Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Dičkaus 2026 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) APA1 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 600,00 eurų dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis, 2025 m. gruodžio 13 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į slidžią kelio dangą, atsiradus kliūčiai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į metalines tvoras. Eismo įvykio metu sugadintos tvoros ir automobilis, o padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. APA1 iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie tai nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9; 226; 127; 222 punktus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad APA1 pagrįstai Institucijos Nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje bei vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam pagrįstai paskirta 600,00 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 (vieneriems) metams.

Institucijos Nutarimu APA1 už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, su kuo skunde apygardos teismui ir nesutinkama.

Visų pirma, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog APA1 teisę vairuoti transporto priemones įvykio metu turėjo. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant institucijai ar teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją ar ne.

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, Institucija sprendė, kad nagrinėjamu atveju APA1 turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kad jis suprastų savo nusižengimo pavojingumą ir ateityje nedarytų administracinių teisės nusižengimų bei paskyrė jam sankcijoje numatytą specialiosios teisės atėmimo minimalų terminą – 1 (vieneriems) metams, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

Įstatymas nenustatė konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinių nuobaudų paskirtimi bei administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Skunde APA1 nurodo, kad jau 26 metus turi teisę vairuoti transporto priemones, anksčiau nėra padaręs pažeidimų dėl ko jam būtų taikytas teisių atėmimas bei teigiama, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis.

Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga iš esmės sutinka, jog APA1 nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Visgi, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, svarbu pažymėti tai, kad be šio nusižengimo, APA1 padarė ir ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, t. y. vairavo transporto priemonę jos neapdraudus privalomuoju draudimu ir neatlikus privalomosios techninės apžiūros. Taigi, suvokdamas, jog transporto priemonė negali dalyvauti eisme, nepaisė įstatyme numatytų reikalavimų bei sąmoningai žiemos metu vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į slidžią kelio dangą ir atsiradus kliūčiai jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į metalines tvoras. Skunde nurodoma aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau ilgą laiką turi teisę vairuoti transporto priemones tik patvirtina tai, jog APA1 yra gerai susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, todėl iš tokio asmens tikimasi itin atsakingo elgesio kelyje bei sąmoningo Kelių eismo taisyklių laikymosi. Juolab, jog iš esmės nebuvo jokio reikalingumo nakties metu važiuoti su transporto priemone kuri nėra paruoša dalyvauti eisme, kas vėlgi leidžia spręsti apie atsainų pažeidėjo požiūrį į nustatytas elgesio taisykles.

Nors skunde nurodoma, kad APA1 nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino visas aplinkybes, visgi aukštesnysis teismas pažymi, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nors APA1 ir neneigė įvykio metu vairavęs transporto priemonę, tačiau nesutiko su tuo, jog jis padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kas iš esmės laikytina jo gynybine versija. Tiek Institucijos Nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl APA1 kaltės padarius minėtą nusižengimą, su kuo nesutikti apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Akivaizdu, kad APA1 teikdamas paaiškinimus Institucijai bei skundą apylinkės teismui siekė sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, kas rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevertina savo elgesio kritiškai, linkęs tokį savo elgesį pateisinti.

Sprendžiant klausimą dėl skirtinos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, atsižvelgtina ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apie eismo įvykį pranešta bendruoju pagalbos centro skambučiu gautu 2025 m. gruodžio 13 d. 8.24 val. Pranešėjas nurodė, kad pastebėjo, kad šiąnakt automobilis pravažiuodamas išvartė tvorą, suniokotos tujos, taip pat išversta ir kaimyno tvora. LIUD1 policijos pareigūnams paaiškino, kad apie 8.00 val. kaimynas pranešė, kad išversta namo sklypą juosianti tvora. LIUD1 peržiūrėjo teritorijoje esančias vaizdo stebėjimo kameras, kuriose matosi, kad 5.22 val. automobilis dideliu greičiu pravažiavo keliu. Tikėtina apsukęs ratą aplink gyvenvietę grįžo nuo (duomenys neskelbtini) ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į kaimyno LIUD2, gyvenančio (duomenys neskelbtini), prižiūrimą sklypą. To pasekoje apgadino kaimyno tvorą ir toliau nuvažiavo per sklypą link LIUD1 sklypo, taip apgadindamas ir jo sklypą juosiančią tvorą ir pasišalino ir eismo įvykio vietos. Apie 5.30 val. vaizdo kameros užfiksavo kaip asmuo sugrįžo į eismo įvykio vietą pasiimti įvykio vietoje paliktus automobilio valstybinius numerius. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad APA1 suprato padaręs eismo įvykį, tačiau sąmoningai apie tai nepranešė policijai, stengdamasis kuo greičiau pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Ir nors APA1 teigimu nukentėjusiesiems buvo paliktas raštelis su telefono numeriu, ką patvirtina ir tarnybinis pranešimas, tačiau skambinant nurodytu telefonu niekas neatsiliepė. Be to, kaip užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis, asmuo atvykęs prie nukentėjusiųjų gyvenamojo namo, galimai palieka raštelį tik 6.47 val., t. y. nuo įvykio praėjus gerokai daugiau nei valandai. O ir raštelį paliko ne pats APA1, o kaip jis nurodo, automobilio savininkas. Taigi, APA1 nesilaikė pareigos nedelsiant informuoti nukentėjusį asmenį arba policijos pareigūnus apie sukeltą eismo įvykį bei sąmoningai iš jo pasišalino suprasdamas sukeltus padarinius.

