Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Koordinacinei tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Regionų administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. Ž. skundas laikytas nepaduotu, jam nepašalinus Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, jog ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atkreipia dėmesį, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių būtiną poreikį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo šią bylą sujungti su kitomis nagrinėjamomis bylomis, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, ir nėra nagrinėjama byla iš esmės pagal pareiškėjo skundą. Bylų sujungimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 68 str.).

Pasisakydama dėl prašymo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, formuluodamas atskirojo skundo reikalavimus, nenurodo, į kokias konkrečias institucijas ir kokiu teisiniu pagrindu su jo nurodytais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas teisingai. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas netenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu jam nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 st. 1 d.).

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjo skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją juos pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų ir nesumokėjo žyminio mokesčio dalies (15 Eur), nuo kurios mokėjimo jis nebuvo atleistas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto aplinkybę bei pareiškėjo faktiškai gaunamas pajamas; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, Seimo, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Koordinacinės tarybos, NTA, Regionų administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patirtos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo jį pašalinti skundo trūkumus: 1) sumokėti žyminio mokesčio dalį (15 Eur), nuo kurios mokėjimo pareiškėjas nebuvo atleistas, ir pateikti mokėjimą patvirtinančius duomenis ir pateikti mokėjimą patvirtinančius duomenis; 2) patikslinti skundo dalyką ir pagrindą, nurodant aiškius ir konkrečius argumentus, kuriais grindžiami Lietuvos valstybės, Seimo, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Koordinacinės tarybos, NTA, Regionų administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neteisėti veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto aplinkybę bei pareiškėjo faktiškai gaunamas pajamas; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, Seimo, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Koordinacinės tarybos, NTA, Regionų administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patirtos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas pakartotinai prašė atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1058-502/2025; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas juose nenurodė jokių konkrečių Lietuvos valstybės, Seimo, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Koordinacinės tarybos, NTA, Regionų administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neteisėtų veiksmų, iš kurių jis kildina patirtą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kurios kilo būtent dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš minėtų institucijų priėmimo klausimą.

Taip pat Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo jis nebuvo atleistas, t. y. 15 Eur.

ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nesumokėjo dalies žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo jis nebuvo atleistas, ir nepateikė jokių mokėjimą patvirtinančių duomenų.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skunde ir patikslintame skunde jis prašė teismo atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį ir tenkino jį iš dalies, t. y. įpareigojo pareiškėją sumokėti dalį žyminio mokesčio (15 Eur). Šia nutartimi teismas išsamiai įvertino duomenis apie pareiškėjo gautas ir disponuojamas lėšas, jo sveikatos būklę ir nurodė aiškius bei konkrečius motyvus, dėl kurių pareiškėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį tik iš dalies. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų ar duomenų, kurie leistų spręsti, kad teismas nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti dalį žyminio mokesčio. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad yra neįgalus ir susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau šių argumentų nesusieja su Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties motyvais, dėl kurių nustatyta, kad pareiškėjas turi sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nustatytų trūkumų ir nesumokėjo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo jis nebuvo atleistas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.