Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Redos Švilpienės 2026 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7081-2026 APA1 (toliau – ir apeliantas, pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 450 eurų dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2026 m. kovo 24 d. 04.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.

Skundžiamos nutarties trūkumai yra esminiai ir lemiantys ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo bei aiškinimo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimu, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma, kai nustatoma aplinkybių visuma, leidžianti veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, negu paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį vertinti išskirtinai teigiamai. Tačiau šį išaiškinimą pritaikė taip, kad apelianto asmenybė nėra išimtinai teigiama, o ankstesnis nusižengimas, dėl kurio paskirtas antialkoholinio variklio užraktas, buvo pavojingas, dėl to ANK 34 straipsnio 6 dalis netaikytina. Ankstesnis vairavimas esant 1,46 promilės neblaivumui paaiškina, kodėl apeliantui buvo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones be antialkoholinio variklio užrakto, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vėlesnis šio draudimo pažeidimas turi būti prilyginamas vairavimui neblaiviam. Būtent faktinė asmens būklė vairavimo metu lemia, ar konkrečiu elgesiu tiesiogiai sukurta rizika, kurią antialkoholinio variklio užrakto režimas pirmiausia skirtas kontroliuoti, t. y. užkirsti kelią vairuoti neblaiviems vairuotojams.

Toks aiškinimas eliminuoja vieną iš dviejų teismų praktikoje pripažįstamų savarankiškų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindų – mažesnį konkrečios veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju tam reikšminga aplinkybių visuma: 1) apeliantas vairavo būdamas blaivus; 2) eismo įvykio nesukėlė; 3) kitų pavojingų ar neatsargių jo vairavimo požymių nenustatyta; 4) teisės vairuoti atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, jis pažeidė tik dar galiojusį papildomą reikalavimą vairuoti tik transporto priemonę su antialkoholiniu variklio užraktu.; 5) iki šio pažeidimo buvo likusi tik dalis draudimo galiojimo; 6) buvo išklausęs kursus, reikalingus teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui. Šios aplinkybės nepanaikina administracinio nusižengimo ir nepaverčia jo teisėtu, tačiau jos individualizuoja faktinį veikos pavojingumą.

Apelianto blaivumui nesuteikta reali teisinė reikšmė. Tik vairavimo pažeidžiant skirtą draudimą ir vairavimo blaiviam pusiausvyra galėjo sudaryti pagrindą spręsti dėl proporcingo teisės vairuoti atėmimo termino. Skundžiamoje nutartyje įvertintas tik pirmasis aspektas, teismas nenustatė realaus šios veikos pavojingumo laipsnio. Teismas reikšmingą nutarties motyvų dalį grindė apelianto ankstesnių administracinių nusižengimų istorija ir jai suteikė lemiamą reikšmę. Šie duomenys negali būti ignoruojami ir objektyviai neleidžia apelianto asmenybės apibūdinti kaip nepriekaištingos, tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalis nereikalauja, kad ją taikant asmuo apskritai nebūtų anksčiau baustas ar kad jo elgesio istorijoje nebūtų neigiamų faktų. Individualizavimo esmė nėra nustatyti, ar teigiamų aplinkybių pakanka „atsverti“ visus ankstesnius pažeidimus taip, kad asmuo galėtų būti laikomas išimtinai teigiamu. Individualizavimo esmė – nustatyti, kokio konkretaus poveikio reikia šiam konkrečiam asmeniui už šią konkrečią veiką. Net ir turinčiam neigiamą administracinę istoriją asmeniui negali būti skiriama griežtesnė poveikio priemonė vien dėl bendrojo elgesio vertinimo, nepatikrinus, ar tokio intensyvumo priemonė būtina.

Teismo išvada dėl kritiško savo elgesio vertinimo pagrįsta neteisingu skundo argumentų supratimu – kaltės pripažinimas ir kritiškas savo elgesio vertinimas nereiškia pareigos atsisakyti teisės ginčyti paskirtos sankcijos proporcingumą ar analizuoti faktinį veikos pavojingumą. Apeliantas nuo pat proceso pradžios pripažino pažeidęs jam nustatytą draudimą, neginčijo nei savo kaltės, nei pačios administracinės atsakomybės būtinybės, pirminiame skunde buvo ginčijama tik administracinio poveikio priemonės apimtis. Tai yra teisėta procesinė pozicija, kuri negali būti vertinama kaip kritiškumo trūkumas.