Atsižvelgiant į padaryto ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala, į pačio APA1 asmenybę charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai APA1 už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė ne tik baudą, tačiau ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą.

Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Institucijos Nutarimu APA1 už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 600,00 eurų bei nustatytas minimalus sankcijoje numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas – 1 (vieneri) metai.

Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, pažymėtina tai, kad kaip ir nurodoma skunde, teismų praktikoje veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita laikoma, jog galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).

Nagrinėjamu atveju, visų pirma, priešingai nei nurodoma skunde, aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, jog APA1 padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam skiriama administracinio poveikio priemonė yra mažareikšmė ar yra mažiau pavojinga veika. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, APA1 sąmoningai pasirinko nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, dalyvavo eisme su neapdrausta transporto priemone bei neatlikta privalomąja technine apžiūra, nepasirinko saugaus važiavimo greičio žiemos metu, kuomet kelio danga yra slidi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala bei iš eismo įvykio pasišalino. Nors skunde ir nurodoma, kad eismo įvykio metu APA1 buvo blaivus, žala asmenų sveikatai nepadaryta, tačiau nepaisant to, tai niekaip nemažina ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo pavojingumo, kadangi tokiu atveju, kilus kitiems padariniams, atitinkamai APA1 kiltų ir griežtesnė atsakomybė.

Kaip matyti iš Institucijos priimto Nutarimo, APA1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visgi, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Apeliantas neigė padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, teikdamas paaiškinimus savo veiksmus stengėsi sumenkinti, t. y. nurodant, kad nukentėjusieji jokių pretenzijų jam neturi. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens požiūris į padarytą administracinį nusižengimą rodo, kad jis nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam APA1 paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą ją sušvelninti. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant nuobaudą APA1 išties gali tapti sudėtingiau ir nepatogiau vykdyti darbines funkcijas, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog tai tikrai taps neįmanoma, juolab atsižvelgiant į tai, kad jo darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Duomenų, jog APA1 paskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vieneriems metams, jis išties praras darbą, nėra.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. APA1 žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, ar vežioti mažametį vaiką į darželį, nuvežti savo senyvo amžiaus mamą į gydymo įstaigas, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Neabejotina, kad netekimas teisės vairuoti transporto priemones apsunkins APA1 tam tikras kasdienines veiklas, buitį. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tik viena iš alternatyvių susisiekimo galimybių. Nors skunde akcentuojama, kad apelianto darbo vieta yra nutolusi nuo gyvenamosios vietos 18 km atstumu, o vaiko darželis 22 km atstumu, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, jog vietovėje, kurioje gyvena administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nevyktų viešasis transportas bei nebūtų galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestą.

Skunde apygardos teismui nurodoma teismų praktika, kuomet buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kitų teismų sprendimai administracinio nusižengimo bylose negali būti laikoma precedentu, kadangi kiekvienu atveju nusižengimo padarymo aplinkybes teismas vertina individualiai. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju yra vertinama pažeidėjo asmenybė, nusižengimo padarymo šiurkštumas bei aplinkybių visuma. Be to, didžiąja dalimi skunde nurodomos teismų praktikos yra visiškai dėl kitų administracinių nusižengimų padarymo nei nagrinėjamu atveju, t. y. skiriasi tiek faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas neprivalo priimti analogiško procesinio sprendimo bei šiuo atveju APA1 skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, visos apelianto skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, jokių naujų duomenų, kurie pagrįstų būtinybę APA1 skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, apeliantas nepateikė.

Aukštesnysis teismas nenustatęs jokių išskirtinai teigiamų APA1 asmenybę charakterizuojančių duomenų ar kitų ypatingų aplinkybių, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nėra jokio pagrindo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.