- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- AS-1012-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00479-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2026 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-B-2026-01502 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, faktiškai gaunamas pajamas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 3) solidariai priteisti iš Tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir atsakovai) 5 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė: 1) atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos ir finansinę būklę atleisti nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo; 2) išreikalauti iš atsakovų visų jo skundų, prašymų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m.; 3) sujungti tiesiogiai tarpusavyje susijusius teisminius procesus arba bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas, apsvarstyti bylų sujungimo klausimą; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Regionų administracinio teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nustatė terminą iki 2026 m. kovo 18 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Nutartimi pareiškėjas įpareigotas suformuluoti tinkamą skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, t. y. patikslinti skundo aplinkybes, nurodant konkrečius neteisėtus kiekvieno atsakovo veiksmus arba reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukreipti tik tam viešojo administravimo subjektui, kuris, pareiškėjo nuomone, atliko neteisėtus veiksmus, bei išdėstyti aiškius ir konkrečius faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus neteisėtus veiksmus, taip pat nurodyti, kaip konkrečiai neturtinė žala pasireiškė pareiškėjui, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius neturtinės žalos pasireiškimą. 2026 m. kovo 16 d. Regionų administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas nurodė analogiškus skundo reikalavimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi, be kita ko, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsakovams Tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, dėl Sprendimo panaikinimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas atsakovų veikas – būtina aiškiai nurodyti konkrečius ir kada atliktus veiksmus (neveikimą), kuriais pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, bei faktinius duomenis, patvirtinančius atsakovų atsakomybę. Šiuo atveju iš skundo nebuvo aišku, dėl kokios institucijos ir kokių konkrečių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina neturtinę žalą, kada ir kaip šie veiksmai pasireiškė bei kokie faktiniai duomenys tai patvirtina.
Teismas netenkino pareiškėjo procesinio prašymo išreikalauti iš atsakovų visas jo skundų, pareiškimų, prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m. iki esamo laiko, nes toks prašymas buvo pernelyg abstraktus dėl plačios ir subjektyviai suprantamos žodžio „visi“ reikšmės.
Teismas nurodė, jog pareiškėjas 2026 m. kovo 16 d. patikslintame skunde nepateikė jokių papildomų duomenų, susijusių su skundu.
Teismas paaiškino, kad prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra sprendžiamas nagrinėjant administracinę bylą.
Teismas nutartimi pašalino iš atsakovų procesinės padėties Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos Seimą.
III.
Pareiškėjas 2026 m. kovo 30 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti atsakovais Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos Seimą. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sujungiant ją su kitomis šiuo metu nagrinėjamomis bylomis; 2) bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją; 3) kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymais išaiškinti, ar skundžiama Regionų administracinio teismo nutartis atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos bei jos Fakultatyviojo protokolo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir ABTĮ nuostatas (nurodomos konkrečios teisės aktų normos); 4) įpareigoti pirmosios instancijos teismą tenkinti pareiškėjo prašymą dėl tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų sujungimo; 5) įpareigoti pirmosios instancijos teismą išreikalauti iš atsakovų visas jo skundų, pareiškimų, prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m. iki esamo laiko ir nesudarinėti dirbtinų kliūčių įgyvendinant mano procesines teises bei bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo ir negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Regionų administracinis teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti atsakovus į bylą ir tyčia nepasisako dėl tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų sujungimo ar jų medžiagų, kurie yra tiesioginiai įrodymai. Pareiškėjas taip pat prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo keliamais nepagrįstais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties dalies, kuria pašalinti iš atsakovų procesinės padėties Koordinacinė taryba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimas ir netenkintas procesinis prašymas išreikalauti iš atsakovų visas jo skundų, pareiškimų, prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m. iki esamo laiko, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl procesinių prašymų
Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nustačius, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalys savo procesiniame dokumente (šiuo atveju – atskirajame skunde) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo šią bylą sujungti su kitomis nagrinėjamomis bylomis, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, ir nėra nagrinėjama byla iš esmės pagal pareiškėjo skundą. Bylų sujungimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 68 str.). Pareiškėjas taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.
Dėl skundžiamos nutarties dalies
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas pašalino iš atsakovų procesinės padėties Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos Seimą bei atsisakė sujungti administracines bylas ir išreikalauti iš Tarnybos pareiškėjo skundus ir pareiškimus bei atsakymus į juos nuo 2012 m.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).
Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017).
Nagrinėjamu atveju Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktu teismas tikslino šalių procesinę padėtį. Taigi pareiškėjo atskirasis skundas yra paduotas dėl nutarties, kuria teismas atliko pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimui veiksmus. Galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą tiesiogiai ABTĮ nenumatyta, tokia nutartis taip pat neužkerta galimybės ir tolesnei bylos eigai. Taigi, remiantis minėta ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš esmės tokios pozicijos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-457/2014, 2015 m. liepos 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-698-858/2015.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl administracinių bylų pagal pareiškėjo skundus sujungimo ir išreikalavimo iš Tarnybos pareiškėjo skundų ir pareiškimų bei atsakymų į juos kopijų nuo 2012 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą tiesiogiai ABTĮ nenumatyta, tokia nutartis taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl to darytina išvada, kad nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, aptariama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atskiruoju skundu taip pat negali būti skundžiama. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog argumentus dėl atsakovų procesinės padėties pakeitimo ir dėl bylų sujungimo pareiškėjas galės pateikti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai bus teikiami.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant ABTĮ numatyto konkretaus atskirojo skundo padavimo pagrindo, taip pat skundžiamai nutarties daliai neužkirtus galimybės tolesnei bylos eigai ir taip nesuvaržius pareiškėjo teisių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą, apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d. ir 151 str.).
Nutraukus apeliacinį procesą, kiti pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoti procesiniai prašymai dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas, bylų sujungimo ir kt. nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties dalies, kuria nutarta pašalinti iš atsakovų procesinės padėties Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos Seimą ir netenkinti pareiškėjo prašymų dėl administracinių bylų pagal pareiškėjo skundus sujungimo ir išreikalavimo iš atsakovų pareiškėjo skundų ir pareiškimų bei atsakymų į juos nuo 2012 m. Nutartis neskundžiama.