Teisės vairuoti poreikis įvertintas kaip tipinis nepatogumas, nors byloje buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių mobilumas yra objektyviai būtinas. Apelianto darbo funkcijos reikalauja ne vien kasdienio atvykimo iš gyvenamosios vietos Alytuje į darbovietę Kaune, bet ir operatyvaus judėjimo tarp skirtingų objektų. Vertinant proporcingumą, nėra būtina įrodyti, kad darbo vieta neabejotinai bus prarasta, pakanka nustatyti realų ir reikšmingą profesinės veiklos suvaržymą, kuris viršija bendrą nepatogumą. Net jeigu teisės vairuoti atėmimas automatiškai nereikštų darbo sutarties nutraukimo, jis reikšmingai sumažintų apelianto galimybes visaverčiai atlikti darbo funkcijas.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba terminą nustatyti kuo trumpesnį. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto APA1 apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta ir dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, tačiau mano, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai vertino padaryto nusižengimo pobūdį, sureikšmindamas ankstesnį nusižengimą (dėl kurio prarado teisę vairuoti transporto priemones), taip pat neįvertino šia baudžiamojo poveikio priemone keliamą apribojimą tinkamai atlikti darbines funkcijas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, išsamiai apsvarstė galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti šias nuostatas apelianto atžvilgiu. Pažymėtina, kad skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir buvo neįvertintos arba buvo įvertintos netinkamai.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje galimybė skirti nustatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda ar baudžiamojo poveikio priemonė parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Taigi svarstant klausimą dėl švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės nei nustatyta skyrimo, teismas turi atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ir šių duomenų visumoje, nustačius pagrindą vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas APA1 2026 m. kovo 24 d. 04.35 val. vairavo transporto priemonę, nesilaikydamas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos nutarimu paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali 450 eurų bauda bei straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Pareiškėjas su padarytu pažeidimu sutiko, kas leidžia konstatuoti, kad jis, vairuodamas transporto priemonę be antialkoholinio variklio užrakto, neabejotinai žinojo, jog tokiu būdu tyčia pažeidžia jam paskirtą draudimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, ką Institucija pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos įpareigoja vertinti ir pareiškėjo asmenybę. APA1 yra pakankamai jauno amžiaus, dirba. Iš bylos medžiagoje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad per penkerių metų laikotarpį jis baustas ne vieną kartą, tame tarpe ir už šiurkščius KET pažeidimus – nustatytą greitį viršijo 55 km/val., už ką 2024 m. jam trims mėnesiams buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones; vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,46 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, dėl ko jam buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 14 mėnesių (nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. iki 2026 m. gegužės 2 d.). Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, dalis jų galioja.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumą ar kurios leistų administracinį nusižengimą padariusį asmenį vertinti išimtinai teigiamai.

Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pažymėti, kad pareiškėjo nusižengimas buvo kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis pažeidė jam skirtą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinio variklio užraktas. Jei šį draudimą pareiškėjas būtų pažeidęs vairuodamas neblaivus, jo atsakomybė būtų kvalifikuota pagal kitą ANK 424 straipsnio dalį, su atitinkamai griežtesnė sankcija. Administracinei atsakomybei pagal aptariamą straipsnio dalį kilti taip pat nereikalinga sukelti eismo įvykį. Todėl skundo argumentai, kad jis nusižengimą padarė būdamas blaivus ir nesukėlė eismo įvykio, visiškai nešvelnina jo atsakomybės ir nerodo mažesnio jam inkriminuoto nusižengimo pavojingumo. Padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir tai, kad jo padarymo metu buvo praėjusi didžioji dalis paskirto draudimo termino. Administracinio poveikio priemonės tikslas yra įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme ir apsaugoti visuomenę, be to, administracinio poveikio priemonės skiriamos konkrečiam laikotarpiui ir turi būti įvykdytos pilnai. Tuo tarpu jų dalinis įvykdymas (net kai iki draudimo pabaigos iš keturiolikos mėnesių lieka kiek daugiau nei vienas mėnuo ir pažeidėjas atlieka veiksmus, reikalingus prarastai specialiajai teisei susigrąžinti, kaip nagrinėjamu atveju) nesudaro jokio objektyviai pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad jos tikslai buvo pasiekti, tokiu būdu konstatuojant mažesnį naujai padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Toks vertinimas apskritai paneigtų vairuotojų pareigą laikytis KET taisyklių ir prisiimti dėl jų nesilaikymo kylančias pasekmes (įstatymuose įtvirtintą atsakomybę). Nesutiktina su skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje lemiama reikšmė buvo suteikta jo pažeidimų istorijai. Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija neabejotinai turi būti vertinama, nes tik iš jos galima spręsti apie asmens (ne)norą keistis teigiama linkme. Pareiškėjo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių jis jau buvo du kartus praradęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, neatgrasė jo nuo pakartotinio nusižengimų darymo, rodo, kad pareiškėjas nesugebėjo savo elgesio kontroliuoti ilgesnį laiko tarpą, taigi leidžia spręsti apie jo itin atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi ir nesistengimą tokį savo elgesį koreguoti. Dėl šių priežasčių paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimas jos neskiriant visai ar jos termino sutrumpinimas sukurtų pareiškėjui nebaudžiamumo iliuziją ir visiškai neskatintų laikytis įstatymų reikalavimų. Dėl tų pačių priežasčių Institucijos nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ankstesnių administracinių teisės pažeidimų kontekste, nenusveria pareiškėjo asmenybės neigiamo vertinimo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, jis tokį savo elgesį itin stengiasi nepagrįstai sušvelninti, menkindamas nusižengimo pobūdį. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundo argumentui, kad net ir neginčydamas kaltės bei gailėdamasis dėl padaryto nusižengimo, pareiškėjas turi teisę nesutikti su paskirta administracine nuobauda ar poveikio priemone. Šios pareiškėjo teisės apylinkės teismas neneigė ir ja pasinaudoti netrukdė.

Skunde pareiškėjas itin akcentuoja specialiosios teisės vairuoti transporto priemones svarbą darbinėje veikloje. Pareiškėjas žinojo, kad ši teisė jam yra svarbi, todėl ja turėjo naudotis, šiuo atveju – nustatytą terminą laikytis draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Byloje nėra jokių pareiškėjo nurodytų nusižengimo padarymo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas itin ankstyvu laiku (04.35 val. ryto), negalima spręsti, jog pareiškėjas važiavo į darbą ar vairavo esant neatidėliotinai darbinei būtinybei, taigi nusižengimas padarytas be svarbios priežasties. Ir nors teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, nagrinėjamu klausimu tai nerodo jokio išskirtinumo. APA1 neužsiima veikla, kuri būtų tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas panaikins jam galimybę tęsti darbinę veiklą. Jis pats skunde nurodė, kad specialiosios teisės atėmimas nereikštų darbo sutarties nutraukimo, tačiau reikšmingai sumažintų jo galimybes visaverčiai atlikti darbo funkcijas. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti pareiškėjui bus nepatogu tiek pasiekti darbovietę, tiek atlikti darbines užduotis, tačiau tai netaps neįmanoma, be to, tai yra jo neteisėtų veiksmų pasekmės. Būdamas pakankamai brandus ir turėdamas darbą, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pareiškėjas privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, tačiau to nepadarė. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019 ir pan.).

Apygardos teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjui būtų galima sutrumpinti paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar apskritai jo netaikyti šios administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip teisingai konstatuota apylinkės teismo, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes atsižvelgė, jas vertino tinkamai, nes APA1 buvo paskirta minimalios trukmės sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad neįsigilino į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, nevisapusiškai jas išsiaiškino ar netinkamai jas vertino, teismo nutartis yra tinkamai motyvuota ir individualizuota, todėl paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.