o taip pat ir jo neigiamą požiūrį į įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad nuteistasis iki nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo ne kartą buvo baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą. Informacijos apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog beveik visi jo daromi nusižengimai išskirtinai susiję su vagystėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog apeliantui paskirtų nuobaudų – baudų, jis nemoka, o taip pat ir jo neigiamą požiūrį į įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis praeityje ne kartą teistas, administracine tvarka baustas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos apeliantą charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, paskirdamas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu paskirdamas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį. Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 (trejų) metų, taigi akivaizdu, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. nuosprendžio atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.